Dažniausiai laikausi vienos taisyklės: savo tinklaraščio įrašų antraštėse naudoju daugmaž cenzūrinius žodžius. Tekstas pačiuose įrašuose – kitas reikalas. Tačiau šįkart tiesiog niekas nebeatėjo į galvą. Žmonikės LG G2 telefonas pradėjo biškelį durniuot, KinderVibe nelabai veikti su KitKat. Apsiskaitęs šiek tiek internetuose radau, kad konkrečiai jos telefono modeliui yra Lollipop atnaujinimas, tik jis nepareina per paties telefono atnaujinimo metodiką, o turi būti sukištas iš PC. Aha.
Posts Tagged ‘Android’
Kadangi šventės, tarpušventis bei nedarbas, tai nusprendžiau leisti sau šiek tiek pašvaistyti laiką žaidimams. Vietoj eilinio įsėdimo į S.T.A.L.K.E.R ar Carmaggedon nusprendžiau daugiau laiko duoti savo Android tapšninukui (ir šiek tiek telefonui).
Tapšninukas mano, jei ką, yra Teclast X98 Air II, konkrečiai HG9N. Tai dar nepasenęs ir gan galingas kiniškas tapšninukas su Intel procesoriumi. Žinot, aš nieko prieš ARM neturiu, bet Intel x86 yra jėga. Skraido ten Androidas, kaip jokiam kitam mano čiupinėtam divaise.
Pradžiai tai pastebėjimas, kad mano įrašą apie tėčius kažkas vėl paskleidė feisbuke ir vėl sugadino man visas statistikas:
Suprantu, kad įrašas geras ir kas nors jį vis atranda ir paskui dalinasi. Tada tokie „spaikai“ ir gaunasi. Tiesa, šitie „spaikai“ eilinį kartą parodo, kad apsilankymai būna viekartiniai. Dauguma tą įrašą atsivertusių net nepasivargina jo viso perskaityti, o kad po to dar kažkiek panaršytų aplinkui, tai beveik nebūna. Na, geriausiu atveju, atsiverčia tinklaraščio pradžią, kartais dar užsuka į „Apie“ skiltį ir viskas. Būna, aišku, retesnių atvejų, kurie man kur kas malonesni: ateina kažkoks šviežias skaitytojas ir tinklaraštyje praleidžia pusę dienos, „rydamas“ viską iš eilės.
Šis rašymėlis galioja tik iki Android 4.4.4 versijos. Android 5 dar nepalaikoma.
Kam tas SSH serveris Android įrenginyje? Ogi tam, kad galėtumėte ten ką nors nuveikti prisijungę nuotoliniu būdu. Be abejo, turint omenyje, kad viską darysite komandinės eilutės priemonėmis. Šiaip atvejis gan retas, nelabai dažnai reikalingas, bet o gal pravers, kas čia žino. Man pradžioj to reikėjo išoriniam diskui prijungti, bet kai susitvarkiau init.d emuliaciją, SSH prireikia retai. Nebent ką nors iš vienos vietos į kitą perkelti ar šiaip apsikuopti.
Na va, truputuką papasakosiu daugiau, kaip savo Minix Neo X8-H medijos centrą tiuninau. Prasidėjo reikalas nuo to, kad ten įdiegiau SSH prieigą, bet apie tai bus kitą kartą. O dabar pradėkim nuo pradžių: reikia kažkaip pasidaryti, kad kraudamasis Android įrenginys paleistų kažką „ant startupo“. Tą patį SSH serverį, prijungtų nestandartinius diskus, paleistų torrentų serverį ir taip toliau, ir panašiai.
Beje, iš karto perspėju: kad galėtumėte daryti tai, kas toliau aprašyta, būtinos root teisės.
Nu kaip aš dabar nauju žaisliuku nepasigirsiu. Teks pasigirti. Ypač, kad apie medijos centrą svajojau jau keletas metų, tik niekaip neprisiruošdavau pasigaminti arba įsigyti. Buvo šiokių tokių bandymų su Raspberry Pi, bet mano šaltkalvystės įgūdžiai nėra stebuklingi, o ir Avietė nėra pati tinkamiausia platforma tokiam dalykui — nepaisant aparatūrinio H.264 dekodavimo. XBMC ant Avietės sugeba suktis, bet kartais užstabdo, o kai kurių senų filmukų dar su DIV3 piratiniu kodeku užkoduotų ir rodyti nesugeba. Žodžiu, užmečiau tą reikalą ir iš Avietės liko tik orų stotelė beigi NAS ir GIT serveris.
Kadangi jau esu senstelėjęs Android vartotojas-maigytojas, tai šį bei tą apie šią ekosistemą sužinojau. Ne tik apie pačią OS, bet apie visą reikalą aplink.
Man nuo pat Symbian laikų buvo šiek tiek baisoka naudotis išmaniuoju telefonu ir ypač visokiomis programulkėmis. Suprantate, į tą telefono OS giliai neįlįsi ir nepasitobulinsi, kaip užplaukia. Tad įjungęs bevielį internetą kažkaip pasijusdavau nesaugiai. Aišku, juokinga tai, kas jau ten tame Symbiane galėjo taip blogo būti… ne kažkas ir buvo.
Android mane pašiurpino pirmu bandymu įsidiegti programėlę. Išvyniojo sąrašą, ko ta programėlė gali norėti iš mano telefono. Aišku, užskaitau: labai gerai, kad perspėja. Bet tas sąrašas dažnai yra elementariai gąsdinantis kiekvieną kritiškai mąstantį žmogų.
Aš, žinote, esu biškį konservatyvus ir tingus. Buvo laikotarpis, kai su pirmuoju Android telefonu ištisai sekdavau vos pasirodančias naujas Android versijas ir kišdavau jas. Su antruoju irgi buvo toks laikotarpis… kokius du mėnesius vis kišau naujus Cyanogenmod firmwarus ir eksperimentavau. Ir štai, dvejus su puse metų jame pragulėjo senas Jelly Bean 4.1.2. Na, tiesiog viskas veikė ir atsibodo kapstytis. Visgi kiekvienas firmwaro diegimas yra stresas ir, pripažinkime, bereikalingas laiko gaišimas.
Šįkart apie ne materialų žaislą, o apie prieš porą mėnesių atrastą Android skirtą programėlę. Taigi, žaislas jau ne toks ir naujas, bet siaubingai mane džiuginantis.
Aš kiek pamišęs dėl GPS. Na, nereali technologija, prieinama kiekvienam šių laikų žmogui. Mano pažintis su GPS prasidėjo įsigijus labai senovišką išmanųjį — HTC Artemis (P3300) — apie jį kada nors nostalgiškai parašinėsiu. Paskui atėjo laikas ir Androidui. iPhone aš nesiruošiu įsigyti, nes man tai yra per brangus malonumas, o ir šiaip daug kas ten nepatinka. Tad kai nusprendžiau įsigyti Android išmanųjį, pradėjau tyrinėti rinką ir žiūrėti, ką gero iš GPS pasaulio man jis gali pasiūlyti. Labia nuliūdau, kad nebeturėsiu Garmin Mobile XT programėlės, kuri man leido turėti detaliausią Lietuovos topografinį žemėlapį ir 4×4 klubo miškų keliukų žemėlapį. Mano mylėta iGO 8 programėlė Android telefone pasirodė besanti visiška pagaida palyginus su Windows Mobile variantu. Pastarąją aš naudojau visokioms vietoms žymėtis: aikštelėms miške, nepažįstamame miete palikto automobilio vietai, turistavimo punktams ir pakavotoms soliaografijos dėžutėms vėliau surasti.
Deja, Android prieš porą metų iš visų programėlių išsirinkau tik GPS Essentials. Ji labai gera tuo, kad atitiko beveik visus mano reikalavimus: galėjau laisvai dėliotis punktus, skirstyti juos žymomis, užsidėti man suprantamas piktogramas ir paprašyti programėlės, kad kompasu rodytų kryptį į kokį nors tašką. Pavyzdžiui, norimą rasti miško ežerą ar kažką tokio. Taip, aš mėgstu su kompasu ir GPS po miškus bastytis. Nesu nei koks orientacininkas, nei haikeris, bet tokią meilę miškams turiu. Deja, GPS Essentials neturi normalios galimybės naudoti telefone išsaugotų žemėlapių. Galima ten kažkokius atviro kodo žemėlapius užsikešuoti, bet tam reikia juos stumdyti po norimą plotą — tik taip išsaugomi vaizdeliai. Nepatogu, sakykite, ką norite. O trumpą laiką buvusi galimybė kešuotis Google žemėlapius irgi buvo nekokia — galima buvo išsisaugoti tik žemėlapius, o ne palydovų vaizdą.