Šiemet teko išbandyti plaukimą baidarėmis. Tai šiek tiek ironiška, nes kadaise dirbau kompanijoje, kur plaukimas baidarėmis kas vasarą buvo tradicinis įvykis. O aš per penkerius metus ten nesugebėjau nė karto paplaukioti. Pirmą kartą nepamenu, kodėl, o paskui dėl darbo pobūdžio paprasčiausiai vis būdavau kur nors išvažiavęs, į kokius nors užsienius. Tai ir nepasinaudojau proga…
Pirmasis punktas: net jeigu ant automobilio signalizacijos pultelio užrašyta, kad jis atsparus vandeniui, neimkite jo į baidarę kelis kartus gerai nehermetizavę maišiukais ar dar kažkuo. Taip taip, galite juoktis — aš pultelį įsidėjau į plaukimo šortų kišenę ir dar su juo išsimaudžiau… Gerai, kad paskui išardytas ir pagulėjęs saulės atokaitoje jis išdžiūvo ir visgi atrakino automobilį… Užplaukia ir man kartais šišas kokią nesąmonę padaryti, ši — viena iš jų.
Antrasis punktas: labai propaguojamas daiktų vežimasis šiukšlių maišuose. Aš tai šitam priešinausi ir protestavau, todėl į baidarę pasiėmėm paprastą plastikinę dėžę, su sąlyginai sandariu dangčiu:
Iš pradžių dauguma mūsų grupėje į ją žiūrėjo kreivokai ir pašaipiai. Bet kai paskui aš iš jos sėkmingai traukiau alų ir kitus užkandžius neatsirišinėdamas jokių maišų, užpavydėjo. Taip kad gerai pagalvokite, kaip daiktus apsaugoti nuo drėgmės patogiai.
Trečiasis punktas: pirštinės. Jeigu nesate nuolatiniai irkluotojai su mozoliais atitinkamose vietose, pasiimkite pirštines. Mes naudojomės dviratininkų pirštinėmis, būna specialios irkluotojų, bet jei neturite nė vienų — nusipirkite už litą-du paprasčiausias darbines pirštines. Patikėkite, rankos jums už tai padėkos. Man tarpus tarp smilių ir nykščių skaudėjo ir be to, bet nė vienos pūslės nebuvo. O mačiau nemažai irkluotojų kitą dieną su pleistrais ant tų vietų.
Ketvirtasis punktas: turėkite lietpalčius, net jei ir saulė žeme ridinėjasi. Čia Lietuva, čia lietūs lyja (ir dažnai netikėtai). Mes patys tokią klaidą padarėm: rytas buvo karštas ir baisiai gražus, o apie vidurdienį gavom audros su žaibais. O lietpalčiai liko mašinoje… nes gi toks rytas buvo…
Penktasis punktas: plaukite su tokiais drabužiais, su kuriais ir maudysitės. Na, nebent ten kokią sutrintą maikę nuo saulės užsimeskite. Man šiek tiek keista buvo matyti kai kuriuos plaukikus su palyginti normalia apranga.
Šeštasis punktas: jei nemokate plaukti, o upėje vandens gali būti virš bambos, imkite liemenę. Patikėkite, išsivertus iš baidarės žemyn galva ir iki bambos bus jau gilu. Aš tai plaukt moku ir iš baidarės virst neteko, bet žinau, kas tai yr. Tad senu plaukiku geriau patikėkite — žmonės apskritai vandenyje elgtis nemoka. Net ir aš, su gerais plaukimo įgūdžiais ir žiniomis, esu ne kartą elgęsis pernelyg drąsiai.
Septintasis punktas: kremas nuo saulės ir purškalas nuo uodų. Kremas nuo saulės būtinas, jei dar nesate įrudę, o va su purškalais nuo uodų reikia atsargiai: kai kurie jų yra fotojautrinantys, tad galite nusvilti, kaip nuo Sosnovskio barščių. Todėl skaitykite etiketes.
Aštuntasis punktas: bateliai plaukimui. Geriausia specialūs bateliai, kuriuos žmonės naudoja šiltuose kraštuose apsisaugojimui nuo jūros ežių. Aišku, tinka kroksai/klogsai ir kiti panašūs. Svarbu, kad turėtų dirželius, t.y. būtų ne šlepetės. Šlepetes pamesti smėlyje labai lengva. Bet geriau šlepetės, nei nieko, nes upėse pasitaiko visko, o tokia Grūda apskritai paskutiniame ruože — vieni akmenys.
Devintasis punktas: valgymui įsidėkite konservų. Tie, kas turi tik sumuštinių, jums pavydės 🙂 Labai gerų konservų yra šiais laikais, sriubų ten visokių, gėrybių azijietiškuose kampeliuose ir panašiai. Tik lenkiškų papigiaškų tai nepirkite, imkite geresnius ir brangesnius gaminius.
Dešimtasis punktas: alkoholiniai gėrimai. Nežinau, kaip ten yra su visokiais leidimais-draudimais šiuo atžvilgiu, bet baidarėse visi geria. Matyt, chemija padeda geriau įsijausti į gamtos grožį. Aš šiam reikalui visai pritariu, du-trys litrai alaus baidarėje tiesiog privalomi.
Na tai lyg ir tiek.
Darau, blė 
Baidarės yra kaifas!
Tik va, kai gauja, su kuria pastoviai plaukiojam, pradėjo vaikuotis, kažkaip jau bus treti metai, kaip baidoj nesėdėjau
O per sezoną būdavo 4-5 plaukimai.
Dėl pirštinių – labai teisingai. Dėl lietpalčių – visiškai nepritariu. Per visus savo ~20 plaukimų užsidėjau visus du kartus. Tikslų skaičių žinau, nes abu kartus lendant po visokiomis šakomis ir užvartomis, iš tų lietpalčių labai greitai liko skutai. Nors žinoma, jei plauki vien kokiu Merkiu, Žeimena ar panašia automagistrale, tai gal ir galima.
Va į dėžę vs maišus aš žiūriu skeptiškai. Dėžė yra fiksuotos formos, ir ten, kur tilps 2-3 kintančios formos maišai, dviejų dėžių tikrai nesugrūsi (pvz. į baidos bagažinę). Aišku, jei tai lengvas pasiplaukiojimas, kur visi daiktai – tik maistas ir gėrimai, tai gal ir nieko, bet jei plauki 2-3 dienom, vietos prasme maišai yra žymiai patogiau, prigrūsti į baidą galima žymiai daugiau.
Tiesa, su maišais yra vienas durniausių nutikimų mūsų baidariavimo praktikoje. Viename plaukime viena pora sugalvojo ir patys į maišus sulyst iki pusės, ir dar izoliacija apsivyniot. Tipo, sausiau bus. O po to, žinoma, išsivertė. Įsivaizduojate, kas yra kapstytis tegul ir toje vietoje seklioje upėje (atrodo, ten Širvinta buvo), kai kojos – maiše, ir užklijuotos??? Vyriškis gal ir lengviau išsikapstė, bet moteriškei vos nesibaigė liūdnai, o visiems liudininkams adrenalino buvo daugiau, nei reikia.
Liemenės irgi gerai, ir jei ne 100% laiko dėvėt baidoj, tai turėt baidoj privaloma – nepriklausomai nuo to, ar moki plaukt, ar ne. Be to, vėsiuoju metų laiku tai dar ir papildomas kažkiek šilumą saugantis rūbas 😉
Kad jau apie liemenes, tai ir apie sijonus reikia. Tiesa, jie būna jau tik prie kiek rimtesnių baidų, bet šiaip labai geras dalykas. Žinau vieną overmacho, kuris vien iš principo jų nesideda, dėl pavadinimo, tai plaukioja šlapias ir su pritaškyta baida 🙂 O aš tai nuoširdžiai rekomenduočiau – jei tik baida tokia, kad galima pritvirtinti, ir nuomotojas duoda – jamt ir dėtis.
Tiesa, čia aktualiau irgi jau vėsesniam sezonui.
A, ir pabaigai dar parekomenduosiu geresnių upių:
Lakaja – gražūs miškai aplinkui, pora ežerų, tik va reikia žinoti, kur iš tų ežerų vėl į lakają ištaikyt 😀 bet labai relax maršrutas, plaukdavom nors kartą į metus.
Įteka į automagistralinę Žeimeną. Subjektyviai vertinamas trasos sudėtingumas – 1/5 Lietuvos ribose.
Šalčia – gal kiek ne taip gražu, nei Lakaja, bet užtat kitaip gražu. Kai atsibosta Lakaja, galima jamti Šalčią. Subjektyviai vertinamas trasos sudėtingumas – 1/5 Lietuvos ribose.
Ūla – labai gražios apylinkės, bet plaukikai traukia šniūrais. Bet nors kartą gyvenime reikėtų perplaukti.
Subjektyviai vertinamas trasos sudėtingumas – 1/5 Lietuvos ribose.
Širvinta – rokenrolas! Daug akmenų, yra kur paslalomuoti. Dar malūno užtvankos slenkstis pabaigoje smagus 🙂 Subjektyviai vertinamas trasos sudėtingumas – 3/5 Lietuvos ribose.
Verknė – ganėtinai gražu, visiškai paprasta. Tik va jei jau plaukti ir Žeimena iki Pabradės, tai svarbu, kad nebūtų uždaryta užtvanka, nes kitaip teks 2-3 km vilkti baidas per dumblus, vandens per maža plaukimui. Subjektyviai vertinamas trasos sudėtingumas – 1/5 Lietuvos ribose.
Vilnelė – na, smagus (nors vietomis ne visai kvapnus) rokenrolas. Gaila, kad jau lyg nuo Belmonto krioklių šokinėt nebeleidžia, anei žuvitakiu leistis. Bet visai smagus jausmas plaukt jau miesto teritorijoje, pamatyt miestą kitu kampu.
Subjektyviai vertinamas trasos sudėtingumas – 4/5 Lietuvos ribose. Vienintelė upė, kurioje esu išsivertęs.
Dūkšta. Paprastai jama jau tik patyrę. Pats plaukęs nesu, bet visi vienodai. Tiesa, sezoninė, praplaukiama tik 2-3 savaites per metus, atrodo.
Tiesa, dar būna toks kaifas, kaip baidarių katamaranai. Ir juos siūlo tik vienas iš visų man žinomų baidarių nuomotojų, ir tai dar kartais pakaulyti reikia.
Esmė – du (arba net trys) dideli taimeniai (brezentinės baidarės), o ant jų – platforma. Ant kurios gali pasistatyti stalą, kėdes, šaššykinę.
Tiesa, čia su baidariavimu jau nieko bendro – su tokia konstrukcija tik automagistralėmis gali plaukti (aš pats tik Nerimi plaukęs), bet labai geras relaxas. Ir miesto teritorijose visi pavydžiai žiūri, kai plauki ir šašlą kepi 🙂
Na o visiškai pabaigai – apie sezonus.
Geriausia yra plaukti “blogu“ oru (kabutės todėl, kad blogo oro juk nebūna, nebent kai upės užšąla. Nors kai tik dalimis užšąla – nieko baisaus, galima gi persivilkti. Ar pačiuožinėti 😉 Man pačiam maloniausi plaukimai yra buvę rugsėjo ir spalio mėnesiais. Žmonių nėra. Yra grybų. Tyla ir ramybė.
Bėda tik, kad upės nušiukšlintos būna.
Eh, greičiau vaikis priaugtų iki tiek, kad jam jau mažiausio dydžio gelbėjimosi liemenė tiktų…
Dėkui už tokį liuksišką mano įrašo išplėtimą! Tamsta — nuostabus! 🙂
Dėl dėžių tai taip, be abejo, rimtiems kroviniams jos netinka. Jeigu žygis su visa stovyklavimo įranga — maišai vienareikšmiškai. Tik jei pats būčiau toks hardkorinis baidarininkas, tai tikrai nusipirkčiau normalius hidromaišus. Nėra jie brangūs, o per akcijas kaštuoja iš viso juokingai. Bet va, provizijai ir kitiems gėriams dėžė — nepamainoma. Nori sumuštinio — atsidarei, capt. Nori alaus — atsidarei, capt. Nori servetėlės akiniams nusišluostyt — atsidarei, capt. Prireikė šikpopieros — atsidarei, capt.
Dar kartą dėkavoju už šitą papildymą.
Džiaugiuosi, jei buvau naudingas 🙂
Dėl hidromaišų – nežinau kaip dabar, bet prieš 3-4 metus pagal dydžio/kainos santykį jie buvo visai ganėtina prabanga. Aš pvz. visus šeimos žygio daiktus sukišu į 45+4 L kurpinę, o paskui ją tiesiog į 3-5 maišus. Tokio dydžio maišas tuomet kainuodavo ~100. Palapinė 4vietė (mėgstam komfortą), tad jai irgi didesnio hidromaišo reiktų, jei nesinori drėgnoj miegot. Tai dar apie 100.
O maišų pakuotė kiek ten, 5 litus kainuoja? Ir užtenka ne tik šeimai, bet ir žiopliems draugams dar lieka.
Bet žinoma, didesnė rizika pradurti į kokią šaką. Ir minusas, kad šiukšlių maišų paketai ne tokie plūdrūs, kaip pripūsti oro hidromaišai.
Žinoma, pirmo būtino daiktams – fototechnikai, dokumentams, mašinos rakteliams – hidromaišai yra labai rekomenduojami. Bet čia tokie 2-3 L talpos, kurie ir kainuoja kapeikas (nors savo pirmą tokio dydžio maišą dar irgi už 20 LTL pirkau)
O šiaip dar dėl hidroizoliacijos liko nepaminėti dėklai telefonams. Būna tokie kabinami ant kaklo, ir per kurių plastiką tačskryną čiupinėti sėkmingai galima. Mano nuostabai, du sezonus visai gerai atlaikė ir patys piguviniai, kur ten apie 10 litų kainuoja. Ir dar girdisi per juos visai nieko, susišnekėt galima.
Bet įspėju – čia pas mane ~3 metų senumo info. Gal jau dabar tikrai viskas žymiai kitaip.
Ybėjuj ir kituose panašiuose galima tikrai ir pigiau rasti, kiek brauztelėjau, bet, aišku, šiukšlių maišams neprilygs. Na, čia, kaip tu sakei, charakterio bruožas — jei imuosi veiklos rimtai, atitinkamai į ją ir pinigus kišu 😀
Jo jo, smagu skaityti tamstos odę iš meilės baidariavimui 🙂
Mano pastebejimai
Šiais metais plaukėm Jūra. Čia upė, jei ką 😉 Labai patiko. Ir gamta irpats plaukimas. Rekomenduoju. O esu plaukęs keliose upėse.
Su žmona plaukdami velkamės hidrokostiumus. Turėjom tokią prabangą juos įsigyti, bet vasarinio tipo – trumposrankovės ir kojos – labai tinka ne tik nardymui, serfingavimui, bet ir baidarėj, ir nereikia “vargti“ su liemenėm.
Visiškai pritariu dėl spec. apavo – nežinia koks dugnas – ne visur matosi kur iš(į) lipsi.
Dėl skyčių, tai perkam alų bambaliuose – ne todėl, kad pijokai, o kad iš jų gali gert kiek nori, ir kai nereikia užsukti, ir nebaisu, kai vandenin papuls – neskęsta.
Taip, alus bambaliuose — esmė, terliotis su kamštukais ne komfortas 🙂
Galiu papildyti. Mobilius telefonus geriausia įdėti į prezervatyvą ir užrišti. Laisvai gali rinkti numerį, kalbėti, jei atlenkiamas telefonas – lankstyti, netrukdo isidėti į dėklą. Tai tinka visų tipų telefonams. Dėl debiliųjų(išmaniųjų) dar nebanžiau, nežinau ar pavyks surinkti nr.
Taip, geras papildymas. Girdėtas, tiesa, kažkur.
Hm. Taigi prezervatyvai lubrikuoti būna. Kažkaip nemanau, kad paskui labai malonu čiupinėt būtų telefoną.
Specialus dėklas man kažkaip patikimiau. Paprastai yra dirželis pasikabinimui ant kaklo, tai dar ir nepasimes kažkur. Priekinė dalis ne tik permatoma paprastai, bet dar ir pakankamai elastinga būna, kad mygtukus spaudyt galima būtų.
Ir mano nuostabai, kažkuris papigeiskas (nežinau kainos, gavau kaip prezentaciją kažkokią, na bet iš pažiūros vertinant, tos klasės, kur ~10 LTL) net ir su touchscreenu veikė. Ir išsimaudžiau su juo Vilnelėje, ir nieko.
Nors būna ten specialių gudrafonams, kur jau dešimtimis kainuoja ir atseit patikimesni.
Vienas dalykas manyti, visai kitas išbandyti. Jau plaukioju 10metų. Po 1-3 kartus per metus . Aš telefonų apsaugai naudoju prezervatyvus tuos kurie sutepti talku . Plaukėm Nemunėliu, tik pirmi metai, kai leido plaukti. Sutikom baidariniko Algiuko grupę iš Panevėžio, ten ir susipažinau su šiuo nuostabiu atradimu. Moteriškės pačios net neklausus demontstravo, pasakojo, džiaugėsi tokia puikia telefono apsauga ir nei viena nesiskundė nemaloniais jausmais. Specialus dėklas mano jau išbandytas. Su juo negali nei skambinti nei atsliepti. Dirželis irgi nėra labai patikimas – nuskandinau du telefonus su visu dėklu ir dirželiu.
Na, aš plaukioju 7 metus (paskutinių trejetą metų ne, nes vaikis mažas, dar nekišam į baidą), dažnis identiškas. Bet per tuos metus nei skambinti, nei atsiliepti, nei brauzinti touchscreenu problemų kažkaip neturėjau. Tiesa, garsas pašnekovui prastesnis girdisi, nesiginčysiu.
O kaip telefoną prezervatyve tvirtint, ir prie ko – kad neišplautų iš kišenės kokiam slenkstyje gelbėjant nelaimėlius ar patekus į bačką?
Konservus nepatingekite paskaityti vienur buna iki 50% mesos kituose ~95% aisku jie brangesni bet ir skonis skiriasi ir seip ne vien tik atliekas valgysit
Aha, o patys geriausi būna kokie nors šerno iš medžiotojų 😀