Tipografija: brūkšniai brūkšneliai

Posted: 2013-07-05 in Pezalai
Žymos:

Žinote, jeigu būtų galimybė, tikrai rengčiau piketą „Grąžinkite ilgąjį lietuvišką brūkšnį!“ Nesuprantate, apie ką aš? Ogi apie tai, kad kompiuterinio maketavimo laikais daugybę metų buvęs tradicinis lietuviškas ilgasis brūkšnys buvo „nutrumpintas“. Priežastys man aiškios tik iš dalies, bet vis tiek — tai kažkaip nerimta. Be to, man naujasis pakaitalas atrodo negražiai ir neestetiškai. Matyt, pripratau prie kitokių knygų vaikystėje. Visokios blevyzgos internete apskritai rodo raštingumo degradaciją, bet čia jau kita tema, nesiplėtosiu.

Taigi, apie brūkšnius. Tradiciškai lietuviškoje tipografijoje buvo trys brūkšniai: kėlimo ir sudurtinių žodžių skyrimo trumpas brūkšnelis (panašus į tą, kuris surenkamas kompiuterio klaviatūra), minuso ženklas (jis skiriasi nuo trumpojo brūkšnelio, jei ką) ir ilgasis brūkšnys minčių atskyrimui bei tiesioginei kalbai žymėti (dabar jam naudojamas endash brūkšnys, nors iš tikro į tradicinį panašesnis — bet tik panašesnis! — yra emdash, kurį ir pats naudoju dėl lengvesnio suderinamumo).

Pradžiai „klasikinės“ lietuviškos tipografijos pavyzdys iš „švininės“ spaudos laikų:

„Klasikinės“ lietuviškos tipografijos pavyzdys iš „švininės“ spaudos laikų | Darau, blė

Matote, koks ilgas lietuviškas brūkšnys? Kokios atidaromosios ir uždaromosios kabutės? Įdomus dalykas — po taškų ir kablelių prieš ilgąjį brūkšnį nėra tarpo. Tokios buvo normos ir tiek.

Vėliau prasidėjo kompiuterinis maketavimas ir visokie nemokšiškumai. Kurį laiką lietuviški spaudos ženklai buvo „užmiršti“:

Kompiuterinio maketavimo eros pradžios klaidos tipografijoje | Darau, blė

Šiais laikais matyti, kad daug kas dar tekstą renka Word’u, o štai maketuotojai automatiškai nepakeistų brūkšnelių kartais ima ir nepataiso:

Šiuolaikinės tipografijos klaidos | Darau, blė

Čia matyti, kad naudojamas pusilgis brūkšnys, endash. Kodėl jis buvo pasirinktas vietoje buvusio ilgojo? Ogi va, ištrauka iš oficialios medžiagos:

„Brūkšnį, jei naudojatės ne lietuviško standarto klaviatūra, galima surinkti Alt+0150. Rengiant koduočių ir klaviatūros standartus būtent šis vidutinio ilgio brūkšnys buvo paskirtas lietuvių rašto kalbai. (Brūkšnys, kurio kodas 151, palaikytas per ilgu, jis vadinamas ilguoju ir vartojamas nebent išskirtinumo, puošnumo sumetimais.)“

Aš šitos vietos nesuprantu. Buvo brūkšnys kaip brūkšnys, o čia „palaikytas per ilgu“. Nors jis nė velnio ne per ilgas lyginant vizualiai. Bet čia yra dar vienas niuansas. Pirmasis dalykas, brūkšnys su kodu 151 (šešioliktainiu 2014) yra emdash, t.y. brūkšnys iš angliškosios tipografijos. Unikodo lentelėje Europos kalboms, kuriose naudojami ilgi brūkšniai, įskaitant ir lietuvių, yra skirtas visai kitas simbolis, vadinamas „Horizontal bar“, jo šešioliktainis kodas yra 2015. Štai jis ir turėtų būti naudojamas. O va kodėl jis nėra naudojamas, velnias žino. Aš pats naudoju emdash dėl paprastesnės priežasties — jis yra beveik visuose naudojamuose šriftuose, o „Horizontal bar“ arba „Quotation dash“ kurį laiką nebuvo net ir populiariuose šriftuose. Bet kalbant apie knygų maketavimą — na, atleiskite, dizaineriui šriftą papildyti vienu simboliu yra tikrai nesudėtinga, esu pats visokius dalykus dapaišinėjęs. Na, bet ne tame esmė. Esmė tame, kad šiuolaikinėje tipografijoje naudojamas endash brūkšnys ir jums tiek ir tereikia žinoti norint gražiai rinkti tekstą.

Dabar dar vienas dalykas. Ne vienoje knygoje esu pastebėjęs, kad vietoje minuso ženklo naudojamas arba klaviatūra surinktas brūkšnelis (kuris nėra minuso ženklas!) arba tas pats endash, nes jis truputuką ilgesnis. Na, atleiskite man, dizaineriai-maketuotojai, bet kur jūsų galvos, jei taip elgiatės? Negi nežinote, koks yra minuso ženklas ir kuo jis nuo anų dviejų brūkšnių skiriasi? Nežinote — parodysiu.

Aš suprantu tokį dalyką, kad kai sėdi prie kompiuterio ir naudojiesi tik klaviatūra, tai atrodo natūralu, kad jei klaviatūroje yra pliuso ženklas, tai brūkšniukas bus minusas. O va taip nėra. Čia yra sukakota kompiuterinė painiava. Bet, sakykite man, juk vietoje daugybos ženklo tai žvaigždutės nenaudojate, ar ne? O kodėl? Juk programavimo kalbose tai žvaigždutė yra naudojama daugybai žymėti? A va, sakysite, juk žvaigždutė — tai ne daugybos ženklas… taip taip, o brūkšniukas — irgi ne minuso ženklas, įsidėmėkite tai.

Paprasta iliustracija su „Calibri“ šriftu. Iš eilės: pliusas, klaviatūra renkamas brūkšnelis, minuso ženklas ir endash:

Calibri šriftas: brūkšnelis, minuso ženklas ir endash brūkšnys | Tipografija | Darau, blė

 

Nupaišiau porą pilkų linijų, kad būtų aišku, kas per problema. Matote, kad brūkšnelis yra žemesnis ir trumpesnis, nei pliuso skersinis brūkšnys? O juk minusas turi būti tokio paties ilgio ir aukščio, kaip būtent šis pliuso brūkšnys. Endash, kaip matote, kiek ilgesnis. Tai čia „Calibri“ šriftas. Dabar pažiūrėkime, kokie yra skirtumai populiariame „Times New Roman“ šrifte:

Times New Roman šriftas: brūkšnelis, minuso ženklas ir endash brūkšnys | Tipografija | Darau, blė

 

Skirtumas tarp minuso ir brūkšnelio dar akivaizdesnis. O štai endash kažkodėl žemesnis — jis pritaikytas prie įsivaizduojamos raidžių linijos (čia kitas šriftų darybos niuansas, bet ne apie tai dabar kalba). Tad dabar įsivaizduokite, kaip atrodo knyga, kurioje reikia parašyti „plius-minus“ tik ženklais… Tekstus renkantys žmonės — rašytojai, vertėjai ir korektoriai — šitų niuansų dažnai nežino. Dizaineriai ar maketuotojai irgi ne visada. Klausimas kyla paprastas: kas gi iš visos eilės žmonių, dalyvaujančių įvairiuose kokio nors leidinio gamybos etapuose, turėtų būti atsakingi už šias „problemas“? Seniau tai buvo švininių raidelių dėliotojai, tipografijos ir spaudos specialistai. Šiais laikais ši užduotis kiek pasidalinusi tarp korektorių ir tarp dizainerių-maketuotojų. Gerai, jei kažkuris iš pastarųjų yra nedurnas ir domisi truputį daugiau, nei minimaliai būtina, tuo, ką daro. Gerai, jeigu vertėjas ar rašytojas yra išprusęs ir dalį darbo padaro irgi pats rinkdamas ir dėliodamas tekstą. O jei visoje šioje eilėje yra tik eiliniai, neypač gerai savo darbą išmanantys, žmonės? Rezultatas būna tik vidutinis, o ne kokybiškas…

Po beletristikos palyginkime brūkšnelius vertikaliai ir įsitikinkime, kad minuso ženklo plotis lygus pliuso skersiniam brūkšniui, o kiti brūkšneliai ir brūkšniai skiriasi. Vėl „Calibri“ šriftas:

Calibri šriftas: brūkšnelis, minuso ženklas ir endash brūkšnys lyginami vertikaliai | Tipografija | Darau, blė

 

Viskas taip, kaip ir turi būti. „Times New Roman“ skirtumai vėlgi dar labiau išreikšti:

Times New Roman šriftas: brūkšnelis, minuso ženklas ir endash brūkšnys lyginami vertikaliai | Tipografija | Darau, blė

 

Tiesa, „Times New Roman“ minusas atrodo kiek plonesnis, nei pliuso skersinis ženklas, bet čia greičiausiai efektas dėl paveiksliuko dydžio keitimo. Beje, atkreipkite dėmesį, koks čia „riebus“ trumpasis brūkšnelis. Toks šalia pliuso atrodo ypač nekaip.

Sakysite, o ar labai dažnai reikia čia tų minusų, jeigu maketuojamas ne koks nors matematikos vadovėlis? O ką, juk gali būti parašyta „lauke −6℃“. Arba „Elektrodai buvo pažymėti „+“ ir „−“ ženklais“. Taip kad nors teksto rinkikai iš visų brūkšnelių minusais domisi mažiausiai, derėtų apie juos žinoti.

Na, o jeigu abejojate, kur kokį brūkšnį/brūkšnelį/minusą dėti, tai pasiskaitykite gerb. Algimanto Urbanavičiaus svetainėje:
Brūkšnelio rašymas
http://ualgiman.dtiltas.lt/bruksnys.html

Tiek šiam kartui apie brūkšnius. Kitą kartą panašiai papaistysiu apie įvairius tarpus ir su jais susijusias subtilybes.

Reklama
Komentarai
  1. Adomas parašė:

    O aš už globalizmą. Kad visi brūkšniai ir kabutės būtų vienodos.

    Ir galiausiai viskas ir bus vienodai – nes kuo toliau, tuo daugiau visi rašys per visokius gudrafonus ir planšetus, o ten su visokiom tokiom specifikom nesiterliojama.

    • Darau, Blė parašė:

      Tamstos žodžiuose, be abejo, tiesos krislas yra. Bet globalizmas gerai ne visuomet. Vedant ta pačia kryptimi reikėtų ir „š“ pakeisti kokiu nors „sz“ arba, globaliau, „sh“.

      Šiaip esam lietuviai, turim lietuvių kalbą, turim ir spaudos tradicijas. Aš čia nieko nematau blogo. Jei pasižiūrėtum aplinkinių šalių skyrybą, pamatytum, kad ji be galo skirtinga. Aišku, vienos nuo kitų kažką pakopijavo, kitos kažką susigalvojo, bet šiaip nieko blogo tame nematau. Jeigu kažkokią kalbą išmoksti, tai išmoksti ir jos spaudos ženklus kažkiek. Tai ir kažkoks tęstinumas gaunasi.

      Nežinau, kaip tamsta, o aš su savo tapšnofonu lietuviškas kabutes ir keturių ilgių brūkšnius parašau be problemų. Gal reikėtų tiesiog tinkamos kvailatūros pasiieškoti? Aišku, jei noro yra.

      Jooo, globalizmas… ateis diena, kai žemėj gyvens vien juodaodžiai mongoloidai…

      • Adis parašė:

        Konkrečiai mano atveju dėl darbo specifikos telefonai keičiasi daugmaž kartą per dvi savaites. Tai kiekvieną kartą kištis specializuotą klaviatūrą – elementariai užknistų.

        O paprastas useris net nežino, kad galima klavą pasikeist. Kiek kartų kam pasakydavau, didis atradimas vis būdavo. Tai kol visi šie settingai nebus diegiami kaip defaultiniai, nieko iš to nebus.
        O kad pardavėjai tokio lygio lokalizacija rūpintųsi – labai abejoju.

        Nors šiaip, manau, čia dar ir charakterio bruožas daug ką reiškia – tamsta kai ten su visokiais mikrokonktroleriais dirbi, tai įpratęs kreipti dėmesį į smulkmenas. Aš tų mikrokontrolerių, kabučių, brūkšnelių ir mistaipų net nepastebiu.

        O dėl juodaodžių mongoloidų problemos irgi kažkaip irgi nematau. Bus tai bus, koks skirtumas? Tegul ir žaliadožiai su dviem kojų pirštais ir vėžlio kiautu ant torso būna, svarbu, kad ką naudingo nuveiktų.

        • Darau, Blė parašė:

          Nu, kad protas ir švietimas su technologijom nespėja, tai faktas. Bet kai kurie žmonės neseniai ir tais pačiais mobelekais nemokėjo naudotis, o po biškį išmoko. Čia tik klausimas, ko reikia.

          Palyginimas su mikrokontroleriais tai čia truputuką ne į temą 🙂 Kai moko programuot, tai, žinok, lietuvių kalbos ir tipografijos nemoko 😀 Aš kaip tik dėl antrinio darbo, kaip pats žinai, su visokiais rašymais čia į protą ir atėjau. Nors va, lietuviškomis raidėmis rašau nuo 1995-ų metų, kaip tik pirmą kompą pamačiau. Su kabutėm ir brūkšniais sunkoka buvo, bet irgi pavykdavo, kai reikėdavo…

          Aš tai matau problemą — man tokie maišyti veidai nepatinka. Bet kol jie visi susimaišys, tai aš jau būsiu labai labai labai seniai numiręs, tai kaip ir dzin.

  2. Rimas parašė:

    O įdomu, kuo remdamasis teigi, jog „…brūkšnys su kodu 151 (šešioliktainiu 2014) yra emdash, t.y. brūkšnys iš angliškosios tipografijos. Unikodo lentelėje Europos kalboms, kuriose naudojami ilgi brūkšniai, įskaitant ir lietuvių, yra skirtas visai kitas simbolis, vadinamas „Horizontal bar“, jo šešioliktainis kodas yra 2015. Štai jis ir turėtų būti naudojamas“?

    • Darau, Blė parašė:

      Daugiausiai remiuosi nepatikimąja Vikipedija, nes dažnai tingiu giliau ieškot. Aš čia šiek tiek netiksliai parašiau, kad turiu omeny tiesioginės kalbos (citavimo) išskyrimą:

      „U+2015 ― horizontal bar, also known as a quotation dash, is used to introduce quoted text. This is the standard method of printing dialogue in some languages. […] The em dash is equally suitable if the quotation dash is unavailable or is contrary to the house style being used. […] Em dashes are occasionally used instead of quotation marks to set off dialogue (à la writers in some European languages). Each speech starts a new paragraph.“

      Citatoje taip pat rašoma, kad em dash gali būti irgi naudojamas, jei citavimo brūkšnio nėra ar jis nepriimtinas. Aš ir pats naudoju em dash, nes jis prieinamas kai kuriuose nemodifikuotuose klaviatūrų išdėstymuose, Word programoje bei mano naudojamoje Swype tapšnojamoje klaviatūroje.

      Dar remiuosi savo interpretacija, kad unikodo simboliai yra kuriami su tam tikra paskirtimi. En dash ir em dash dar ir žymi atitinkamą plotį. Horizontal bar (quotation dash) neturi konkrečiai apibrėžto pločio, jis gali būti atitinkamai stilizuotas šriftuose pagal konkrečios kalbos tipografijos poreikius (tiesa, mažai kas taip terliojasi).

      Tiesa, grįžtant prie paties straipsnio, kaip jau rašiau, šiuo metu lietuviškoje spaudoje apskritai yra naudojamas en dash, tad ši rašliava apie brūkšnius yra mano asmeniniai pasvaigimai ir ilgiabrūkšniofilija.

  3. Rimas parašė:

    Pagal tavo nupastintą aprašymą bent jau aš suprantu, kad tų U+2015 brūkšnių paskirtis yra labai konkreti – atskirti cituojamą kalbą nuo tiesioginės (ar kaip visas tas reikalas vadinasi). Žiūrint į tavo nuskenuotus pavyzdžius, U+2015 būtų naudotinas tik tose pastraipose, kur vyksta dialogas (pirmojo pavyzdžio 2–4 pastraipose ir antrojo 2–3), tuo tarpu pirmojo pavyzdžio pirmojoje pastraipoje esantys du brūkšniai, o taip pat visi brūkšniai tavo paties rašytame tekste visgi turėtų būti U+2014 arba U+2013 (em dash arba en dash, priklausomai nuo konkretaus stiliaus vadovo ar taisyklių), tad jeigu tavo vidinis stiliaus vadovas „reikalauja“ ilgo brūkšnio, tai tu rašai tą simbolį, kurį ir derėtų. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.