Lightroom: kaip suvaldyti katalogus

Ho ho ho, penktadienio ir tryliktos dienos proga man vėl įkvėpimas parašyti apie laitrūmą! Kitas klausimas, ar bus kam įkvėpimas skaityt 😀 Na, bet px.

Škia taip. Lightroom’e nuotraukos laikomos fiziškai diske ir morališkai – kataloge. Lightroom katalogas – didelis failas, kuriame yra visa informacija apie nuotraukų redagavimus, greitosios peržiūros pavyzdukai ir krūva kitos informacijos. Aš pasistengsiu rašydamas aiškiai atskirti, kada kalbu apie Lightroom katalogą, o kada – apie failų sisemos katalogą (aplanką, direktoriją).

Lightroom: falšyvas HDR

Kas yra HDR, tikiuosi, žinote. O jei nežinote, tai lietuviškai būtų „plataus dinaminio diapazono nuotrauka“. Paprastai sakant, su nepertraukiamo fotografavimo kintamos ekspozicijos režimu (klaikus terminas, aš toliau vadinsiu breketingu) nufotografuojamos trys arba daugiau nuotraukų su skirtinga ekspozicija (paprastai išlaikymu, kad nesikeistų diafragma, o atitinkamai ir ryškumo gylis), besiskiriančia per 2 EV. Gaunama viena „normali“ nuotrauka, kita per tamsi, trečia per šviesi. Tačiau tamsioje nuotraukoje būna gerai matyti šviesios detalės (pavyzdžiui, blankūs debesėliai), o šviesioje – visokie šešėliuose pasislėpę slapukai. Su HDR procesu iš tų trijų nuotraukų surenkama viskas, kas geriausia ir sulipdoma į vieną nuotrauką. Be to, HDR procesas dar gali būti tiuninamas visokiais papildomais nustatymais, yra ir dar visokių programų tam HDR gauti, tad iš tų pačių nuotraukų skirtingi fotografai pagal savo meninį išprusimą ir iškrypimo laipsnį gali pagaminti visiškai skirtingas HDR nuotraukas. Be to, HDR nėra taip jau paprasta, nes nuotraukose išlenda visokie blogi artefaktai, jas reikia aptvarkyti papildomai, tad geras HDR nuotraukas paprastai padaro tik tikri savo srities profai. Aš toks nesu, bet kartais kokį HDR padarau. Tik dažniausiai pritingiu pabaigoje atlikti smulkųjį ir estetinį redagavimą… vargina jis, nu 🙂

Lightroom: paruoštukai

Ho ho ho, po ilgos pertraukos – vėl apie laitrūmą! Tiesiog žiūrinėjau savo juodraščius, ką čia galėčiau paporinti ir prisiminiau, kad žadėjau kada nors parašyti apie Lightroom paruoštukus (presets). Konkrečiai – ryškinimo (development) paruoštukus.

Lightroom: lopymas

Manau, kad nėra nieko baisesnio už dulkėmis nupeckiotą nuotrauką. Daug trūkumų galima pakęsti dėl „meno“ ar „vaizdo“, bet nešvarios nuotraukos erzina. O iš kur tie nešvarumai atsiranda? Dažniausiai su amžiumi apdulka veidrodinių ir hibridinių fotoaparatų jutikliai. Dulkės ten patenka keičiant objektyvus ir netgi tiesiog per fotoaparato siūles.

Visokių kliackų valymui Lightroom arsenale yra dėmių šalinimo (Spot Removal) įrankis. Jį galima įjungti ir išjungti spustelėjus Q raidę klaviatūroje. Kaip juo naudotis, turbūt žinote: renkatės dulkes, baksnojate, iš kažkur netoliese parenkamas „užmozojantis“ pavyzdukas ir dulkė dingsta. Na, galima su laužtiniais skliausteliais tos „dėmės“ dydį reguliuoti. Lyg ir tiek. Labai patogu ir paprasta.

Lightroom: personalizavimas

Aš jums pasakysiu vieną žiaurią tiesą. Nors gal ji pasirodys labai paprasta. Na, bet, tačiau.

Bet kuri kompiuterio programa bus šiaip sau, jei negalėsime jos kažkaip personalizuoti, pritaikyti sau ir elementariai pagražinti. Tiesa, daugybei žmonių tai nerūpi. Tol, kol neparūpsta 🙂 Jaučiu, truputį nusipezu.

Kad ir kaip ten bebūtų, bet kokios programos personalizavimas visuomet bus tam tikra vertybė. Juk ir darbinį stalą mes mėgstam pasipuošti kokiu nors kalendoriuku, nuotrauka ar vaiko darbeliu. Kai kurie tokiomis asmeniškai brangiomis smulkmenomis apsikrauna net per daug. Bet juos galima suprasti, ar ne?

Lightroom: eksportavimas

Nusprendžiau peršokti keletą galvoje užsilikusių temų ir papasakoti apie eksportavimą iš Lightroom programos. Ši dalis man atrodo gan paprasta, gal dėl to, kad nenaudoju jokių gudrių triukų. Na, išskyrus gal vieną kitą, bet apie juos būtinai papasakosiu.

Jei fotografuojate JPEG failais, tai eksportavimas yra antrinė funkcija. Juk visada galite atsidaryti atitinkamą katalogą ir nukopijuoti nuotrauką. Tiesa… yra vienas „bet“. Kad ir koks spartus yra šiuolaikinis internetas, siuntinėti kelis megabaitus užimančias nuotraukas Skype, el. paštu ar panašiai yra elementari nepagarba gavėjui. Dauguma atvejų norime parodyti nuotrauką ir tiek, o tam kelių megabaitų ir dešimčių megapikselių tikrai nereikia. Sutinkate? Turbūt taip, bet ar nepatingite sumažinti nuotraukų prieš jas rodydami?

Aišku, jei fotografuojate RAW formatu, ši „problema“ kaip ir atkrenta: RAW failo tikrai niekam nesiųsite. Dauguma žmonių net nežinos, ką su juo daryti. Be to, jei jį kažkaip apdorosite, tai vis tiek parodymui reikės atskiros versijos su visais pakeitimais.

Štai čia ir prasideda kelionė į eksportavimo subtilybes ir įmantrybes. Lightroom nėra tokios funkcijos, kuri atitiktų „Save As…“ Lightroom yra eksportavimas.

Lightroom: migravimas tarp versijų

Vėl penktadienis, o tai yra Lightroom diena, tai paporinsiu šį tą apie šią nuotraukų dorojimo programą.

Man yra tekę migruoti tarp visų Lightroom versijų, pradedant nuo pačios pirmosios. Visaip ten visko būdavo, bet šiaip migravimas būdavo sklandus.

Reikalas pasikeitė nuo ketvirtosios Lightroom versijos, kurioje buvo gan ženkliai pakeistas redagavimo modulis. Pasikeitė didžioji dalis šliaužiklių ir atsirado daugybė naujų įrankių. Tad migracijos žingsnis tarp trečiosios ir ketvirtosios versijos tapo „išmania“: senus šliaužiklius peržymėti į naujus. O va čia prasidėjo…

Lightroom: 5 versija, kas čia geresnio

Taigi taigi, ką gi ką gi. Grįžo Obuolys, grįžta ir Lightroom tema. Tiesa, prieš pat Obuoliui sugendant buvau spėjęs susidiegti Lightroom 5.2 versiją. Aš šiaip esu gan konservatyvus ir retai puolu diegtis pačias naujausias, ką tik išėjusias, programų versijas. Na, šią taisyklę sulaužau, jei iš anksto iš visokių išankstinių apžvalgų kažko siaubingai laukiu. Lightroom 5 man nepasirodė tokia ypatingai patobulinta, kad norėtųsi imti ir griebti iš karto, tai palūkėjau šiek tiek, kol pribrendo šioks toks noras, o ir versija pasirodė kiek atnaujinta ir su ištaisytais visokiais bugeliais, kurių pati šviežiausia penktoji versija buvo gan pilna. Negaliu, aišku, to patvirtinti, bet internetuose vartotojai truputuką paošė. Galų gale, Lightroom 5 buvo pagaminta greičiau, nei Lightroom 4 ir visokių naujienų šuolis kur kas mažesnis. Logiška juk, ar ne?

Šiaip, be abejo, rimtiems terliotojams naujojoje Lightroom versijoje yra ir neblogų perliukų. Aš pastaruoju metu su nuotraukomis terliotis kiek tingiu, tai visos tos malonios smulkmenos irgi antrame plane. Bet visgi viena iš jų mane labai sudomino.

Lightroom: fono suliejimas

Greitukas čia toks, iš paprastų patarimų srities. Kaip žinote, Lightroom visgi ne fotošopas, bet ganėtinai gudrus įrankis ir jame su visokiais „hakais“ galima padaryti visai neblogų efektų. Fono suliejimas — vienas iš tokių kiek netikėtų efektų, kurie faktiškai šioje programoje nėra numatyti. Bent jau ne tiesiogiai.

Lightroom: triukšmų valymas

Triukšmų valymas, kad žinotumėte, vienas iš bjauriausių dalykų fotografo gyvenime. Na, bent jau man. Buvo. Dabar nebėra. Nes nuo ketvirtosios Lightroom versijos jis tapo toks kokybiškas, kad rūpintis kažkokiais pašaliniais įrankiais tapo nebebūtina. Lightroom aš pažįstu nuo pat pirmosios versijos ir galiu drąsiai pasakyti: verta išsaugoti senus RAW’us, nes kartais nauja versia patobulėja tiek, jog seniau buvusi niekur netinkama nuotrauka tampa visai pusėtinai naudotina.