Posts Tagged ‘Jautis’

Tikras vyras turi mokėti teisingai kepti tokį taurų patiekalą, kaip jautienos didkepsnis. Išsirinkti mėsą — taip pat. Na, o jei neaišku, kokią mėsą rinktis, reikia susirasti kokią nors vietą, kas ją galėtų parekomenduoti, papasakoti ir kitaip nušviesti.

Aš pateiksiu receptą, su kuriuo net ir paprasčiausia ir pigiausia jaučio dalis — kumpis — pavyksta kuo puikiausiai. Priklausomai nuo to, kokia jaučio dalis dorojama, galima parinkti ir kepimo būdą, ir prieskonius, ir garnyrą. Bet čia jau subtilybės ir asmeninio pasirinkimo reikalas. Nors, sakykim, apie tą pasirinkimą… nu niekada nekepčiau jautienos su pankoliu. Kalakutieną, vištieną ir netgi antieną — taip. Bet jautienos ar kiaulienos — niekada gyvenime.

(daugiau…)

Vieną savaitę galingai padirbėjęs nusprendžiau, kad užsidirbau pasilepinimą ir nusipirkau dviejų kilogramų jautienos nugarinės išpjovą. Visą visutėlę. Hrrr. Beigi pagalvojau, kad ją užmarinuosiu raudonojo vyno marinate, kurį kažkada užmačiau Gidono Šapiro receptukuose. Na, toli gražu ne tokį marinatą dariau, kaip jis, šiek tiek pakoregavau pagal save.

(daugiau…)

Vienas organas težino, kodėl staiga užsimaniau persiškų patiekalų. Gal kad vaikystėje skaičiau persiškas pasakas. Gal kad konkrečiai su Irano virtuve niekaip nesu susidūręs. Gal kad visokie persų (t.y. iraniečių) chorešai (t.y. troškiniai) yra ganėtinai artimi savo principu ir lengvai adaptuojami lietuviškoje virtuvėje. O gal todėl, kad mane veža ciberžolės ir cinamono kvapas. O gal tiesiog atsibodo visokios pseudoegzotikos ir užsimaniau kažko šiek tiek mažiau išreklamuoto…

Škia, šiandienos receptų rubrikėlėje — juokingai persiškai-lietuviškas chorešas su paprasčiausiais skaldytais žirniais — Khoresh Bādemjān Lapeh. Taip taip, persuose žirniai yra visai įprastas ingredientas. Tai kodėl gi čia nepanaudojus ko nors persiško prasiskaidrinti buitį ir būtį…

(daugiau…)

Chinkali (gruz. ხინკალი) — lietuvoje vadinami „gruziniški“ koldūnai. Iš tikrųjų tai čia nei koldūnai, nei ką — tik kad principas panašus, atseit, faršas tešloje… Na, tada ir kibinus būtų galima pavadinti „karaimiškais keptais koldūnais“ — būtų tas pats.

Chinkaliai apskritai yra vienas iš mano mėgstamiausių kaukazietiškų patiekalų. Vienintelė problema su jais — restorane labai ilgu laukti, nebent prieš tai juos užsisakytumėt paskambinę. Trumpiausias laikas, per kurį galima gauti šviežių chinkalių — 40 minučių. Tačiau, deja, juos ruošiant komerciniu būdu ir prarandant dalį žavesio. Normaliai chinkaliams ruošti reikia planuotis 2,5–3 valandas. Ne visas laikas bus užimtas, bet nuo žalumynų paruošimo iki pirmųjų sultinio siurbtelėjimų praeis maždaug tiek laiko.

(daugiau…)

Velingtono kepsnys — tai toks patiekalas, kurį paruošęs ir romantiškiems pietums ar prabangiai vakarienei pateikęs vyras tikrai nejaus gėdos. Šis kepsnys prabangus ir ingredientų, ir darbo prasme, tačiau vertas ir vieno, ir kito.

(daugiau…)

Pagaliau užderėjo mano čili pipiriukų derlius, tad atėjo ir laikas pasičilinti arba pasiaštrinti. Pasidaryti ką nors tokio pikantiško, skanaus ir lengvai deginančio-dezinfekuojančio. Galvojau iš pradžių apie čili kon karnė, bet paskui visgi persigalvojau ir nusprendžiau, kad būtina pasidaryti ką nors ypač skanaus. O ypač skanu yra čili troškinys!

(daugiau…)

Čia kad nepagalvotumėt, kad noriu girtis tik visokiais sėkmingais patiekalais, receptais ir kitom veiklom. Papasakosiu apie beveik visišką fail’ą, kaip vakar kepiau netikrą zuikį. (daugiau…)

(Ne)Čili kon karnė

Posted: 2013-03-08 in Valgymas
Žymos:, , ,

Chili con carne — tai toks čili troškinys, daromas iš visokių atliekų. Na, ne visai, yra ir konkretus šito troškinio receptas, bet jeigu jums atliko faršo ir turite paprikos bei pomidorų — galite daryti bet kokią šio troškinio variaciją. Svarbiausia, kad tai paprasta. Man kaip tik nuo byfburgerių atliko saujelė sultingo jautienos mentės faršo, tai ėmiausi padaryti kažką tokio.

(daugiau…)

Kaip daryti byfburgerį

Posted: 2013-03-01 in Valgymas
Žymos:, ,

Byfburgeris (angl. beefburger) yra paprasčiausias keptas jautienos maltinis. Bet… a kodėl Lietuvoje niekur normalaus byfburgerio negali gaut? Neskaitant visų šūdburgerių vietų? Mhm? Matote, gerbiamieji, visokie burgeriai tradiciškai laikomi nesveikais patiekalais ir dėl to biškį nepopuliarūs. Bet nesveikas yra ne pats maltinis, o jo patiekimas būtinai su bandele ir pvz. keptomis bulvytėmis. Išmetus kai kuriuos komponentus gaunamas visiškai normalus patiekalas. Jeigu bent kai kurie iš jūsų esate panašūs į mane, tai byfburgerius turėtumėte mėgti. Būdamas kur nors užsieniuose aš paprastai byfburgerį užsisakau ir paprašau, kad nepridėtų tos bandelės, ypač, kai einu į normalią užeigą, kur visas tas reikalas pateikiamas lėkštėje. Aišku, kartais sulaukiu pasimetusių žvilgsnių, bet klientas yra klientas, juo labiau, kad ir reikalavimas čia juokingas toks, paprastas. Na, kaip svogūnų į salotas neįdėt, tarkima (tik šito tai nafig reikia?!)

Ką gi, o kol gyvenu namie ir niekur nekeliauju, byfburgeriais reikia rūpintis pačiam. Paslapties didelės juose nėra. Aš netgi juos kepu tiesiog keptuvėje, nors reikėtų po griliu. Ale mmm aliejus riebaliukai… (daugiau…)