Gal kai kurie nuolatiniai skaitytojai pamena apie mano planus šiemet įsigyti hibridinį automobilį, nes vienam senukui atėjo laikas į šiukšlyną. Bet visgi mano svajonė buvo po to senuko pirkti elektrinę mašiną. Svajonė įvyko!
(daugiau…)Posts Tagged ‘Elektra’
Pasirodo, įsivaizdavimas, kad esi pasiruošęs dienai be elektros ir lieka tik įsivaizdavimu. Šiuomi pareiškiu, kad toli gražu ne viską suprantu apie visokius UPS’us ir kitus dalykus. Ir tai biškį užknisa. Todėl iš anksto prašau salės pagalbos – t.y. išsamių komentarų iš tų, kurie apie visokias atsargines elektros sistemas nusimano. Tik nereikia pasiūlymų generatoriui 🙂
(daugiau…)Kaip išgyventi dieną be elektros? Klausimas ne toks jau trivialus, kai tenka visai šeimai dirbt ir mokytis iš namų, o ESO nusprendžia kažką savo tinkluose tobulinti.
(daugiau…)Aš jau jumi pasakojau, kokį stebuklą radau žmonos mašinos bagažinėj, kai kompiuteris pradėjo spygauti apie perdegusias lemputes. Nuo to laiko mane labai neramino mintis, kad žmona nuolat vežiojasi bagažinėj potencialią nelaimę. T.y. net keturias.
Kai projektavau savo namo išmanųjį apšvietimą ir jo valdiklius, neturėjau aiškios vizijos, kur visi tie komponentai bus išdėlioti. Pirminis rimtesnis pokytis buvo perdarymas iš išbarstytos sistemos į centralizuotą, t.y. sujungtą žvaigždiniu principu. Antrasis etapas buvo sugalvoti, kaip viską tvarkingai sudėlioti. Deja, sugalvojau dėlioti į lentynas, o tai sukėlė begalę betvarkės vietoj galimos tvarkos 😦 Kodėl? Ogi todėl, kad net ir aukštos lentynos yra nepatogios visokiam knebinėjimui, ypač jų gilumoje. Dėl tos pačios priežasties visi elektriniai skydeliai yra tarsi stalai ant sienos — jokių ten lentynų, vienas didelis plokščias paviršius. Na, bent jau apytikriai.
Amerikoniškų mašinų adaptacija
Posted: 2018-11-26 in DarbeliaiŽymos:Ar žinote..., Elektra, Taisymas, Šviesa
Nors mūsų šeimos ūkyje jau antra amerikoniška mašina, bet apie jų „konvertavimą“ Europos rinkai žinau tikrai nedaug. Na, žinau, kad raudoni posūkiai turi tapti geltonais, o daugiau tai net ir nesidomėjau niekad. Berods, Amerikoj dar galinis ryškiai raudonas „priešrūkinis“ žibintas nėra reikalingas, tad jo irgi nebūna — seniau turėtame Outlanderyje man teko jį papildomai prisimontuoti, nors prieš tai jau buvo kelis kartus „praslydęs“.
Namas be lauko rozečių – tas pats, kas namas be garažo. Be abejo, mano požiūriu. Kitiems garažo nereikia, o dar kitiems ir tų pačių lauko rozečių. Šiaip nepasakyčiau, kad ir man pačiam jų taip jau baisiai mirtinai reikėtų, bet patogumo prideda, ypač, kai tenka pasijungti kokį laukinį elektros prietaisą (kad ir trimerį). Bet man nelabai patinka standartinės lauko rozetės. Jos labiau pritaikytos būti viršinkinėmis, t.y. prisukamomis prie sienos. O kai siena iš putos (kaip ir daugumos šiuolaikinių trobų), tai ką ten prisuksi. Yra į putą įsriegiami ankeriai, bet jie tinkami kokiems mažai judinamiems daiktams, sakykim, namo numeriui ar signalizacijos spiegliui. Kištuką lupant iš rozetės galima visą rozetę su visais ankeriais išlupt.
Viskas, išgyvenom pirmąją žiemą su elektriniu katilu Protherm Ray 12 kW. Net neabejoju, kad daliai skaitytojų tikrai įdomu, kiek toks „brangus“ šildymas kainavo. Kainavo, be abejo. Šildymasis elektra, skaičiuojant grynąsias energijos sąnaudas, yra, ko gero, brangiausias. O štai skaičiuojant long term — labai abejotinas tas brangumas.
Taip, čia klausimas. Protingieji kurmiai, kreipiuosi į jus ir klausiu — kaip ir kur tuos didelius 100-300 W maitinimo šaltinius kavot?
Ateina žiema, darbai stoja, trobelė ruošiasi žiemavoti. Na, ramiai ji nežiemavos, terliosiuos su potinkinėmis dėžutėmis rozetėms ir mygeliams. Nelabai viliojantis darbas, bet ganėtinai įveikiamas net ir mėgėjams, kaip aš. Jei sugebu prilituot SMD rezistorių, tai gal sugebėsiu ir dėžutes susidėti. Ypač, kad paauglystėj tą dariau ir už pinigus.
Darau, blė 