Kaip daryti japonišką karį (カレーライス)

カレーライス (karē raisu, arba „ryžių karis“) yra baisingai skanus patiekalas, kurį įsimylėjau per savo pirmąjį gyvenimo epizodą Japonijoje. Šiaip, be abejo, karis dažniau siejamas su Indija, bet japonai tam ir yra japonai, kad viską kopijuotų, perdarinėtų, tobulintų ir, galiausiai, paverstų kažkuo savo nacionaliniu. Gal ir ne visi žinote, bet makaronai yra nacionalinis japoniškas patiekalas. Taigis. Aišku, koks nors ramenas ar soba nebaisiai panašūs į mums įprastus spagečius, bet jie irgi žiauriai geri. O dabar grįžtam prie japoniško kario, kuris tobulai tinka šaltiems žiemos vakarams.

Cukinijų gumbo

Yra tokių patiekalų, kurie mūsų šeimoje neprilipo. Na, išskyrus mane. Tai kartas nuo karto juos darausi sau asmeniškai, ypač, kai dirbu namuose ir reikia kažką pietums susilipdyti. Savo repertuare turiu jau nemažą rinkinį, kas tinka vienišo kompiuterasto pietums, neatima per daug laiko ir sąlyginai yra paprasta. Tai va, maždaug taip, pradėsime nuo vieno mano kassavaitinio patiekalo.

Kaip daryti gumbo

Dukrikė (o kartu ir mes) prisižiūrėjo filmuko „Princesė ir varlius“ ir užsimanė gumbo. O kadangi dukrelės – džiaugsmas tėvelių, tai kas jiems belieka, kaip tik pildyti savo brangenybių pageidavimus… Todėl vieną savaitgalį prisiruošiau ir pasidomėjęs kiek daugiau ėmiausi šito patiekalo gamybos. Tiesa, užbėgsiu į priekį ir pasakysiu, kad mano brangenybė to gumbo nė velnio nevalgė. Nusivylė visiškai, jaučiu. Na, bet to ir reikėjo tikėtis, nes mano vaikui tai geriausia duoti lapą salotos ir šmotą grynos mėsos, be jokių ten fintikliuškų aplinkui.

Kaip daryti chorešą bademdžian-liapė

Vienas organas težino, kodėl staiga užsimaniau persiškų patiekalų. Gal kad vaikystėje skaičiau persiškas pasakas. Gal kad konkrečiai su Irano virtuve niekaip nesu susidūręs. Gal kad visokie persų (t.y. iraniečių) chorešai (t.y. troškiniai) yra ganėtinai artimi savo principu ir lengvai adaptuojami lietuviškoje virtuvėje. O gal todėl, kad mane veža ciberžolės ir cinamono kvapas. O gal tiesiog atsibodo visokios pseudoegzotikos ir užsimaniau kažko šiek tiek mažiau išreklamuoto…

Škia, šiandienos receptų rubrikėlėje — juokingai persiškai-lietuviškas chorešas su paprasčiausiais skaldytais žirniais — Khoresh Bādemjān Lapeh. Taip taip, persuose žirniai yra visai įprastas ingredientas. Tai kodėl gi čia nepanaudojus ko nors persiško prasiskaidrinti buitį ir būtį…

Kaip daryti čili troškinį

Pagaliau užderėjo mano čili pipiriukų derlius, tad atėjo ir laikas pasičilinti arba pasiaštrinti. Pasidaryti ką nors tokio pikantiško, skanaus ir lengvai deginančio-dezinfekuojančio. Galvojau iš pradžių apie čili kon karnė, bet paskui visgi persigalvojau ir nusprendžiau, kad būtina pasidaryti ką nors ypač skanaus. O ypač skanu yra čili troškinys!

Kaip daryti čenachą

Čenachas – tai toks keistas mėsos, daržovių, džiovintų vaisių ir (pasirinktinai) žiauriai aštrių prieskonių troškinys, valgomas karštas kaip velnias.

(Ne)Čili kon karnė

Chili con carne — tai toks čili troškinys, daromas iš visokių atliekų. Na, ne visai, yra ir konkretus šito troškinio receptas, bet jeigu jums atliko faršo ir turite paprikos bei pomidorų — galite daryti bet kokią šio troškinio variaciją. Svarbiausia, kad tai paprasta. Man kaip tik nuo byfburgerių atliko saujelė sultingo jautienos mentės faršo, tai ėmiausi padaryti kažką tokio.

Kaip daryti havajietišką troškinį

Šitam receptui tarpinių iliustracijų nebus, tik paskutinė – rezultatas 🙂