Prabėgo ketvirta savaitė Taivane. Šioji buvo ypatinga, su viena gera kelione ir vienu geru pokyčiu. Dar apturėjau smagumo pašte ir dar pasistūmėjau gerai su projektu, dėl kurio čia esu. Kitaip sakant, praėjusią savaitę sau labai užskaitau.
(daugiau…)Posts Tagged ‘Kelionės’
Štai ir trys savaitės ne visada saulėtame Taivane. Gyvenimas čia pradeda atrodyti beveik normalus.
(daugiau…)Pragyvenome ir antrą savaitę Taivane. Ar geriau, nei pirmą, ar blogiau – negaliu pasakyti. Turbūt panašiai. Bet šį įrašą skirsiu pasidžiaugimui maistu.
(daugiau…)Praėjo treji metai ir viena diena nuo to karto, kai su žmona dviračiais mynėm išilgai Kuršių nerijos. Šiemet tą patį žygį nusprendžiau pakartoti vienaračiu, bet taip pat ir su parmynimu atgal. Buvo visko, blė. Ir kelto bilietas nuo euro iki eurodešitms pabrango.
(daugiau…)Po penkerių metų pertraukos išpuolė darbinė kelionė. Buvau jau nuo tokio reikalo atpratęs, nes kai teko dirbti su telekomais, varinėdavo visur nuolat. Tai atsibodo. Užtai dabartinė veikla keliauti neįpareigoja, šioji kelionė – vos antra per penkerius metus.
Taivanas, regis, nėra ypač lietuvių pažįstama vieta. Bent jau lengvas pabrauzijimas šia tema sudarė tokį įspūdį. Tad aš šiek tiek praskleisiu uždangą savo trumpučiu apsilankymu ten.
Mes Lietuvoje neturim kalnų — tėvynė plokštesnė už vokišką nugarinę. Bet mes, lietuviai, turim kalnus vos už dienos kelio automobiliu. Ryte sėdi už vairo, vakare jau gėriesi Aukštųjų Tatrų viršukalnėmis gurkšnodamas kakavą.
Prieš dešimt metų…
Posted: 2018-09-07 in PezalaiŽymos:Bile kas, Gedžetai, Kelionės, Kompai, Nukrypimai
Truputį ištiko nostalgija, o ypač dėl to, kad prieš dešimt metų buvo tikrai labai geri ir įsiminę metai. Tai gausit dabar pavėpsoti į tą mano nostalgiją, kuri greičiausiai įdomi tik man pačiam ir tik man pačiam ašarėlę spaudžia. Prieš dešimt metų dar ir kitą blogą rašiau, kurio jau seniai interneto platybėse nebėra, bet jis nebuvo skirtas plačiajai visuomenei.
Man labai patinka Kuršių nerija. Apima labai geras jausmas ten esant vient nuo paties žinojimo, kad esi ant smėlio juostos, apsuptos vandens. Ir pušelės skaniai kvepia, ir jūra gražiai ošia, ir paplūdimiai pustuščiai. Unikali vieta, nėr tokių daug. Bet po daugybės metų lankymosi man ten visgi atsibodo. Kai buvom ten paskutinį kartą savaitei prieš porą metų, staiga susivokėm, kad nebeturim ten ką veikt — nuobodu. Ir nutarėm daugiau nevažiuoti ten, bent jau artimiausiu metu ir bent jau ne savaitei.
Kelionės su vaikais
Posted: 2018-06-07 in Pezalai, TėvystėŽymos:Auklėjimas, Gyvenimo teisybė, Kelionės, Svečio įrašas
„Kaip gerai, kad jūsų vaikas taip ramiai mašinoj sėdi“, „Su mūsų vaiku „razbainiku“ tai niekur normaliai nepakeliausi“, „Ai vaikas dar per mažas — toj kelionėj tik vargas bus“, „Kiek jūsų vaikui metų? — Ai ne tai į Ameriką su tokiu nesąmonė”
Viena draugė žiauriai atkalbinėjo net nuo oro uosto pas ją važiuot su mašina, nes baisūs rajonai, ką jau ten kalbėt apie lindimą į Manheteną, nes iš viso trafficas ir tražedija. O kita sakė, kad px, nori komforto — varai į tą Manheteną ir galvos nesuki. Tai kuri teisi? Ar tikrai baisu per Bronx ir Queens važiuot? Ar tikrai baisu ir brangu lįsti į Manheteną?
Darau, blė 