Šeštadienį likom su dukrike dviese, lauke lijo, tai užsiėmėm kulinarija. Kepėm byfburgerius su visom bandelėm, o desertui kažkodėl užsimaniau sausainių iš avižinių dribsnių. Dukrikė, tiesa, irgi „spaudė“, kad sausainius keptumėm, o ne bandeles kažkokias… na, tai ką, kepėm ir sausainius…
Nors virtuvė man ne egzotika, bet konditerija – tikrai silpnoji pusė. Manau, iš mano besidalinamų receptų jau pastebėjote. Taigis su sausainiais man irgi ne kažkas, todėl pagalvojau, kad avižinių dribsnių sausainukai bus yzy-pyzy ir aš jų nesugadinsiu.
Ingredientai apytikriai dviem skardom sausainių:
- 250 g avižinių dribsnių
- 80 g cukraus
- 3 šaukštai miltų
- 100 g tirpinto sviesto
- 2 kiaušiniai
- Šokoladas intarpėliams, razinkos, džiovinti vaisiai, sėmečkės, moliūgų sėklos… na, kas patinka
Neradau stalčiuose razinkų, tai nusprendžiau, kad intarpėliams bus gerai moliūgų sėklos, šokolado tabletės iš pernykštės vasaros likučių (na, tos, zefyrams ant laužo volioti) ir džiovintos slyvos.
Slyvos papuolė tikrai džiovintos, akmeninės tiesiog. Peiliu įpjauti sunku ir pavojinga. Užtai eilinį kartą pasidžiaugiau savo ulu tipo peiliu, kuriuo galima pjaustomą subjektą užgulti visu svoriu:
Labai mėgstu šitą peilį tokiems darbams. Morkoms smulkinti irgi liuks. Galima naudoti ir kaip mezzaluna tipo peilį prieskioniams smulkinti. Kai kurie, girdėjau, picas tokiu pjausto, bet aš picų namie nei kepu, nei apskritai valgau… tik išimtinėm progom.
Kas toliau… sausus ingredientus reikia supilti, o po to ir gerai permaišyti:
Gudrybė. Jei turite virtuvėje svarstykles, turbūt žinote sveriamų ingredientų maišymo triuką? Uždedam bliūdą ant svarstyklių ir nunulinam. Supilam pirmą ingredientą, kiek reikia. Vėl nunulinam, pilam antrą. Ir taip toliau. Labai patogu.
Paskui reikia išplakti kiaušinius ir ištirpinti sviestą. Kol dar turiu mikrobangę, tirpinu sviestą joje (išmokau iš žmonos, baisiai naudingas triukas). Kiaušinius ir šiltą sviestuką reikia supilti, gerai išmaišyti ir palikti kelioms minutėms truputį pabrinkti:
O paskui reikia formuoti sausainėlius ant skardoje patiesto kepimo popieriaus. Po šaukštą taip maždaug. Kuo ploniau, bet kad skylučių sausainiuose nebūtų ir gerai krūvoj laikytųsi. Čia vienintelis „sunkus“ darbas šitų sausainių kepime – užtrunka ilgokai terliotis.
Kol aš terliojausi, dukrikė nusičiupo fotoaparatą ir darė savo katės portretus. Čia vienintelis, kuriame subjektas kažkiek atpažįstamas:
Taip pat iš savo požiūrio taško nufotografavo ir dėliojamus būsimus sausainius:
O čia – aš su kate, dirbam išsijuosę:
Štai ir priformuota sausainukų skarda:
Orkaitė nustatoma ties 180 ℃ ir įkaitus sausainukai jon pašaunami penkiolikai minučių. Na, jie turi gautis šviesūs, bet su smarkiau parudusiais kraščiukais. Neturi būti ir sausi, kaip džiūvėsiai, o kiek drėgnoki:
O paskui tiekiam į stalą ir kramsnojam, bo baisiai skanu ir paprasta:
Skanaus graužimo, blė!
Nuostabu…o dėl kulinarijos nesijaudink, dukrikė išmokys žingsnis po žingsnio…;)
Konditerijos, ne kulinarijos 🙂
Abiejų! 🙂