Transportas, be jokios abejonės, atima didžiulę dalį pajamų. Dažnai transporto išlaidos eina antroje vietoje po būsto išlaidų, o kai kuriems — ir pirmoje. Nors yra ir šiek tiek retų žmonių, kurie iš viso neturi automobilių ir naudojasi kojomis, dviračiais ar nuomos paslaugomis. Aš irgi taip galėčiau, jei gyvenčiau vienas arba bent jau be vaiko.
Pirmasis dalykas, kurį reikia įsisąmoninti: automobilio turėjimas yra nuostolingas ir niekada neatsiperkantis dalykas — nebent jis reikalingas darbui, t.y. pinigų darymui. Bet ne apie tai kalba.
Yra labai paprastas būdas paskaičiuoti, kiek kainuoja automobiliu nuvažiuotas kilometras. Nusipirkite automobilį ir iš karto užveskite lentelę: data, išlaidos, aprašymas, kilometrai. Ir taip tęskite, registruokite kiekvieną, net ir menkiausią pinigų automobiliui išleidimą: remontą, kurą, skystį langams, techninės apžiūros ir draudimo išlaidas — VISKĄ. Ir kas kokį mėnesį nusirašykite kilometrus ir išleistus pinigus padalinkite iš nuvažiuotų kilometrų kiekio. Taip suprasite, kiek kainuoja su savo mašina nuvažiuoti vieną kilometrą. Dažnai žmonės „skaičiuoja“ išlaidas tik kurui. Atseit, tiek kuro sudeginu į darbą nuvažiuodamas, dar žmoną/vyrą pavežu, tai mikriuku važiuot „neapsimoka“. Aha, o kad ta pati mašina kainavo krūvelę pinigų — nesvarbu? Deja deja…
Tiesą sakant, pasidomėjus, kiek kainuoja nuosavo automobilio išlaikymas ir ko tam reikia, tikrai atrodo, kad geriau naudotis taksi ir nuoma.
Tad kodėl dauguma mūsų turime automobilius? Trys priežastys: tingėjimas, komfortas ir begalinis noras turėti nuosavybę. Tik tiek. O ir dėl komforto kaip kada… laikyti automobilį žiemą kieme ir ryte į jį sėstis… brrr. Geriau jau šiltas taksi. Tuo tarpu nesuprantu, kodėl kai kurie prisiekę dviratininkai žiemą savo dviratukus pakabina išleistais ratais ant sienos. Yra gi žieminės padangos ir dviračiams…
Kas gi toliau? Toliau — asmeniniai pasirinkimai ir išlaidų įvertinimas. Nesuprantu žmonių, kurie skundžiasi mažais atlyginimais, bet važinėja BMW X5. Arba neturi pinigų, vos ištempia iki algos, bet už paskolą perka seną neekonomišką kledarą ir kreivai žiūri į korėjietiškus automobilius.
Mano tobulas automobilis? Nedidelis, bet talpus vienatūris, kainuojantis kelis tūkstančius litų, su 1,4-1,6 l tūrio varikliu ir dujų įranga. Suvedus bet kokius skaičiavimus ir kitas eksploatacijos bei kuro išlaidas vis tiek dujomis važinėti pigiausia. Na, dar neblogai važinėti dyzeliu be PVM, jei turite tokią galimybę arba piltis baltarusiškus degalus „iš po skverno“. Deja, ne vien mano, bet ir kelių patyrusių vairuotojų pastebėjimais baltarusiškas dyzelis nėra toks jau geras ir jo sudeginama daugiau. Be to, dyzeliniai automobiliai brangesni už benzininius, net ir naudoti.
Skelbimuose verta pasidomėti lengvaisiais automobiliais, kuriuos įmonės vengdamos mokesčių įformina, kaip „krovininius“, t.y. jų kategorija būna N1, tačiau faktiškai jokių modifikacijų nuo keleivinės priemonės neatliekama. Tokių būna ir gerokai pigiau, nes niekas nenori jais užsiimti. Deja, taip pražiopsoma puiki galimybė, nes šiek tiek pasidomėjus galima susirasti žmonių, padėsiančių automobilį perregistruoti Latvijoje į M1 — keleivinį automobilį. Kainuoja tai iki pusantro tūkstančio litų ir užtrunka vieną darbo dieną. T.y. ryte išvažiuojate su N1, vakare jau grįžtate su Lietuvoje registruotu šviežiu M1. Jei bandytumėte šį procesą pereiti Lietuvoje, sumokėtumėte dar papildomą tūkstantį ir užsiknistumėte grabais kokį mėnesį-du.
Mūsuose keistai nepopuliarūs mopedai. Daugiausiai dėl įsivaizduojamo nesaugumo. Sakau „įsivaizduojamo“, nes taip ir yra. Pagal statistiką daugiausiai keliuose nukenčia „britvininkai“, bet dažniausiai dėl to, kad yra durni. Neseniai tokį gatvėj sutikau. Šliaužiu sau, rikiuojuosi į trečią juostą. Už manęs britva, matau, pamatė signalą ir jau rikiuojasi į antrą juostą. O paskui staiga pypsi ir kumščiais mojuoja — aš jam, mat, per lėtai į tą trečią juostą įvažinėjau… pristabdyt tai nelygis, ane?
Žodžiu, rimtai pagalvokite apie mopedą. Geras daiktas, o ir kamščiuose pranašumas didelis.
Didelę įtaką turi ir gyvenimo būdas bei vieta. Gyventi miesto ribose paprasčiau. Automobilis gali būti nereikalingas, arba gali būti nedidelis ir lengvas. Gyvenant kaime tampa svarbus pravažumo ir talpos faktorius.
Kai įmanoma, žmonės tikrai stengiasi važiuoti į darbą kartu, ypač jei jis kitame mieste. Jei jums tai yra įmanoma, tuo ir naudokitės. Trumpus atstumus mieste irgi gerokai pigiau važiuoti autobusu ar troleibusu. Apie vaikščiojimą net nekalbu, man keista, kai žmonės bijo 2-3 kilometrus paeiti pėstute.
Maža, bet vėlgi mane stebinanti smulkmena. Daug kartų mačiau, kaip degalinėje žmonės užsipila keliolika litrų degalų ir išvažiuoja. Vieną kartą (kaip tik per krizę) atvažiuoju į degalinę, įstatau pistoletą ir pradedu piltis. Iš paskos sustoja mikriukas, vairuotojas iššoka, sako, jau pradėjai? Nu, pradėjau. Anas: ot velnias, o man jau reisas tuoj prasideda. Paskui stovi, laukia, nervinasi. Ir galų gale į mane atsisukęs piktu veidu ir balsu: tu ką čia, pilną baką piliesi? Sakau, nu tai, blė, negi pusę pilsi?! Tas pažiūrėjo į mane ir sau užsižymėjo: buožė. Pilną baką, matai, pilasi.
Paaiškinkite man, kaip kitaip daryti? Važinėti po kelis kartus ir myžčioti į tą baką? Aaa, iki algos neužtenka… tai reikia gal planuotis? Juk kelis kartus važiuoti į degalinę vietoj vieno kur kas mažiau ekonomiška. Ir apsukos bereikalingos, ir variklį gesint reikia, ir dar kiek laiko išmetama veltui. Juk laikas — brangiausias dalykas.
Na, tai supratote: visuomet pilkitės pilną baką. Jeigu jums kas nors pasakys, kad „vežiotis pilną baką neapsimoka, nes svoris papildomas“, tai galit iš karto netikėti. Kuras tokios masės nesudaro, kad ji būtų reikšminga.
O kol kas, jei nesate užsivedę savo automobilių apskaitos, pradėkite ją dabar pat. Visų išlaidų, aišku, neatsiminsite, bet už kiek pirkote — žinote. Taip pat po poros mėnesių galėsite išsivesti vidurkį, kiek išleidžiate kurui ir pagal tai „primesti“ už mėnesius nuo pirkimo iki apskaitos vedimo datos. Na, ir kiek kilometrų buvo nuvažiuota gal atsiminsite? Perkant paprastai kilometrų kiekis užfiksuojamas, tai pasiieškokite to popierėlio.
Jei galite sau leisti ir norite, tai važinėkite nors ir 6,5 l Jaguaru. Jei galite — taip ir darykite, reikia gi sau įvairių žaisliukų, ar ne? O jei negalite sau leisti, tai vertinkite savo poreikius su galva, o ne tam tikrais kitais organais.
Darau, blė 
Is savo patirties – vien papildomos islaidos (viskas isskyrus kura ir automobilio amortizacija) kainuoja ne maziau negu kuras. Aisku jeigu kalbame apie bent siek tiek priziurimus automobilius, o ne “nusipirkau, pavazinejau metus nieko nedares ir parduodu ‘ledini’ aparata“.
Taigi skaiciujantys vien kura, apsirinka minimus dvigubai 🙂
Mano nuomone- automobilio turėjimas pirmiausia patogumas, kad nereikia derintis prie kažkieno nors grafiko ar norų. Va, sugalvosiu šią sekundę nusipirkti varžtelį ar apelsiną, sėsiu į auto ir nuvažiuosiu. Nesvarbu, kad pirkinio savikaina bus kosminė. Reikia įvertinti savo “norų išsipildymo“ kainą.
Taip, automobilis kainuoja ir jo išlaikymas labai didelis. Todėl pirkti auto turėtu tas kuris gali jį išlaikyti. Gal brangesnis “daiktas“ yra arklys, nes jo kaip transporto priemonės neužkonservuosi.
Dažnas auto pirkėjas net neįsisamonina, kad į auto išlaidas reikia iskaičiuoti ne tik kurą, remontą ar draudimą, bet ir … parkavimą ar galimas netiesiogines išlaidas. Poto puliuoja prie daugiaaukščių, kad nėra kur statyti auto. Arba kad reikia atsakyti už kad tavo auto paprasčiausiai kažkur stovi užmirštas.
Dėl benzino-dyzelio-dujų… nesudaro tai esmės. Gi ne taksistas esi. Aišku jei pravažiuoji šimtus tūkstančių per metus, tai aktualu. Aš kai skaičiavau, tai pasirodo, kad net ir prie dabartinių kainų dujos man neatsipirks, o ir bus papildomas rūpestis.
Nauja-apynauja-sena mašina? Mašinos “iš salono“ yra tikra prabanga. Deja, tūlas Lietuvis dar nedaaugo iki tokio varianto, kad išmesti 1/4 auto vertės vien tik išriedėjus iš parduotuvės kiemo.
Sena- lavoninė mašina? Taip, tai geras sprendimas išmesti 1kLt. Tačiau dažnai tokio lavonėlio remontas nerentabilus. Tokia mašina- trash car, galima panaudoti kažkokiai užduočiai ir vėliau parduoti kol nesibaigė techninė apžiūra. Tačiau dėti pinigus į tokia jau negalima.
Apynaujė? Tai čia ta kuri nuvažiavo iki 100kkm (tikrų) ir nedaužyta. Taip, ji dar paveiks dar tiek pat kilometrų be esminio remonto. Tačiau priežiūros jei dar reikia. Kad neišklibtu.
Va tokią auto ir reikia pirkti. Tačiau kai tik pastebėsi, kad genda menkiausios nesusijusios su važiavimu detalės (nulužta rankenėlės, neatsidaro langas), tokią mašina reikia skubiai į marčias.
Daužtos auto- tai jau loterija.
O dėl pilno bako tai pilnai palaikau nuomonę. Laikas kainuoja- myžčioti į baką užima gana daug laiko. O ir pinigus reikia pasiplanuoti- jei skirta 200Lt mėnesiui/savaitei ar kam ten kurui, tai reikia juos ir turėti, o ne išleisti naujo rankinuko ar sportbačių pirkimui.
Čia tas pats kaip ir su avansu darbe. Nu niekada jis man nebuvo reikalingas. Net ir tada kai alga buvo mažoka- pinigai būdavo suplanuoti ir nereikėjo gyventi ateities pajamom.
Bet deja, didžioji dalis žmonių negali išlaikyti pinigų rankose- jie tiesiog “dega“. Tuo ir naudojasi paskolų teikėjai.
Tai aš tą ir norėjau pažymėti: automobilis yra prabangus žaisliukas. Tik va, kad daugelis žmonių to prabangumo net nepabando įvertinti, va kas mane stebina.
Man dujos atsipirko per keturis mėnesius (tiksliais skaičiavimais), o paskui jau „pliusas“. Bet nuvažiuoju nemažai. Be to, pati „apynaujė“ mašina nebrangi buvo.
Man buvo iš pradžių baisoka, kai prieš 10 metų „algą“ gaudavau kas du mėnesiu. Bet niekada nebuvo taip, kad kažkaip „pritruktų“. Nesuprantu, kaip gali žmonėm reikėti 10 Lt iki algos ar panašiai.
Nezinau nei vieno atvejo, kuris vazinejo dujomis ir baigesi laimingai. Nebent automobili naudojo maziau nei 3 metus ir spejo parduoti. VISADA islenda arba dujines irangos arba variklio gedimai.
Benzinas vs dyzelis. Jei vaziuoji virs 30k – dyzelis, jei maziau – benzinas – mazdaug tokia taisykle. O jei perki ne graba 10-15 metu senumo, o (tikekimes) saugia ir patikima transporto priemone – tai pagrindines islaidos bus ne kuras, o automobilio nuvertejimas.
Motoroleriais nevažinėja daug kas, nes sezonas per trumpas. Gerai bent jau, kad juo galima važiuoti A juosta. Ne taip, kaip motociklu. Lane-filtering Lietuvoje irgi nelegalus – ir būtinai, kai kuriems automobilių vairuotojams pritrūkstant kultūros, dar specialiai blokuoja pravažiavimą tarpe. 🙂
“Nedidelis, bet talpus vienatūris, kainuojantis kelis tūkstančius litų, su 1,4-1,6 l tūrio varikliu ir dujų įranga.“
Čia atseit Renault Scenic?
Koks dar automobilis atitinka šį aprašymą? Būtų gerai, kad kiekvieną kartą į jį pažiūrėjus, nereiktų išsidurti akių… 😀
O šiaip – gal geriau tada turbodyzelis, nes kartais prireikia ir aplenkti ką nors, ar į kalniuką statesnį užvažiuoti.
Turėjau Scenicą tris mėnesius. Prakeikiau paskutiniais, nes su mano šeimynos ūgiais to daikto vairuoti neįmanoma.
Yr tų vienatūrių: Hyundai Matrix, Kia kažkuris, Honda pora variantų. Turbodyzeliai man nelabai, nes neturiu su jais geros patirties. O šiuolaikiniai su tais savo užsikišančiais filtrais, jei nosies iš miesto neiškiši… nu ir nx tokias tobulas technologijas.
Šiaip į naują mašiną dujų irgi nedėčiau, ypač jei tai būtų hibridas. Turbodyzelių mėgėjams va jau yr Pydžiau 508 — dyzelinis hibridas.
Kastruoji tokius filtrus už kokius 500Lt ir nesuki galvos. Bet vis ieškau sau mašiniuko (kol kibiras nenustipo) ir nežinau kokio ieškoti. Pagrinde trinuosi mieste ir retkarčiais nuriedu tolėliau. Vidurkis ~10k/metus km. Dujos kaip ir atsipirko, bet įtartinai tuo pačiu metu išlindo variklio gedimai. Riiedu rytais apsipylęs mėlynais dūmais.
Modestai, senesniuose modeliuose galima perprogramuoti elektroniką, kad be to filtro veiktų. O naujesniuose jau taip lengvai neišpjausi… čia ir yra mano pasipiktinimo priežastis 😦
Taip, va, jau yra komentaras, kad dujos — džiaugsmas trejiems metams. Šiaip negaliu nepritarti — su dujomis gerai, bet trūkumų yra arba išlenda. Nors iš kitos pusės, variklį su dujom reikia palepinti — truputį tepalams nepagailėti, kilometrų tarp keitimų neperspausti. Na, aš ne ekspertas, nežinau, bet atiduodu savo mašinas, kad jomis pasirūpintų ir nesiskundžiu baisiai 😀
Vakar sveikinau draugus su Prius įsigijimu. Visai ir sau norėčiau.
O šiaip tai patiko, kaip ieškojo mašinos kolega: pradžiai išsiaiškino, kokių modelių Lietuvoje mažai registruota 😀
Na ir diskusijos čia verda… mano nuomone šiais laikais geriausias taupymas – hibridinis auto 🙂
Auto išlaidų apskaitai rekomenduoju naudoti http://www.manogarazas.lt/ .
Automobilis – būtinybė. Ten, kur aš gyvenu, savaitgalį vaikui įsipjovus pirštą greitoji nuvežtų 50 km iki daktarų, bet atgal – nebe. Pavyzdžiui.
Statybinės prekės už tų 50 km tiek kainuoja, kad atsiperka važiavimas dėl 2 dėžučių varžtų.
Priekaba atsipirko per pirmą vasarą.
O posakis „saugus automobilis“ turėtų būti baudžiamas kalėjimu, kaip ir „alga ant popieriaus“ bei „kainos be pvm“.