Gal kai kurie nuolatiniai skaitytojai pamena apie mano planus šiemet įsigyti hibridinį automobilį, nes vienam senukui atėjo laikas į šiukšlyną. Bet visgi mano svajonė buvo po to senuko pirkti elektrinę mašiną. Svajonė įvyko!
Vieną vakarą sėdėjom su Dainium pliurpdami apie visos būties tuštybę bei beprasmybę ir aš neatsargiai užklausiau, ką būtų galima įsigyti elektrinio už mūsų numatytą biudžetą hibridui. Ir po savaitės, lygiai prieš du mėnesiu, gavom garažan jau kiek padrožtą, bet labai gražios spalvos Hyundai Ioniq Electric 😀
Pradžiai aš norėčiau labai aiškiai pareikšti, kad nuo paauglystės esu visiškas antibenzingalvis. Kai gūdžiais 2003-iasiais vienas kolega įsigijo tuo metu dar gan retą Lietuvoj Subaru Impreza WRX ir pavėžėjo iki pietų, pasakiau, kad jam pirmu numeriu reikia susitvarkyti duslerkę, nes akivaizdžiai šūdas ir kiaura. Anas liko labai įsižeidęs 😀
Dar apskritai esu nelabai jautrus mašinų skirtumams. Ar ten golfas, ar ten lexusas – man maždaug dzin, bile veža. Kol pati nevairuoja – šūds, ne mašina. Dyzelius niekinu apskritai, nes nėra nieko labiau apgailėtino, kaip juodi dūmai netgi iš kokios labai gražios A7, kai ana ant gazo užmina.
Labai daug nesitikėjau ir iš elektrinės, nes mašina yra mašina. Bet nustebino. Pajutau tikrą malonumą kažkur važiuoti. Praktiškai negirdimas motoras, tolygus be jokių žagsėjimų greitėjimas ir malonus vidinis jaudulys stabdant, kai veikia energijos rekuperacija mane privertė visiškai susileisti. Tiesa, rekuperacija džiugino ir hibriduose, bet ne tiek.
Tad nuoširdžiai: nesitikėjau, kad visi tie elektriniai pojūčiai mane taip džiugins. O taip pat labai džiugina, kai parvažiuoji namo ir prijungi mašiną krautis – nei tau į degalinę, nei dar kažkur.
Dabar kodėl pagyvenęs Ioniq? Nesgi net iš labai protingo ir gero draugo susilaukiau komentaro, kad šūdas, ne mašina, jei iki Palangos net iš Kauno nesugeba nuvažiuoti!
Mano paprastas atsakymas: aš į Palangą nevažinėju. Na, dukart per metus gal. Pakeliui pasikrauti galima. Jei mirtinai taupai laiką – krauniesi Kryžkalnio Ionity ir susimoki už tai, kad nėra eilių. Nors šiaip į Palangą galim sėkmingai važiuot savo dujiniu džipuku.
Man šita mašina nėra vien tik „miesto mašina“, kaip kad kai kuriems kitiems vairuotojams. Bet mano didžioji dalis kelionių yra labai aiški: 64 km kasdien į mokyklą, 50-60 km aplink Kauną su visokiais reikalais, panašūs atstumai iki draugų. Bendroj sumoj per dieną retai nuvažiuojam daugiau, kaip 100 km, o „jonukas“ net ir pačiu blogiausiu oru ir su visokiais šildymais drąsiai gali nuvažiuoti 150 km su pilna įkrova. Be jokių ten klimatų ir šildomų sėdynių išspausčiau ir daugiau, tik kad nelabai reikia. Taigi sumokėti papildomus 10-15k€ už mašiną su 400+ km atstumu ir dar tampytis kartu sunkią batareiką nematau prasmės. Ioniq konkrečiai man ir su mūsų šeimos poreikiais yra labai gera mašina bei labai ekonomiška km/w atžvilgiu. Tiesa, gal kiek didoka, galėtų būti trumpesnė. Na, bet netgi briketų galiu bagažinėj parsivežt, tai gal ir nereikia skųstis.
Apskritai su elektrine mašina apsipratom gan greitai, bet pramazų buvo. Vieną vakarą paršliaužėm namo su 1% įkrovos, o prieš porą dienų žmona gavo sustot kelkrašty likus 3 km iki namų ir paskui mašinytę parsitįsėm. Ar mes ekstremalai? Ne, mes biškį žiopli optimistai 🙂 Mokomės iš klaidų ir tiek.
Į knygų mugę Vilniuj irgi važiavom elektrine. Būtumėm netgi galėję prasisukti su nemokama elektra, bet aš tiesiog tingėjau stoviniuoti pakeliui, norėjau „minti“ iki galo. Tada pasikrovėm mokamoj Ignitis ON stotelėj.
Pilna vasario ataskaita maždaug tokia: apie 2000 km ir apie 46€ (namų 36 ir apie 10€ Ignitis On krovykloj) išlaidų elektrai. Taigi 100 km „kuro“ kaina apie 2€. Kainą šiek tiek mažina vienas kitas pasikrovimas nemokamose stotelėse, bet tai yra išimtis, o ne taisyklė. Kraunamės nuvažiavę į Alytų, nes ten nėra konkurencijos ir labai epizodiškai kur nors kitur. O šiaip tai nuosava rozetė su 16A krovikliu.
Daugiau apie patį Ioniq.
Man labai patiko „Auto Hold“ funkcija. Apskritai nesuprantu, kodėl, blė, jos nėra absoliučiai visose mašinose, netgi su sankaba. Mano galva, ji turėtų būti privaloma ir neišjungiama. Tačiau tuo tarpu mane žiauriai užknisa, kad tarp mašinos įjungimų „Auto Hold“ nusimuša, kaskart reikia įjungt. Nu nesuprantu.
Taip pat nesuprantu, kodėl vis dar yra autopiloto įjungimas. Turėjau vieną mašiną, kuri bent jau tarp užkūrimų „įsimindavo“, kad autopilotas įjungtas ir taip palikdavo. Nes aš įjungime nematau jokios prasmės. Kai nusistatei greitį, tai ir įsijungė, kam dar atskiras įjungimas? Kažkoks absurdas. Bet nudžiugino, kad ilgiau palaikius knopkę yra +-10 km nustatyto greičio keitimas. Tiesa, pagal mano pomėgius „jonukas“ pvz. nuo 40 km/h iki nustatytų 60 ar 100 pats greitėja gan agresyviai – greičiau, nei aš pats gazą mindamas.
Juostų palaikymo funkcija Ioniq yra rudimentinė ir apverktina. Na, ne Tesla ir dar pakankamai senas jonukas. Mano galva, praktiškai useless. Tuo tarpu atstumo palaikymas pusėtinas, nors su kelio vingiais prašauna, kai kliūtis prieky „išnyksta“. Manau, kad integracijos tarp radaro ir kelio kameros nėra, o juo labiau ryšio su žemėlapiu.
Šiaip dar baisiai užknisa dalis mygtukų po alkūne. Nu blė blė, alkūnėse nėra nei pirštų, nei akių. Ioniq turi tokią funkciją, kur perjungiant valytuvus, šviesas, „bėgius“ ekrane trumpai parodoma, ką ten įsijungei – kad nereikėtų žiūrėt į paveiksliukus ant rankenėlių. Bet tuo tarpu jei įjunginėji sėdynių šildymą/šaldymą, vairo šildymą – neparodo. Mygtukai po alkūne yra nusikaltimas. Labai gaidiškas sprendimas. Visi tie mygtukai iš po alkūnės turėtų būti panelėje, ten dar vietos per akis. Kažkurioj senoj Nissan Primeroj mačiau labai patogiai mygtukus ant vidurinės panelės sudėliotus.
Yra tokie dar vairavimo režimai: Eco, Normal ir Sport. Eco nustebino, nes nieko ten Eco nepamačiau. Jei užmynei gazą – tai ir greitėja, kaip visada. Galėtų būti nuostatos Eco akceleracijai ir šiaip daugiau nustatymų, nes dabar tai panašiau tik į pavadinimą. Kitaip sakant – padaryta, kad būtų, bet faktiškai yra niekinis reikalas.
Visgi pats baisiausias trūkumas – „auto“ valytuvai. Tai yra ne tai kad šlamštas, bet pavojingas ir nesaugus šlamštas. Viską atiduočiau už paprastą makalavimą su rankiniu dažnumo parinkimu. Įgyvendinta tikrai blogai ir nekokybiškai.
O šiaip daugiau nežinau. Be puikaus elektrinio jausmo – eilinė mašina. Bet elektrinis jausmas – labai geras. Labai džiaugiuosi šituo pirkiniu. Aukščiau išrašyti bambesiai yra smulkmenos, su jais susigyveni ir nebepastebi. Net ir valytuvus paskui jau automatiškai ranka pajunginėji ir tą „automatą“ priverti dirbti kiek adekvačiau.
Kas čia dar. Buvo mašina ir sugedus jau. Vieną dieną sugalvojau palikti ant laido mieste, prie muzikinio teatro. Nekrauna. Susinervinau. Nuvažiavau prie kitos stotelės – nekrauna. Pradėjo kažkokie įtarimai kilti. Gal laidas blogas? Grįžtam namo – nekrauna! Bendra mano ir Dainiaus nuomone – neveikia kabelio užraktas. Kitą dieną su 14% sėlinau iki serviso ir nuomonė pasirodė teisinga. Gerai, kad mašinytė dar turi kelis mėnesius garantinio aptarnavimo, sutvarkė tą užrakto motoriuką laikinai, paskui pakeitė nauju, dar tuo pačiu ir inverterio kabelį pakeitė, nes gamintojas rado kažkokį tai bugą ir nusprendė, kad reik patobulint.
Tai va. Svajonė išsipildė, po seno traktoriaus atnaujinimas visgi į elektrinę. Fiūū, kaip gerai.
Darau, blė 
Sveikinimai, o koks biudžetas originaliai buvo?
Soriukas, aš viešai biudžeto neskelbiu, ne VšĮ 😀
Saugaus ir malonaus važiavimo!
Ačiū!
Baterija 38 kWh?
Ne, 28.
Planavau ir aš šiais metais atnaujinti parką į elektrinį, bet neradau tenkinančio kainos/kokybės varianto, teko atidėti vėlesniems laikams, nusipirkau benziną :(.
Sveikinimai tapus 100%elektriniu 🙂
Kol kas 33% elektriniu, nes dar dvi dujinės yra 🤣
Iš kur pirkot? Užsakiau Leafa, pradedu gailetis kad nepasigilinau ir po laiko sužinojau kad anas 3f nepalaiko.. bijau kad 6.6kw per 1f prades musibes saugiklius, ivadas 15kw.
Taigi parašyta pradžioj iš kur pirkau 🙂 Dėl trijų fazių dzin, kaip ir dėl įvado — reik žiūrėt, kiek amperų pagrindiniai saugikliai stovi. Bet šiaip buitinis kroviklis turėtų arba būt iki 3,6 kW arba būti reguliuojamas.
Na, aš kadangi esu nudegęs su elektrine Spark, tai supratau kad kol automobiliai nėra visiškai savavaldžiai ir negali patys nuvažiuoti pasikrauti, arba bent jau kol nėra būdo greitai pasikeisti baterijų iš tuščių į pilnas, tai gaunasi kad tu tarnauji automobiliui ir šokinėji apie jį, o ne jis apie tave. Ir visi tie strategavimai, kai bet kurią didesnę nei 100 km kelionę turi planuoti su strateginiais sustojimais pasikrovimui (užmerkiant akis kad tu savo gyvenimą planuoji pagal automobilio kaprizus, nekalbant apie sugaištamą laiką) skamba kaip apple fanboy’ų “bet už tai viskas veikia!“, kai realiai niekas neveikia, veikia tik su apple device’ais arba jei ir veikia, tai “per kitą galą“. Tiesiog pripažinkime kad elektromobiliai kol kas – tik hipsteriškas miesto žaisliukas, kurį galima panaudoti pavažiuoti mieste nuo taško A iki taško B, gal dar liks pakrovimo nuvažiuoti iki taško C (skaityk “namai – vaikų darželis – darbas“), bet jei nori realiai važiuoti negalvodamas “kur ir kada čia pasikrauti, kad nesustočiau pakeliui ir tą krovimo laiką bent kažkaip naudingai išnaudoti“, vis dar reikia turėti “tikrą“ mašiną.
Turėjau labai blogos patirties kai pernai spalio pirmosiomis dienomis po pirmųjų šalnų pasiėmiau Spark elektromobilį (visiškai naują) kuri teoriškai turėjo nuvažiuoti 250 km (buvo pilnai įkrauta), tačiau nuvažiavus iš Vilniaus iki Varėnos ir grįžtant atgal nebeužteko net grįžti iki Vilniaus, realiai visiškai nauja mašina po pirmų nedidelių šalnų nuvažiavo tik ~120 km liko visiškas nulis energijos. Dar būtų nieko, jei Varėnoje būtų įkrovimo stotelė, bet… teoriškai ji yra, praktiškai – sugedusi ir neveikianti. Kita artimiausia stotelė – Vilniuje arba Alytuje. Teko kviestis tralą, laukti jo ir t.t. Kelionė, kuri turėjo užimti 2 valandas realiai užėmė 12 val. ir kainavo kosmosą (su taksi būtų buvę pigiau suvažinėti, apie sugaištą visą dieną nenoriu net prisiminti) nes iš namų išvariau ~6:30 ryto, o namo grįžau tik ~18 val. Todėl po tokių patirčių elektromobiliams mieste dar sakau “TAIP“; jei kas nors važinėja tik maršrutu namai-darželis-darbas-darželis-namai – taip, prašom, žaiskit ir taupykit tuos kelis eurus savo laiko ir nervų sąskaita, bet tik jau nevadinkit elektromobilių realia transporto priemone, ir ypač kol Lietuvoje įkrovimo stotelių tinkle “skylės“ po 50-100 km. Remdamiesi šiuo konkrečiu pavyzdžiu – jeigu turėtumėte tik elektromobilį, kaip važiuotumėte iš Vilniaus iki Varėnos ir atgal? Ir kaip keistųsi planai jei žinotumėte kad Varėnoje tik 1 įkrovimo stotelė (gali būti užimta, o gali būti sugedusi, kaip kad buvo mano atveju).
Automobilis turi tarnauti žmogui, o ne žmogus automobiliui. Visi tokie pasakymai kaip “žmona nedavažiavo 3 km iki namų, bet patys esame kalti kad optimistai“ skamba kaip Stokholmo sindromas arba kaip būna kai smurto šeimoje aukos sako “aš pati kalta, nereikėjo jo provokuoti“ 🙂
Gerbiamasai, bet turi pripažinti, kad tavo neigiama patirtis irgi labai įtakoja priešiškumą 🙂
Taip, atitinkamo tipo elektromobilis įpareigoja apie jį pašokinėti, tai yra faktas ir čia net nėra ko slėpti ar bandyti apsukti. BET. Bet tai yra iš dalies ir pomėgis. Čia kaip sena kinų patarlė sako: žvejybos laiko dievai neskaičiuoja. Jei man patinka važinėti elektrine mašina, aš esu pasiryžęs jai paaukoti laiko. Tiesa, lyginant su dujine mašina man kelionė į Vilnių pirmyn-atgal pailgėja sąlyginai nedaug, apie pusvalandį, o kainuoja visgi mažiau. Į pajūrį greičiausiai su ja nevažiuočiau, jei reiktų skubėt. Bet jei važiuoji atostogaut, tai laiko sąvoka kitokia.
Infrastruktūra Lietuvoje nėra ypač gera, čia nėra ką sakyti. Yra keistų atvejų, kaip pvz. Alytus, kur stotelių kiekis visiškai neadekvačiai didelis, bet užklystančiam elektromobilistui labai džiuginantis. Kaunas yra biškį pasityčiojimas. Bet yra ir visiškai tuščių dėmių, kur vienos stotelės gedimas gali palikti ant ledo labai smarkiai. Masiniam elektromobilių parkui tikrai nesam pasiruošę.
Trumpai tariant, užteks filosofijų. Jei kažkas patinka – atitinkamai deriniesi. Mano neapykanta vidaus degimo varikliams yra tiesiog neproporcingai didelė, tad aš adekvačiai ir objektyviai vertinti negaliu. Man elektrinė mašina yra kaip tik išsilaisvinimas nuo to, kas man gadina gyvenimą.
[…] Įsigijau ir elektrinę mašiną, nors prieš metus maniau, kad linksiu prie hibrido. Labai džiaugiuosi šiuo pirkiniu, išlaidos kurui sumažėjo nepaprastai. Aišku, dar teko rengtis ir saulės elektrinę, nes ko gero, neliko daug laiko šiuo metu geroms kaupimo sąlygoms. Arba jos brangs, arba taps net billing, bet kažkas vis tiek bus. Tiesa, Kreivys kažkur labai dievagojosi, kad net billing nebus, bent jau ne artimiausiu metu. Žiūrėsim. […]