Kas tas yr — religinis maršrutizatorius?

Kadaise, kai dar buvau beprakuntąs kompiuterastas, „Kompiuterijoj“ ar tai „Naujojoj komunikacijoj“ skaičiau, kaip pora mormonų nusprendė padaryti „religiškai švarią“ Linux distribuciją ir pavadino ją „Jesux“. Pirmoji man į galvą šovusi asociacija buvo „Jesus sucks“. Ir toks darbas panašiai. Tie mormonizuoti linuksoidai naikino visokias „bedievybes“ iš Linuxo, pavyzdžiui, „daemon“ keitė kažkuo kitu. Gal kokiu nors nelabai akivaizdžiai žinomu biblijiniu veikėju, kad ir Mordekajumi.

Tačiau karma is a bitch ir už tokias nešvankias mintis, kaip orališkai paniekintas Jėzus, gavau smarkiai atgal. T.y. apturėjau garbės dirbti prie išimtinai religinio projekto. A norite sužinoti, kas tas yr? Kas tas yr — religinis maršrutizatorius? Na, tai skaitykite, bet atgal atskaityti negalėsite, perspėju.

Nuodugniai su religiniais produktais nesu susipažinęs, o ypač informacinių technologijų srityje — nors pagal profesiją kaip ir priklausytų viskuo aplinkui domėtis. Tiesa, kažkokiuose delfiuose teko perskaityti apie „ostijos plonumo saulės burę“ ir nuo tokio matavimo vieneto lengvai systelėjau į apatinius (žinote, žvengiu vis dar kaip paauglys, o metai, deja, nebe tie). Tačiau iš netyčia pasitaikiusios galimybės gavau sužinoti, kad tiek religiniai produktai, tiek ypač poreikis jiems, yra ganėtinai svarus rinkos elementas.

Kaip jau paminėjau įžangoje, apturėjau garbės padirbėti prie tokio produkto, kaip religinis maršrutizatorius. Sunkoka turbūt įsivaizduoti, kas tai per daiktas ir koks jo pritaikymas, tad su dideliausiu malonumu šia šviečiamojo pobūdžio informacija su jumis pasidalinsiu.

(Gal jau pradėk dalintis, ar ką?)

Ok. Ant mano stalo gulintis maršrutizatorius reklamuojamas kaip „Imamas jūsų namuose“:

(Monetukės skirtos Skirmantui)

O ką daro imamai (mezinai)? Ogi, bjaurybės, penkiskart per parą lipa į bokštelį, tpžk minaretą, ir bliauna išskėtę koseres Adaną atlikti salatus. Taip, čia islamui skirtas produktas, todėl atitinkama ir specifika. Be abejo, šiais laikais, kaip ir krikščioniškus kariljonus, taip ir islamiškus imamus bokšteliuose puikiai pakeičia skardiniai ruporai ir empėtrioškės. Net ir Kaune girdžiu to paties kepimo ir su tais pačiais garso gliukais grojančius elektrinius kariljonus…

Kalbant apie imamus, kai biškį gyvenau Džakartoj, jie mane labai nervindavo. Nes, kaip tyčia, po langais buvo mečečiukė ir ten penktą ryto vienas bliaudavo. Be to, kažkaip labai kryptingai ir garsiai. Nuo to karto į jokią kelionę nevažiuoju be silikoninių ausų kamštukų. Lėktuve irgi miegot padeda.

Štai šis mažas baltas rūteriukas su išraižytu Alacho vardu ir yra toks elektrinis imamas. Jo pagrindinis tikslas yra salatų (tokių specialių maldelių) bliovimas numatytomis valandomis. Salatai yra penki, tačiau pagrindinių dviejų tipų: rytiniai ir bendrieji. Pirmasis rytą bliaunamas salatas yra ypatingas. Jam ir atskira empėtrioškė reikalinga. O kiti keturi — vienodi. Čia yra bliaunamas popietinis ṣalāt aẓ-ẓuhr:

Šiek tiek apie valandas. Nėra taip jau paprasta su tom maldų bliovimo valandom. Laikas turi būti paskaičiuojamas geografiškai ir atitikti tam tikrą saulės poziciją danguje. Be abejo, tam yra specialūs algoritmai beigi dar atskiri metodai. Atskiros islamo grupės turi šiek tiek skirtingus būdus maldų laikui sukalkuliuoti: MWL, ISNA, Egypt, Makkah… ir pan. Mes naudojom tik MWL (Muslim World Legue) metodą.

Apie empėtrioškes. Užsakovas turi jų krūvas sukaupęs ir kažkur tai naudoja. Galutiniam vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti norimą empėtrioškę atitinkamai maldai. Na, sakykim, gal vieno ar kito atlikėjo balsas labiau patinka, gal savo gimtąja kalba nori ir pan. Tam maršrutizatoriui prireikė ne tik blioviklio (t.y. USB garsiakalbio), bet ir papildomo viduje pakavoto flešiuko. Na, kad iš debesų maršrutizatorius galėtų automagiškai parsisiųsti įvairių maldelių, gauti maldų tvarkaraščius ateinančiam mėnesiui ir kitokių bliadstvų.

Iš kitų bliadstvų man labai įdomus reikalas pasirodė toks „Kaimynų portalas“. Na, ant kiekvieno iš šitų maršrutizatorių pakuriamas atviras WiFi hotspotas (tiksliau, atskiras SSID’as), prie kurio galima prisijungti, bet rodo tik vieną puslapėlį. O tame puslapėlyje parašyta tik tiek: „Sveiki, aš esu Ibrahimas, išdidus musulmonas, jūsų kaimynas, gyvenu tam ir tam bute“.

Sakysite, o tai, muhafuka, kam tokio daikto iš viso reikia? Ogi neskubėkite: musulmonai, o dar ypač kai kuriose pasaulio vietose, yra ganėtinai įdomūs žmonės ir atitinkamai savosios kultūros iškraipyti. Jie sunkokai bendrauja, nors lyg ir norėtų. Tiesiogiai pažindintis nelabai linkę, nors ir norėtų patys būti užkalbinti. Iš čia va tokio kreizy „susipažinimo“ metodo idėja ir užgimė. Pasistatė „išdidus musulmonas“ rūteriuką, susivedė ten vardą, prisistatymą ir gali laukti kaimynų su arbatėle — o gal kas užeis apie naują bliaunantį naminį imamą pasikalbėti.

Kiti reikalai maršrutizatoriuje daugiausiai susiję su klausomąja medija. Na, maldelės ir norimo jų varianto pasirinkimas — viskas aišku. Tam produktas ir skirtas. Tačiau papildomai vartotojai gauna dar ir visokias klausomąsias naujienas, a la podkęstus (lietuviškai „tinklalaides“), vakarines pamokomąsias pasakas vaikučiams ir netgi paskaitėles suaugusiems.

Vieną tokią paskaitėlę suaugusiems su kolega klausydami irgi myžčiojom į batą, nes tiesiog neįmanoma kitaip. „Life changing story“ vadinosi, berods, ar kažkaip panašiai. Tos paskaitėlės TLDR santrauka (skaitykite pabrėžtinai atidžiai) maždaug tokia:

Pasakojimas apie moterį, kuri atsivertė į islamą, nes į ją nepažiūrėjo musulmonas

Giliau nedetalizuosiu, jei turite raumeny, suvoksite.

Iš kitų smulkesnių funkcijų šis biesiukas (o gal islamiškas angeliukas?) turi ir žadintuvo funkciją, pakankamai išmanią. Na, kaip telefone, kur galite vienkartinius aliarmus ar pagal savaitės dienas pasikartojančius nusistatyti. Kaipgi kitaip, be abejo, juk daiktas turi laikrodį, turi empėtrioškių ir turi garsiakalbį. Nesolidu būtų jam žadintuvo neįkodyti, ar ne?

Be abejo, visas reikalas debesinis, tuose debesuose galima menedžinti pačias maldeles, duoti maršrutizatoriui nuotolinę komandą ką nors pabliauti ar nirčiai pagraudenti kokią paskaitėlę arba valdyti ištisas tokių maršrutizatorių krūvas — jeigu jie priklauso kad ir viešbučių ar kavinių tinklui, o ne pavieniam jūzeriui-lūzeriui. Bet pabrėžiu, kad šitas produktas orientuotas grynai į namudinį segmentą.

Kiek žinau, buvo planuojamas ir appsas tam maršrutizatoriui diriguot, kad nereikėtų prie debesies brauzeryje kaskart lįsti. Bet tas reikalas jau nebe mūsų kompetencijoje buvo, tai ne kažką galiu ir papasakoti. Dar žinau, kad lygiagrečiai buvo kažkur kitur kuriamas ir pirmasis pasaulyje islamiškas tapšninukas (planšetinis kompiuteris, jei ką).

Na, be abejo, iš šio projekto ir mano patirtis apie arabiškus kringelius, su kuriais teko kiek susipažinti.

Konkrečiai mano dalis projekte buvo vieno demono (o gal Mordekajaus) gamyba, kuris buvo atsakingas už visos klausomosios medijos valdymą beigi dar vieno priekinio demono gamyba, kuris kalbasi su debesais ir perdavinėja tam pirmajam darbelius. Taip pat pirmajam demonui reikėjo ir mini-mikro gujuką sukodyti ant to juokingo ekraniuko su mygeliais. Ekraniukui su mygeliais draiverį ir API kolega parašė, man beliko tik pasinaudoti. Nors buvau jį ir tiesiai prie kompo prisijungęs su Pythonu pamaigyt.

Keistas toks daiktas su keliais šriftais ir PIC procesoriumi. Ale, sako, pigus. Pats rūteriukas tai toks pusiau su velniu, dviejų antenų 2,4 GHz 802.11n ir vienos antenos 5 GHz 802.11ac. Taip pat palaikantis pasyvųjį PoE iki 48 V (nuotraukoje gal matėte, kad atskiro maitinimo laidelio nėra, pajungtas per inžektorių). Analogiškas nereliginis produktas palaiko ir 803.2af standartą, gali su nedurnais skirstytuvais susikalbėti. Jei ką, dar viena nuotrauka:

Tai va tiek. Kiek girdėjau pletkų, tai ir Amerikės mormonai buvo susidomėję. Jėzui rūteriaus irgi reikia.

Pabaigai filmukas kaip šitas elektrinis imamukas bliauna:

Tikiuosi, kad praplėčiau jūsų bendrąjį išsilavinimą 🙂