Kaip aš mokausi važiuoti vienu ratu

She’s a chrome plated cruiser
And I never wanna lose her–
She’s my one-wheel.

With my KH saddle 
I can rock and reel and rattle
On my one-wheel

– Dogbowl – I’m On A One-Wheel

COVID 19

Neturiu ką daug pasakyti nuo savęs, tai tiesiog įmetu man patikusią nuorodą: http://www.vabolis.lt/2020/03/15/covid-19/

Nu, ir jei turit laisvo kešo, tai pora metų dabar bus galima smagiai investuoti į nučiuožusias (ir bečiuožiančias) akcijas.

Prieš dešimt metų…

Truputį ištiko nostalgija, o ypač dėl to, kad prieš dešimt metų buvo tikrai labai geri ir įsiminę metai. Tai gausit dabar pavėpsoti į tą mano nostalgiją, kuri greičiausiai įdomi tik man pačiam ir tik man pačiam ašarėlę spaudžia. Prieš dešimt metų dar ir kitą blogą rašiau, kurio jau seniai interneto platybėse nebėra, bet jis nebuvo skirtas plačiajai visuomenei.

Žaislų (ir spintos) išpardavimas!

Dėmesio, tėveliai ir mamytės! Ypač tie, kas turi ar žada turėti dukrų! Mūsų mažasis stebuklas nusprendė atsisakyti dalies savo turto mainais į eurus kilnesniam tikslui (konkrečiai žaidimų aikštelei) ir todėl aš vykdau savo pareigą visą tą gėrį perleisti kitiems. Su dideliu malonumu pristatau jums keletą žavių mergaitiškų džiaugsmų.

Tarptautinė „darbo“ diena

Kas nors man gali paaiškinti, kaip per Tarptautinę „darbo“ dieną galima nedirbti. Kur logika?

Apskritai, visokių išeiginių ir švenčių yra smarkiai per daug. Tobuliausias metų mėnuo galėtų būti spalis — nė vienos šventės. Deja, iki tobulumo trūksta vienos smulkmenos — jis yra tik 30 dienų. Jei būtų 31 — būtų tikrai tobulas.

Remkite čiuožiančius jaunuolius!

Man pačiam Patreone kol kas sekasi visai prastai, matyt, kažką ne visai taip darau. Bet bent jau noriu pasinaudoti tuo, kad nemažai kas mane skaito ir pareklamuoti jaunus žmones, kuriems paramos tikrai reikia — ir gerokai labiau, nei man. Tad skaitykite po kirpsniuku ir aukokit eurų.

„Darau, blė“ ieško patronų

Koks buvo jūsų Naujųjų metų pasižadėjimas? Sportuoti? Sveikiau maitintis? 😀

Mano vienas iš vidinių pasižadėjimų buvo sugalvoti kažką gero savo tinklaraščiui. Ką nors šiek tiek kitaip. Todėl po ilgų abejonių ir svarstymų verta ar neverta prasidėti, nusprendžiau eiti į Patreoną ir užkurti ten savo tinklaraščio puslapį.

Kaip sureguliuoti mechaninį laikrodį

Mechaniniai laikrodžiai yra skirti romantikams. Nes, nu, koks sveiko proto žmogus gali mokėti didelius pinigus už senovinę krumpliaračių technologiją, kuri dar yra ir netiksli ir, lyginant su šiuolaikinėmis kryptimis, nepatikima? Tiktai romantikas, ne kitaip. Na, dar gali būti puodgalvis, kuriam svarbu prestižą parodyt, bet čia visai kita kategorija. Aš šiaip esu iš tų romantikų, nors paskutinį mechaninį laikrodį nešiojau dar paauglystėj, vieną iš „Командирские“. Paskui mano gyvenimą užėmė visokie elektroniniai ir kvarciniai. Šiaip visokių laikrodžių iš Gariūnų ir Kauno stoties turgaus turėjau gyvą velnią. Bet per kraustymąsi kažkur pamečiau dėžutę su savo kolekcija. 10 metų nerandu. Jau turbūt ir nerasiu, nebent ant kito kraustymosi kur nors išlįs…

Apie juodą metalą ir „Victoria Secret“

Po pseudokrikščioniškų švenčių ilgojo savaitgalio be lempų ir ausinių grįžti prie savo kompo ir pasimėgauti visokiais gražiais skambesiais — vienas malonumas. Bet kažkodėl labai užsimaniau ką nors juodo paklausyt. Būtų, aišku, visai fun ir kokią bažnyčią padegt 😀 Bet net nežinau, kur kokia artimiausia medinė yra, kažkaip tik Palūšės žinau. Ana jau kartą buvo degus ir, jaučiu, ne nuo gelžgalvių rankos.

Tiesiog 700

Eilinė proga nedidelei savirefleksijai ir betiksliam papaistymui. Neskaičiuoju savo tinklaraščio jubiliejų metais, kaip dauguma daro. Kad ir Konstanta-42, va, neseniai. Jaunas dar šitas mano kūrinys.