Kadangi mūsų šunys yra maži, o miega kartu lovoj, tai jiems nėra paprasta į tą lovą įlipti. Kurį laiką šalimais stovėjo tumbačkė, bet ji iškrito iš naudojimo. Laikinai pastatėm pakojį nuo Ikea foteliuko, bet ir tas ne stebuklai.
(daugiau…)Posts Tagged ‘Mediena’
Ką gi, pagaliau mūsų namas pasiekė brandžią stadiją, t.y. tą tikslą, dėl kurio iš esmės ir buvo statytas: ilgai tempęs, brandinęs, svarstęs ir prisiruošęs pagaminau ir sukabinau skydus savo žmonos pasaulio magnetukų kolekcijai.
Namuose pradėjo dygti dar vienas medinis projektas. Mediniai projektai yra palyginti paprasti, bent jau man taip atrodo, ypač jei pernelyg nesikabinėjama prie kreivų ir ne pagal gulsčiuką elementų. Jie dar supaprastėja, jei nėra religinio nusistatymo prieš geležinius sujungimo elementus ir negailimus medsraigčius.
Sugalvojau dar vieną medinį projektą. Kadangi namelis nebuvo baigtas, atliko daug tašų ir faneros. Pastovėjo visa tai kurį laiką balkone, kol vieną dieną gimė kelios idėjos to gėrio išnaudojimui. Projektas kiek užtruko, nes labai ilgai prisiruošinėjau iš Mindaugo atsiimti kampinius spaustuvus, dar ir atostogos į tą tarpą įsipaišė. Bet štai vakar kaip tik sukakojo lygiai mėnuo nuo pirmųjų darbukų, o mano galutinis darbo produktas atsistojo į planuotą vietą.
Čia iš vieno vakaro, kai pagaliau gautą iš Kinijos pagaliukų krūvelę panaudojom pagal numatytą paskirtį.
Neteko girdėti apie pagalines bombas? Kaip tikras vyras, gimęs Tarybų Sąjungoje, pasakysiu — čia toks vakarietiškas kapitalistinis išmislas 😀 Juokauju, aišku, bet man vaikystėje su tokiu reiškiniu neteko susidurti, o Amerikoje, regis, jis gan populiarus. Tai nusprendžiau savo dukrikei parodyti — a gal patiks.
Taigi po švenčių ir paskutinių darbų namelis stovėjo sau ramiai netrikdomas. O aš morališkai ruošiausi daryti jam stogą. Netgi „lentukes“ iš faneros su elektriniu lobdziku išsipjoviau, tik kad kreivokai.
Kaip jau turbūt pastebėjote, lėlių namelis tampa megaprojektu. Nelabai išeina jį daryti taip greitai, kaip norėtųsi, nors prisiskolinus visokių įrankių ir įnagių ledai kiek pajudėjo. Kadangi čia prie visų švenčių išpuolė kiek daugiau laisvo nedarbinio laiko, tai ir namelį šiek tiek pastūmėjau link galutinio tikslo.
Kalėdinio maratono proga neturiu laiko nei rašyti, nei galvoti apie įrašus, nei kaupti jiems medžiagos. Na, medžiagos šiek tiek pakaupiau, bet kada ją galėsiu paviešinti — neįsivaizduoju. Tarpušvenčiu, kaip ir dauguma žmonių, tinginiausiu, juolab, kad šiemet šventės susidėliojo gan dėkingai. T.y. nedirbsiu ir tingėsiu. Taigi ir nerašysiu greičiausiai.
Savaitgalį buvo toliau vykdomas lėlių namelio statymas. Kadangi labai daug laiko neturėjau, tai pastačiau irgi ne kažką. Užtai pasiskolinau papildomų įrankių ir ateinantį savaitgalį (arba gal kurį nors dar vakarą) jau kaip dėsiu…
Prieš kokį gal mėnesį išsivystė diskusija, kad gal mūsų dukrikei reikėtų medinio lėlių namelio. Kodėl medinio? A todėl, kad jis gražesnis už plastmasinį. Aš šiaip nesu nusiteikęs prieš plastmasę ir manau, kad tai vienas iš geriausių dalykų pasaulyje, bet medis turi savito žavesio ir tiek. Kainos namelių, aišku, nemažos, nes medis tai brangus.
Pagalvojau po to… anava, žmogus lovą pasidarė pats. Tai negi aš kokio nors namelio nepadarysiu? Nuėjau į tą patį Ana White tinklapį ir pradėjau ieškoti… ir iš karto ieškoti užbaigiau, nes pirmu bandymu radau kažką, kas man patiko.
Šiaip čia labai konkretus atvejis. Bet kadangi jau turiu patirties lovų taisyme, tai šįkart viską padariau žymiai geriau :-)) Kadaise turėjom labai brangią lovą iš labai brangaus baldų saliono, iš kurios kartą naktį iškritom su visu čiužiniu. Na, beveik iškritom, nes išsiskėtė vienas kampas. Dar joje atsisėdus ant kampo grotelės nuolat iššokdavo į kitą pusę. Ta lova natūraliai turėjo keturias normalias kojeles ir penktą per vidurį. Po mano pataisymų ji turėjo devynias kojas ir stovėjo kurį laiką pusėtinai. (daugiau…)
Darau, blė 