Pražiopsojau savo eilinį šimtinį įrašą, tiesą sakant 😀 Vis stengdavausi sužiūrėti, suplanuoti ir va.
(daugiau…)Posts Tagged ‘Šimts vėl’
Štai ir eilinis jubiliejinis aštuonišimtasis įrašas šiame tinklaraštyje. Nuo praėjusio septynišimtojo praėjo 674 dienos arba metai ir dešimt (su trupučiu) mėnesių. Lėtokas toks šis šimtas buvo, tačiau jo metu buvau labai bizi, tad nėra ko ir norėti. Galų gale, galbūt ir kūrybinė rašymo energija (tekstinė tryda) išsisėmė. Bet kokiu atveju, šįkart įrašas bus daugmaž biografinis apie tai, kas per tuos vos ne dvejus metus pas mane gero įvyko.
Eilinė proga nedidelei savirefleksijai ir betiksliam papaistymui. Neskaičiuoju savo tinklaraščio jubiliejų metais, kaip dauguma daro. Kad ir Konstanta-42, va, neseniai. Jaunas dar šitas mano kūrinys.
600 pezalų šitame tinklaraštyje ir kol kas sustoti nežadu. Nežadu ir jokio pastovumo, temų ar dar kažko, ko galite tikėtis. Formato nėra ir nebus. Pastoviausias dalykas šiame tinklaraštyje — šitie, kas šimtą pažymintys įrašai. Jie tikrai bus ir toliau.
Nu ir su žiemos šventėmis jumis. Nepersiėskit 😀
Jūsų ir savo malonumui štai jau pripezėjau 500 įrašų imtinai su šiuo. Įdomu, kokio storumo knyga išeitų. Bijau tik, kad nelabai jau nuosekli būtų, nes net tikslinės auditorijos neturiu, rašau visokias nesąmones nuo ausų gamybos iki Lua pagrindų…
Ką gi, paskutinis šimtinis įrašas buvo anų metų rugsėjo pradžioj. Kas čia per tą laiką gero įvyko?
Jo. Keturi šimtai papezėjimų šitame tinklaraštyje per truputuką daugiau, nei pusantrų metų. Prirašiau, kad tik kas perskaitytų…
Nr. 300 arba debellatio
Posted: 2014-01-28 in PezalaiŽymos:Ar žinote..., Bile kas, Nukrypimai, Šimts vėl
Eilinis šimtinis įrašas. Jau tikrai eilinis. Tiesa, dabar šiokia tokia pertrauka. Neprisėdu nei prie savo elektroninių, nei prie medinių žaisliukų. Užsiiminėjom produktų fotografija šiek tiek, tas laiko suvalgė. Poilsiavom-pramogavom — irgi susinaudojo. O šiaip dabar, na, taip nuoširdžiai tingiu, kad nusprendžiau kurį laiką nieko nerašyti. Manau, patys suprantate, kad nors ir rašomas iš dalies savo malonumui, šis tinklaraštis vis tiek reiškia tam tikrą pareigą. Rašau aš neblogai (nesigirsiu, kad rašau labai gerai, bet gal ir taip manančių atsirastų), tad ir skaitytojų vieną kitą pritraukiu. Ir kai kurie, neabejoju, laukia naujų įrašų. Teks jums palaukti 🙂
Tiesą sakant, nepastebėjau net, kaip atėjo laikas šitam įrašui. Jei nebūčiau daręs pertraukėlės, tai būčiau jį sėkmingai ir prapylęs. Juokingai sutapo, kad kaip tik sustabdžiau rašymą ties 299-uoju. O va, prisėdau prie tinklaraščio skydelio, sakau, pasižiūrėsiu, kiek čia iki to trišimtojo liko… ir žiūriu, kad nebeliko, viskas. 299 paskelbti įrašai ir dar labai solidi krūvelė įvairiausių juodraščių.
Rodos, visai neseniai rašiau šimtąjį įrašą. Neseniai, iš tikro. Trys mėnesiai su truputuku kasdien ką nors papezaliojant. Na, ne kasdien. Buvo ir atostogos nuo rašymo. Reikia ir to, kai jau kiti darbai užima svarbesniąją gyvenimo dalį.
Skamba kaip kokia eilutė iš pageidavimų koncerto, ane? O visgi, rimtai, kiek čia mano šitas tinklaraštis gyvuoja? Nuo sausio šeštos, berods, šių metų (patikslinkime ateities kartoms — 2013 dabar). O įrašų visas šimtas jau. Neblogas našumas, nors ir ne rekordinis. Ką gi, tokio jubiliejaus proga papasakosiu, kaip šitas tinklaraštis atsirado ir kam jo reikia.
Darau, blė 