Dallas termometrų nuskaitymas+programavimo pamokėlė

Dallas DS18B20 ir kitų panašių termometrų nuskaitymas su mikrovaldikliu yra tikrai gan trivialus darbelis, o Arduino frameworkui pritaikytos OneWire ir DallasTemperature bibliotekos naudojamos visur kiaurai, kai kur perrašomos, kad tiktų (pvz. NodeMCU eLua firmwarėje) ir jų kokybės bei panaudojimo niekas nekvescionuoja. Na, išskyrus gal vieną kitą bambeklį gyką, tokį, kaip aš.

ESP8266: stabilesnis ryšys

Pasidariau temperatūros stebėjimą su ESP8266 valdikliu. Kabo jis ten sau katilinėje, siurbia duomenukus iš termometrų ir siunčia. Bet va, jei aš sugalvoju savo QNAP serverį atnaujint ar kažką jame pakrapštyt, valdiklis praranda ryšį su MQTT serveriu ir jau paskui be apsilankymo katilinėje ryšio pats nebeatgauna. Arba jei kokia velniava su rūteriu ir WiFi. Be abejo, taip neturi būti ir visokie nutolę valdikliai turi sugebėti ryšį atsistatyti, nebent jau tikrai nėra su kuo jo atsistatyti.

Temperatūros vėpsojimas su Home Assistant

Kai pasidariau apšvietimo valdymą su Home Assistant, natūraliai pradėjau galvot apie temperatūros stebėjimą. Būtų įdomu pasižiūrėti, kokia temperatūra kambaryje, kokia priklausomybė nuo grindų temperatūros, palyginti temperatūros šuolius esant skirtingai lauko temperatūrai. Na, o labiausiai tai tiesiog turėti po ranka savo trobos termometrus, o ne kokio nors Yahoo ar Meteo.lt abstrakčias vertes, kurios kartais visai ne į temą būna. Aišku, šiaip savo namuose visur primėčiau pigių kiniškų termometriukų, bet iki jų vaikščiot reikia, o kartais tingisi 🙂

Kad vynas nesušaltų

Su sąlyga, kad šiemet vyno pasidariau, tai teko galvot ir kur jį kavot. Nes šaldytuvas mažas, o sandėliukas – šiltas. Užtai viename balkone yra nenaudojama spintelė, kur šiuo metų laiku temperatūra visai palanki. Bet problema tame, kad ji jau buvo pradėjus kristi žemiau nulio, o ir žiema ne už kalnų. Sušaldyti vyno butelius būtų gaila. Aišku, ten laipsnių biškį yra, ne iš karto užšaltų prie minuso, bet tas minusas gali pavaryt ir iki minus daug. Todėl susirūpinau, kaip čia tą vyną nuo užšalimo apsaugot.

Neoninių indikatorių laikrodis: projekto gaivinimas

Pagal datas apsižiūrėjau, kad paskutiniai darbeliai su neoninių indikatorių laikrodžiu buvo kažkur prieš metus laiko. O buvau planavęs jį per porą mėnesių pasidaryti. Šiaip didžiausias „feilas“ buvo pasiektas, kai pasidariau prastą plokštę, bet į ją sulitavau savadarbius ИН-14 indikatorių lizdus. Po to bandžiau tęsti darbą su ta plokšte ir supratau, kad nepajėgsiu — per daug vargo. Tuomet pasidariau naują indikatorių plokštės versiją, kur kas tobulesnę, su takeliais vietoj miriado laidų. Bet nepavyko lizdų išlitavimas — izoliatoriai patys išsilydė, liko tik vienas apysveikis. Tada ir atėjo kūrybinė depresija, nes niekaip nesugalvojau, kaip ten geriau viską padaryt. Galvojau, gal lizdus iš viso mest iš projekto, indikatorius tiesiai sulituot. Jie juk ir skirti litavimui. Bet nesinori, nors užmušk. Noriu, kad jie būtų lengvai išimami ir keičiami — ir viskas.

Pora naujų Arduino…

Prieš kelis mėnesius Mindaugas parodė visai neblogą kinišką Arduino Uno kloną. Ir dar kelis Arduino Nano klonus. Arduino Uno klonu susigundžiau iš karto.

Džynaudo atstumo testas

Taigi taigi ką gi ką gi. Džynaudą (JeeNode) sulipdžiau, ale va, mano „projekto“ esminis reikalas — atstumas. A kaip jį geriausiai patestuot? Ogi pagal pačių JeeLabs pasiūlytą variantą.

Kodą truputuką prisitaikiau, stalčiukyje susiradau 1602 LCD ekranėlį, prijungiau jį per I²C, inkorporavau ekrano biblioteką, šiek tiek pagal save patobulinau atstumo matavimo testą ir pradėjau bandymus.

Kaip aš džynaudą dariau

Va neseniai rašiau apie tai, kaip su mikrovaldikliu stebėti įtampą. Tiksliau, apie būdą, kuris man tinka ir patinka. O kas toliau?

O toliau situacija tokia. Stovi laukuose namelis, o jame junginėjasi dvi elektros linijos, t.y. relės. Kartais kažkas įvyksta ir tos relės neišsijungia. Iki artimiausio namo — apie 60-70 metrų. Na, tai kilo mintis pabandyti sulipdyti kažką bevirvėlaidžio, o konkrečiai — panaudoti JeeNode klonus. JeeNode yra gan geras ir nebrangus sprendimas su RFM12B radijo moduliuku. Taip pat JeeLabs sukūrė puikią kodo biblioteką, su kuria išsprendžiama krūva problemų, pavyzdžiui, duomenų „teisingumas“ ir šiaip patogumas naudotis.

Tinklo įtampos stebėjimas

Iškilo tokia abstrakti „problema“: stebėti, ar yra įjungta tinklo įtampa. Na, sakykim, ar kokia rozetė įjungta, ar gal mygtukas nuspaustas ir lempa šviečia. Tiesiog, reikia su mikrovaldikliu (ar panašiai) nustatyti, kada gi kažkokioj linijoj elektra įjungta.

Praktikoje įprasta naudoti optronus. Na, mikrovaldiklis ar koks avietinis kompiuteriukas juk dirba su mažomis įtampomis: 5 ar 3,3 V. O tinklo įtampa — 220 V ir dar kintanti. Optronas išsprendžia izoliavimo uždavinį: vienoje jo pusėje kokia nors elektra uždega lempelę, o kitoje pusėje, prijungtoje prie valdiklio suveikia fototranzistorius.

Šiandien bus trumpa pamokėlė, kaip sekti tinklo įtampą. Stengiuosi išsisukti su mažiausiu detalių kiekiu, o kai kurių patogumų trūkumą išspręsti programiškai.

TSL2561 šviesos jutiklio testas

Draugas nusipirko mažą plokštelę su skaitmeniniu šviesos jutikliu TSL2561. Bandė prijungti prie savo Raspberry Pi, bet nesigavo. Sakė, kad pieno riebumą rodo, t.y. reikšmės kaitaliojasi bile kaip. Nusprendžiau jam pagelbėti ir pabandyti pats. Man kilo vienas įtarimas, kad tam jutikliui gali būti problemų su 3,3 V maitinimo įtampa, nors pagal datašytą tai lyg ir ne problema.