Posts Tagged ‘Gyvenimo teisybė’

Silkutės ragavimas

Posted: 2018-09-17 in Valgymas
Žymos:,

Aš esu iš tų retų lietuvių, kurie mano, jog Kūčios — baisiausia metų šventė, nes ten visiškai nebūna ką valgyt. Na, gal kiek perdedu, bet silkė, kepta žuvis ir visa kita plaukiojanti mėsa lietuviškomis tradicijomis man yra nedžiuginantis reikalas. Silkė ypač, visiškai nesuprantu jos valgymo džiaugsmo.

(daugiau…)

Reklama

Gan ilgą laiką kovoje prieš kurmius jaučiausi visiškas lūzeris. Pernai rašiau, kad bandžiau juos vaikyti lauk kalcio karbidu, nu bet čia panašiai, kaip homeopatiniais vaistais gydytis. Pasijunti geriau nuo to, kad kažką darai, bet jokio tikro rezultato nėra. Tad šiemet, kai kurmiai įsiveisė į daržą ir pradėjo kilnot žemuoges, ėmiausi kovos nuo dūšios.

(daugiau…)

„Kaip gerai, kad jūsų vaikas taip ramiai mašinoj sėdi“, „Su mūsų vaiku „razbainiku“ tai niekur normaliai nepakeliausi“, „Ai vaikas dar per mažas — toj kelionėj tik vargas bus“, „Kiek jūsų vaikui metų? — Ai ne tai į Ameriką su tokiu nesąmonė”

(daugiau…)

Odė QA

Posted: 2018-04-24 in Pezalai
Žymos:, , ,

Yra toks senas anektodas. Eina zuikutis per mišką ir žiūri — kažkas guli ant tako. Kyštelėjo pirštą, palaižė: „Hm, šūdas. Gerai, kad neįlipau.“ Mano žmona, daugiametę patirtį turinti profesionali PĮ testuotoja sako, kad testuotojai yra tokie padarai, kaip tas zuikutis. Jos odė apie QA (Quality Assurance) jūsų dėmesiui po kirpsniuku.

(daugiau…)

Kai pradėjau norėt reguliuojamo ir kažkiek išmanaus apšvietimo, be abejo, sulaukiau daug nepatiklių žvilgsnių ir nepalankaus požiūrio. Gerai, aišku, kad seniai darau, ką noriu, o ir šiaip — ne mano reikalas, ką kiti apie mane galvoja.

(daugiau…)

Knygas reikia mylėti, gerbti, skaityti ir, svarbiausia, pirkti gausiai. Mūsų šeima turi gilias tradicijas lankytis „Knygų mugėje“, dalyvauti giliai fiziniame knygų šopingo reiškinyje. Apie mūsų tradicijas ir kitas su tuo susijusias linksmybes — mano žmonos rašinėlis po kirpsniuku.

(daugiau…)

Tie, kas gyvena kaime ir sako, kad neturi pelių, arba meluoja, arba nežino, kad turi. Na, nebent labai šviežiai įsikraustę ir dar neaptikti graužikų. Ypač vasarą, kai pelės sau laimingai gyvena laukuose ir vargo nemato. O va ateina rudenėlis ir pelytes vargas užpuola, badas ir šaltis. Tada jos traukia ten, kur kažkas kvepia ir šildo. Aš kažkada irgi naiviai tikėjau, kad galima pastatyti tokį hermetišką namą, kad pelė neįlįstų, bet čia, žinote, jaunystės utopija ir rožiniai sapnai.
(daugiau…)