„No Error Canbus“ LED lemputės

Manau, kad pasidalinsiu seniai daugumai žinomu faktu apie kiniškus halogenų LED pakaitalus. Na, bet kas dar nežino, tai skaitykite ir neužsiraukite arba imkit į rankas replikes ar lituoklį.

Silkutės ragavimas

Aš esu iš tų retų lietuvių, kurie mano, jog Kūčios — baisiausia metų šventė, nes ten visiškai nebūna ką valgyt. Na, gal kiek perdedu, bet silkė, kepta žuvis ir visa kita plaukiojanti mėsa lietuviškomis tradicijomis man yra nedžiuginantis reikalas. Silkė ypač, visiškai nesuprantu jos valgymo džiaugsmo.

Kova prieš kurmius: pirmoji sėkmė

Gan ilgą laiką kovoje prieš kurmius jaučiausi visiškas lūzeris. Pernai rašiau, kad bandžiau juos vaikyti lauk kalcio karbidu, nu bet čia panašiai, kaip homeopatiniais vaistais gydytis. Pasijunti geriau nuo to, kad kažką darai, bet jokio tikro rezultato nėra. Tad šiemet, kai kurmiai įsiveisė į daržą ir pradėjo kilnot žemuoges, ėmiausi kovos nuo dūšios.

Kelionės su vaikais

„Kaip gerai, kad jūsų vaikas taip ramiai mašinoj sėdi“, „Su mūsų vaiku „razbainiku“ tai niekur normaliai nepakeliausi“, „Ai vaikas dar per mažas — toj kelionėj tik vargas bus“, „Kiek jūsų vaikui metų? — Ai ne tai į Ameriką su tokiu nesąmonė”

Odė QA

Yra toks senas anektodas. Eina zuikutis per mišką ir žiūri — kažkas guli ant tako. Kyštelėjo pirštą, palaižė: „Hm, šūdas. Gerai, kad neįlipau.“ Mano žmona, daugiametę patirtį turinti profesionali PĮ testuotoja sako, kad testuotojai yra tokie padarai, kaip tas zuikutis. Jos odė apie QA (Quality Assurance) jūsų dėmesiui po kirpsniuku.

Išmanaus apšvietimo use case

Kai pradėjau norėt reguliuojamo ir kažkiek išmanaus apšvietimo, be abejo, sulaukiau daug nepatiklių žvilgsnių ir nepalankaus požiūrio. Gerai, aišku, kad seniai darau, ką noriu, o ir šiaip — ne mano reikalas, ką kiti apie mane galvoja.

Pirmyn į „Knygų mugę“!

Knygas reikia mylėti, gerbti, skaityti ir, svarbiausia, pirkti gausiai. Mūsų šeima turi gilias tradicijas lankytis „Knygų mugėje“, dalyvauti giliai fiziniame knygų šopingo reiškinyje. Apie mūsų tradicijas ir kitas su tuo susijusias linksmybes — mano žmonos rašinėlis po kirpsniuku.

Kaip peles gaudžiau

Tie, kas gyvena kaime ir sako, kad neturi pelių, arba meluoja, arba nežino, kad turi. Na, nebent labai šviežiai įsikraustę ir dar neaptikti graužikų. Ypač vasarą, kai pelės sau laimingai gyvena laukuose ir vargo nemato. O va ateina rudenėlis ir pelytes vargas užpuola, badas ir šaltis. Tada jos traukia ten, kur kažkas kvepia ir šildo. Aš kažkada irgi naiviai tikėjau, kad galima pastatyti tokį hermetišką namą, kad pelė neįlįstų, bet čia, žinote, jaunystės utopija ir rožiniai sapnai.

Kaip sukėliau (mažą) gaisrą

Ką nors padegti yra labai lengva. Tiesa, neįvyksta tai taip jau dažnai, tad tą lengvumą ir paprastumą pamirštame. Mūsų kaimynams kartą pasisekė prasčiau: jie nuo manomai užgesusios ir atvėsusios šašlykinės užkūrė visą savo garažą. Aš, tuo tarpu, tik kibirą — bet ir to yra per daug ir tai visiškai nesaugu, neapgalvota ir lengvabūdiška. Dabar galiu save mintyse bausti, ką sėkmingai ir darau. O jums, mieli skaitytojai, mano išpažintis ir patarimas mokytis iš mano (bei kitų) blogos patirties, o ne iš savo.

Troba: įsikraustymas

Pastaruosius kelis mėnesius intensyviai ruošiau savo namą persikėlimui. Daug kas užvėlavo (kaip ir turi būti), daug kas gavosi kiek kitaip, bet laiko surijo daug ir rašinėti tikrai neturėjau kada. Nors, blė, norėjosi 🙂 Taigi truputuką papasakosiu, kas čia gavosi ir kas ne.