Archive for the ‘Valgymas’ Category

Knyga: Giedrius Vilpišauskas — Virtuvės užkariavimo menas | Darau, blė⋆⋆⋆⋆⋆

Aš šitą knygą įtraukčiau į privalomą švietimo programą mokyklose. Labai rimtai tai sakau. Metodiškumas ir sveikas protas virtuvėje dar niekam nepakenkė. Tai — vienas iš nuostabiausių lietuviškų kūrinių, kokius esu matęs. Jam analogų nėra. Todėl imkite ir skaitykite.

(daugiau…)

カレーライス (karē raisu, arba „ryžių karis“) yra baisingai skanus patiekalas, kurį įsimylėjau per savo pirmąjį gyvenimo epizodą Japonijoje. Šiaip, be abejo, karis dažniau siejamas su Indija, bet japonai tam ir yra japonai, kad viską kopijuotų, perdarinėtų, tobulintų ir, galiausiai, paverstų kažkuo savo nacionaliniu. Gal ir ne visi žinote, bet makaronai yra nacionalinis japoniškas patiekalas. Taigis. Aišku, koks nors ramenas ar soba nebaisiai panašūs į mums įprastus spagečius, bet jie irgi žiauriai geri. O dabar grįžtam prie japoniško kario, kuris tobulai tinka šaltiems žiemos vakarams.

(daugiau…)

Traškūs avinžirniai

Posted: 2016-12-07 in Valgymas
Žymos:,

Su sąlyga, kad neišvengiamai artėja šventės ir (kai kuriems) atostogos, pats laikas kauptis visokius gerus užgraužų ir kitų niekučių receptus. Aš labai mielai pasidalinsiu vienu paprastu receptuku, kuris tiks prie alaus, prie sauso vyno ar prie kalėdinio filmo. Ką šiemet žiūrėsim, dar nežinau, bet šiokių tokių minčių turiu. Jaučiu, teks pakentėti su Bridžitos Džouns kūdikiu. Pats išsirinkau „Little Women“, 1994, su savo mylima Vinona Raider. Labai nuliūdau, kad „The Girl with All the Gifts“ masinėmis medijomis pasirodys tik sausio pabaigoj. Sau žadu pasidovanot „The Witcher“ žaidimų seriją, bo dabar intensyviai skaitau knygą.

(daugiau…)

Kai pagalvoji, tai kokio tik šūdo žmonės nevalgo. O kartais valgo ir šūdą, t.y. bent jau kažkokį jo skonio pakaitalą. Vienok įsitikinau, kad panašiai, kaip sako, kad nėra to blogo ko nepataisytų kečupas, tai panašiai ir su čirškinimu tešloje — viskas ten pačirškinta skanu pasidaro. Šiaip ir tempurą labai mėgstu, o tai kaip ir tas pats, tik pavadinimas skambiai mandras.

(daugiau…)

Gira pagal mane

Posted: 2016-07-13 in Valgymas
Žymos:,

Aš vis vėluoju su receptais. Tai apie pienių medų beveik nužydėjus parašiau, tai apie ekstremalų agurkų rauginimą sezonui praėjus… tad tikiuosi, kad vasaros dar liko ir galėsite pasimėgauti gira pagal mane. Bo aš girą darau ypač gerą — paklauskit tų, kas ragavo. Gaminu ją dviem etapais: rūgimo ir fermentavimo, o tai yra esminis cvekas į geros giros galutinį rezultatą.

(daugiau…)

Tikras vyras turi mokėti teisingai kepti tokį taurų patiekalą, kaip jautienos didkepsnis. Išsirinkti mėsą — taip pat. Na, o jei neaišku, kokią mėsą rinktis, reikia susirasti kokią nors vietą, kas ją galėtų parekomenduoti, papasakoti ir kitaip nušviesti.

Aš pateiksiu receptą, su kuriuo net ir paprasčiausia ir pigiausia jaučio dalis — kumpis — pavyksta kuo puikiausiai. Priklausomai nuo to, kokia jaučio dalis dorojama, galima parinkti ir kepimo būdą, ir prieskonius, ir garnyrą. Bet čia jau subtilybės ir asmeninio pasirinkimo reikalas. Nors, sakykim, apie tą pasirinkimą… nu niekada nekepčiau jautienos su pankoliu. Kalakutieną, vištieną ir netgi antieną — taip. Bet jautienos ar kiaulienos — niekada gyvenime.

(daugiau…)

Vieną dieną su viena senokokai pažįstama miela žurnaliste Egle feisbuke prifleiminom visą paklodę apie blynus. Kažkaip taip jau būna man su ja — parašau kažką lyg ir neutralaus (mano požiūriu), o paskui žė ir paklodė išsivynioja. Tai tau, Egle, šitie mano virtuvės meditacija bei rašinys ir yra skiriami.

Paskutinio fleimo mėsa buvo blynuose, keptuose ir ne. Aš kažkaip ten viauktelėjau, kad norint mažiau kepti reikia daugiau garuose virti, o pasirodė, kad kalba eina apie blynus. Prisiminiau seniai Australijoj ragautus kiniškus garuose virtus blynelius prie Pekino anties ir įsipareigojau apie tai parašyti.

Tuo pačiu reklama: Eglė yra užkūrusi ir fantastiškai pildo savo „projektus“, o būtent „Istorija dėžutėje“ beigi „Kas vyksta darželyje“.

(daugiau…)