DSC dekoderis #1

Šiuo savo įrašu iš dalies noriu pagerbti savo prieš 20 (ar pan.) metų buvusius signalų apdorojimo dėstytojus Miniją Tamošiūnaitę ir a.a. Adolfą Laimutį Telksnį. Abu tuo metu buvo visiškai nerealūs ir jų dėstomi dalykai buvo labai įdomūs. Ne viską anuomet supratau ir mažai kas užsiliko, bet darbas su Matlab’u man iki šiol kelia daug smagių prisiminimų.

Visokie dockeriai

Šitas įrašas skirtas kompiuterastams, linuxoidams ir man pačiam, kaip užrašėlis/išorinė atmintis. Jei negirdėjote, kas yra Dockeris ir apie Linux esate girdėję tik kad toks daiktas egzistuoja, gal praleiskite 🙂

OpenBLT: firmwarė per CAN

Visai nekalėdinės temos mano tinklarašty. Tiesa, jau turiu pusę japoniško kario recepto, bet turbūt irgi ne į temą. Pastebėjau tik, kad prieš Kalėdas padaugėjo baksnojimų į Velingtono kepsnio receptą. Ruošiuosi ir pats jį kepti.

Nugriebdamas laiko vis bandžiau prisėsti prie vieno mintyse kirbėjusio neramumo: o kaip reikės savo šviesų sistemoje atnaujinti firmwares? Dabar krapštydamasis net SWD nenaudoju, pažaidžiu džemperiukais ir permetu firmwares per USART. Kartais tai nervija, ypač, kai prasideda kokios nors neaiškios klaidelės gaudymas ir firmwarę reikia kas pusę minutės perkompiliuot ir permest. Bet konfigūruotis SWD tingėjau dar labiau 😀

Paprasčiausias HTTP/HTTPS serveris

Darbe gan dažnai reikia išbandyti visokius firmwarų parsisiuntimus, failų sinchronizavimus per HTTPS protokolą ir panašiai. Kadaise naudojau visą debesies infrastruktūros developinę virtualkę, bet mane su ja greitai užkniso greiti atnaujinimai ir visokie susigadinimai bei kompiuterio kankinimas tiesiog be didelio reikalo. Tad dabar, kol neprireikia kažkokių naujai gaminamų fyčių, stengiuosi apsieiti su paprasta testine ar netgi produkcine aplinka, tik ten pasidėti bile ką yra kiek sudėtingiau.

Avietė 3: valdymo skydelis

Kad jau „RS Components“ atstovų dėka turiu naują Avietę, tai nusprendžiau ja deramai pasirūpinti. Reklaminiais tikslais primenu, kad „RS Components“ parduoda trečias Avietes internetu.

Sakykim, iki šiol aš savo Avietes valdydavau prisijungęs per SSH ir pasižiūrinėdamas, kas ten jose vyksta. Na, su pirmąja Aviete buvau ir orų stotelę šiokią tokią pasikūręs su Flask. Ir vis pagalvodavau, kad gerai gi būtų galimybė kokias nors tarnybas perkrauti ar jų būsenas pažiūrėti pernelyg giliai nelendant, šiaip užmesti akį, kaip sekasi. Įsivaizduodavau, kad norėčiau kažko tokio su lengva Web sąsaja, kad kliento pusėje (pvz. telefone) nereikėtų atskiros programulkės.

Su naująja Aviete ir pora kitų „projektų“ galvoje supratau, kad be kažkokios tokios valdymo priemonės nebeapsieisiu ir reikia baigti maivytis ir to darbo imtis. Apžvelgęs keliolika alternatyvų (įskaitant ir „pasirašyti nuo nulio“) nusprendžiau imtis PiUi tinkinimo saviems poreikiams.

Flask Avietėje

Kaip jau minėjau įraše apie Raspberry Pi ir Arduino bendravimą per I²C, visam tam reikalui apipavidalinti galvojau pasinaudoti labai įdomiu projektėliu Flask. Flask yra visiškai pitoninis reikalas, visas interneto serveris valdomas išimtinai Python pagalba. Tiesa, dalis esminių bibliotekų dėl našumo parašyta C kalba, kaip dažniausiai tokiais atvejais ir daroma. Taigi pagaliau sukaupiau lašelį laiko, kurį galėjau skirti šito termoso patyrinėjimui (Flask angliškai yra termosas, jei ką — o aš tikrinius pavadinimus mėgstu versti, kad niekas nesuprastų).

Ką gi, truputuką pasiskaičiau, kaip tas Flask naudojamas. Supratau, kad man jis patinka, nepaisant kelių smulkmenų. Laikas pradėti šito smagumo diegimą.

Analoginis įvadas Avietei

Kaip žinia, Raspberry Pi kompiuteriukas nors ir labai universalus, bet turi ir šiokių tokių trūkumų. Tarkim, jame nėra analoginės įvesties, t.y. analoginio-skaitmeninio keitiklio (ADC — analogue-digital converter). Tad jei kyla poreikis nuskaityti kokių nors analoginių daviklių reikšmes, su Aviete tai taip paprastai neišdegs. Reikia prie kompiuteriuko prikabinti kokį nors aparatą, kuris tą sugebėtų padaryti. Tarkim, mikrovaldiklį su ADC arba specializuotą mikroschemą.

Freimvorkėlis visokiems davikliams registruoti

Ką gi, pradėjau Raspberry Pi tyrinėjimus ir visokių daviklių registravimo darbelius. Išbandžiau veikiantį Dallas DS18B20 skaitmeninį temperatūros daviklį. Planuose yra ir termistoriai su analoginiu-skaitmeniniu keitikliu, skaitmeninis drėgmės matuoklis bei fotorezistorius (photocell). Tam pradėjau gamintis lengvai plečiamą ir modifikuojamą Python freimvorkėlį, su kuriuo ruošiuosi daviklių informaciją kaupti bei panaudoti informacijos vaizdavimui tinklo serveryje. Paskui dar reikės sugalvoti, kaip paišyti grafikus.

SQLite: pagrindai (ir truputis pitono)

Iki šiol kažkaip neteko su SQLite dirbti. Apskritai, dirbu tik su visokiom naglom duombazėm, kaip, pavyzdžiui, Oracle. Ir neseniai susipažinau su SQL Server — po penkiolikos metų pertraukos vėl teko paliesti Microsoft technologijas, ha ha.

Žodžiu, tiems, kam nelabai įdomu, tai ir neskaitykit, aš čia daugiau užsirašinėju ir darau savo smegenų kopijas, kad galėčiau greitai rasti prireikus.

Kaip Calibre programai daryti įskiepius

Čia iš serijos „Neturėjo bobutė problemų…“ Bet taip jau yra, kad jei man problemų gyvenime pritrūksta, tai aš, be abejo, jų prisidarau. Na, kad pernelyg nuobodu nebūtų.

Apskritai šitas įskiepis Calibre programai mano jau penktas. Ir trečias iš vartotojo sąsajos veiksmų įskiepių tipo. T.y. tokio tipo, kuris ikonėlę įrankių juostoje prideda ir jį paspaudus įvyksta „vartotojo veiksmas“.

Pastabėlė. Šitas įrašas — tai ne kokie nors patarimai programuotojamas ar kitiems krapštukams. Tai tiesiog mano minčių srautas, toks „bile koks apie bile ką“. Ir dar ilgas.