Penktadienis — atsarginių kopijų diena!

Posted: 2013-06-07 in Pezalai
Žymos:, , , ,

Penktadieniais aš darau atsargines kopijas. Kodėl penktadieniais? Na, paprastai kas nors „nugriūva“ savaitgaliais 🙂 O ir šiaip, penktadienius stengiuosi planuotis tokius riliaksinius, dirbu namuose, tai tuo pačiu ir ūkį apeinu.

Atsarginėms kopijoms daryti naudoju įvairius įrankius, nuo visiškai automatizuotų iki visiškai rankinių. Viskas priklauso nuo specifikos. Tad apie viską po truputį.

Time Machine

Sukonfigūruotas Mac OS X HFS+ failų sistema diskas, skirtas Time Machine atsarginėms kopijoms darytiKadangi namuose yra vienas Obuolys, tai naudojuosi jame integruota sistema Time Machine. Ji man beveik visiškai patinka. Beveik todėl, kad jos konfigūracija yra ekskliuzyvinė, t.y. turiu atmesti, ko nenoriu kopijuoti. Man labiau patiktų inkliuzyvinis metodas, kai pasirenki, ką kopijuoti. Dalykas paprastas — Time Machine iš pradžių užsiskiedžia kopijuoti visą kietojo disko turinį. O tai yra truputuką nesąmonė, nes jei jau mano OS grius, tai geriau aš ją perdiegsiu šviežiai. Aišku, čia mano asmeninis požiūris.

Time Machine gali veikti dviem režimais: per tinklą į su Time Capsule suderinamą įrenginį ir tiesiai į kokį nors išorinį diską. Time Capsule neturiu, nors galėčiau savo avietinį serverį tokiu paverst — yra tam metodai. Bet nenoriu, kopijavimas tinklu su mano duomenų kiekiais man nepatinka. O nešiot kompiuterį iki maršrutizatoriaus ir jungti kabelį tingiu. Na, galų gale, tada prie avietės reikės dar papildomų diskų krūvelę prijungti, o tingiu. Todėl atsarginėms kopijoms iš Obuolio yra namuose du diskai su HFS+ failų sistema ir į juos eina atsarginės kopijos. Svarbiausias dalykas, kurį kopijuoju, aišku, nuotraukos, paskui visokie ten dokumentai ir šiaip visoks sukauptas ir niekur kitur neberandamas antikvarinis gėris.

Time Machine formatas yra augantis. T.y. jeigu nepritruktų vietos, galėčiau sukaupti begalę penktadieninių atvaizdų. Kiekvienas saugomas kataloge su atitinkama data. Dėl to reikalinga HFS+ failų sistema, nes ten naudojami hardlinkai. To paties failo dviejų kopijų nėra, tačiau yra kad ir penkiasdešimt failų sistemos įrašų, rodančių į tą pačią atšaką. Iš kitos pusės, kai visokio ištrinto gėrio nebereikia (pavyzdžiui, prasivalau kelionės nuotraukas ir  iš 500 lieka 100), senuosius katalogus galima ramia galva ištrinti.

Naudojimasis paprastas: suderintą kietąjį diską tereikia prijungti ir kuriam laikui pamiršti, OS jį pamato, apsižiūri, kada čia kas paskutinį kartą kopijuota ir atlieka savo darbą. Paprasta, aišku ir nesudėtinga. Aišku, per tinklą būtų dar paprasčiau, bet aš senamadiškas, mėgstu laidelius pajunginėti.

Rsync

rsync daroma kopija — tiesiog ilgas besivyniojantis failų sąrašasrsync aš naudoju savo linuksiniuose kompiuteriuose. Principas tas pats: tam yra skirti išoriniai kietieji diskai ir turiu prisirašęs skriptų. Įjungiu diską, paleidžiu skriptą ir kopija eina. Nelabai automatizuota, bet pakanka. Kadangi Linux yra mano darbas, tai čia į kopijas keliauja visokie dokumentai, kodo saugyklos, virtualiosios aplinkos ir elektroninis paštas. Elektroninis paštas, aišku, yra ir serveryje, tačiau kompiuteryje guli jau kokie 30 GB nuo amžių amžinųjų sukauptų įvairių laiškų. Jeigu reiktų juos visus parsisinchronizuoti iš naujo… oj ilgai tektų laukti. Geriau pasidaryti vietinę kopiją. Sakysite, o kam tiek reikia, negalima prasitrinti? Galima. Bet nepatikėsite, kaip kartais prireikia kokios senienos, kokio nors prieš daug metų užmiršto dokumentėlio… Deja, programuotojams taip būna. Tad laiškus saugau ir saugosiu. Ypač, kad šiais laikais tie 30 GB kietojo disko vietos yra juokingi.

Tiesa, rsync naudoju dviem būdais: vienas kopijuoja duomenis į kietąjį diską tiesiogiai, o kitas būdas yra nuotolinis: kopijuoja per SSH viską į kokį nors serverį. Naudoju abu būdus, nes kai kuriems svarbiems dokumentams geriau būti geografiškai skirtingose vietose. Na, o jei gaisras… Tfu tfu tfu.

LFTP

LFTP yra vienas iš galingiausių įrankių visokiems kopijavimams, siuntimams ir dar šimtui kitų užduočių, kuriuos man kada yra tekę naudoti. Tiesa, aš pats jį naudoju ribotai: ten, kur prieinamas tik FTP, o ne SSH, protokolas, LFTP puikiai padeda daryti visokias nutolusias atsargines kopijas: tiek parsisiunčiant duomenis ir juos išsaugant vietoje, tiek išsiunčiant ir padedant kažkur kitur. LFTP naudoju apsikeitimui tarp tokių serverių. Tarkim, nusiurbinėju nelabai svarbius ir pusiau viešus dokumentus ir slepiu juos nuomojamame serveryje (kuriame, beje, kas kažkiek laiko LFTP ir vykdomas).

Diskų atvaizdai

pv ir dd komandomis kopijuojamas pilnas Raspberry Pi SD kortelės su Raspbian OS atvaizdasŠitas kopijas buvau apleidęs, nes jos beveik prarado savo prasmę. Paprastai pasidarau sisteminio disko atvaizdą, kai ruošiuosi Linux distribucijos atnaujinimui. Na, jeigu netyčia kas nors mirtinai sugriūtų. Kadangi tokių atvejų jau esu apturėjęs, tai tais atvaizdais labai džiaugiausi.

O štai pastaruoju metu vieno disko atvaizdo kopijavimas vėl tapo kaspenktadieniniu užsiėmimu: išjungiu savo avietinį serverį, ištraukiu SD kortelę ir pasidarau pilną jos atvaizdą. Po to, kai ji buvo aplūžusi, tai tapo ypač nepamirštamu įpročiu. Aš ten tą savo Raspberry Pi visaip konfigūruoju, tiuninu, kuriu visokius skriptus ir netgi programulkes, tai tą gėrį prarasti būtų gaila. Juk jis visas saugomas Raspbian sisteminiame skirsnyje. Dalį būtų galima iškelti į šalia prijungtą kietąjį diską, bet tik dalį. Daug kas vis tiek turi išlikti sistemoje. Tad jeigu ką — turiu 4 GB atvaizdėlį atsargoje. Kai pagalvoju, kaip terliojausi su XBMC konfigūracija, kad susiečiau ją su savo turimu nuotoliniu pulteliu… išlėkus kortelei į orą būtų gaila to darbo.

Telefonas

box.com piktograma iš Android išmaniojo telefono darbastalioNors dauguma žmonių jau naudojasi visokiais išmanofonais, jie visai negalvoja, kur padėti ten besikaupiantį gėrį. Aš pats savo telefonu ir pafotografuoju, ir pafilmuoju, ir šiaip ką nors sumaklinu. Kas iš to gautųsi, jeigu jį man pavogtų? Na, kad rastų ten nuotraukas ir filmukus, tai dzin, naminės pornografijos juo nefilmuoju (tam yra geresnė technika :-D), bet vis tiek — aš pats to jau netekčiau. Todėl, kad su telefonu taip paprasčiau, tiesiog darau kortelės kopijas į Box. Ten turiu 50 GB vietos, kaip telefonui — per akis. Su telefonu kopijas geriausia daryti „oru“, tiesiog paprasčiau. Tiesa, kai ką perkeliu ir į avietinį serverį, prie kurio telefonui paprasta prisijungti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s