Daug daviklių

Posted: 2016-10-10 in Darbeliai
Žymos:, ,

Savaitgalį kelias valandas praleidau susirietęs pažemėj su lituokliu. Nuo paskutinių aprašytų momentų statybos pasistūmėjo gan smarkiai į priekį. Šiaip aš apie jas iš pradžių galvojau rašyt, bet kad tų statybinių blogų kaip prišikta, tai tą mintį užmečiau. Ypač, kad neturiu vidinio postūmio apie statybas kažką rašyt. Na, bet dabar truputuką parašysiu, nes gavau pats prie savo statybų prikišt nagus. Menkai, bet vis tiek. Nes daug kišt nagų nenoriu dėl savo paties laiko, o ir nesu toks jau visų galų meistras.


Šiek tiek minčių. Kad galėčiau gyventi tingiai ir komfortiškai, name žadu įsirenginėti oras-vanduo šildymą. Mintys apie granulinį pečių jau atmestos. Dujų neturiu, o balionus kaitaliot irgi ne man. Net jeigu juos kažkas už mane kaitaliotų. Taigi belieka išvirkščias šaldytuvas. Prisidėsim prie klimato vėsinimo, blė.

Bet šildymo agregatas yra tik viena dalis. Kita dalis yra koks nors protingas aparatas, kuris stebi temperatūrą kambariuose ir pagal tai leidžia po grindis lakstyt šiltam vandeniui. Tipo, šilumos valdiklis koks nors. Kadangi aš kažkaip kelis kartus kalbėjausi su Jonu iš Biržų, tai apsisprendžiau ir jo šilumos valdiklį naudoti. Specifikacijos man patiko. Ypač, kad perskaitęs daugiau, kaip pusę interneto, neradau nieko, kas man labiau patiktų. Kaip mane nervija, kad dauguma naujesnių ir „išmanesnių“ valdiklių iš karto komplektuojami su radijo bangomis valdomais termostatais… Aš, kaip pats dirbantis su bevirvėlaidėmis technologijomis, jų purtausi iš paskutiniųjų. Tai yra blogis. Na, gėris, kai reikia Wi-Fi naudotis, bet šiaip radijo bangos vidury namo yra nesąmonė. Ypač, kad dauguma tų „išmanių“ termostatų yra visiškai durni ir jų signalai yra atviri. Su paprasta SDR radijuke ir dar siųstuvėliu už kelis dolcus galėčiau pusės kaimo šilumos ūkį iš proto išvest. Tai gerai, kad aš geras ir taip nesielgiu. Bet ne visi tokie geri, ypač visokie gudresni niolikmečiai…

Ok, taigi jamsiu valdymui DIN3 valdiklį, gal dar su keliais išplėtimo moduliais. Valdiklis toks paprastas ir ūkiškas, naudoja DS18B20 skaitmeninius daviklius temperatūrai susirankiot. Jonas dar liepė iš anksto pasirūpinti laidais davikliams beigi numatyti vietą ne tik davikliams oro temperatūrai, bet dar ir grindų – nes grindinis šildymas pas manęs. Jis yra ten pritaikęs praktikoj gudrius algoritmus, kurie iš grindų ir oro temperatūrų santykio padaro geresnį ir efektyvesnį šilumos valdymą. Dauguma kitų šilumininkų tokį išmislą vadina nesąmone, bet abejoju, ar jie gerai suvokia, ką kalba. Tiesiog nesusidūrę gal.

Apie algoritmus ir visa kita tam kartui tiek, o dabar mano paties reikaliukai. Pirmiausia tai užsipirkau daviklių. Pasižiūrėjau savo paties įrašą apie tų daviklių paiešką ir temperatūros nuskaitymą. Susiradau seną projektėlį, patobulinau lengvai ir sėdau savo daviklių adresų registruot. Kam? Ogi kad žinočiau, kur kokį daviklį padėjau ir nereikėtų paskui spėliot ir bandyt nustatyt, iš kur koks šilumos duomuo ateina.

Pasidariau popieruką su numerėliais:

Sunumeruoti Dallas DS18B20 temperatūros davikliai | Darau, blė

Paskui sėdau į savo Arduino kaišiot daviklių:

Arduino Uno su prijungtu Dallas DS18B20 temperatūros davikliu | Darau, blė

Konsolėj byra daviklių adresai ir nuskaitoma temperatūra:

Arduino Uno konsolė su temperatūros daviklių informacija | Darau, blė

Fone tai kodas iš OpenWRT netifd demono. Su davikliais nesusijęs 🙂

O aš viską į lentukę registruoju:

Į lentelę surašomi Dallas DS18B20 temperatūros daviklių adresai | Darau, blė

Davikliai sukaišioti, adresai surašyti, visi 25 turimi davikliai sudėlioti į vietą:

Sunumeruoti Dallas DS18B20 temperatūros davikliai | Darau, blė

Lipni juostelė ir žirklės:

Sunumeruoti Dallas DS18B20 temperatūros davikliai | Darau, blė

Taigi davikliai paruošti, dabar juos reikia vežtis į triobą, lituot, tikrint, hermetizuot ir kaišiot kur priklauso. Šiuo metu kaip tik vyksta elektros vedžiojimo darbai, elektrikas pirmiausia suvedžiojo visus duomenų kabelius, įskaitant ir daviklių raizgalyną. FTP kabelio pas mane suėjo daugiau, kaip kilometras. Na, bet aš kompiuterastas, man priklauso. Abejojau kiek, ar CAT5e, ar CAT6 kokį nors naudot. Bet ant dienų pasirodė specifikacija, kuri leis naudoti 2,5 Gb/s greitį su CAT5e, tai tokį ir pasirinkau. Gigabito namuose kol kas užtenka, o kai pasirodys nauji switchai ir suderinami kompai, laiko praeis. Kol kas dar nesu matęs kompo su greitesniu, nei gigabitas, tinklo adapteriu.

Na, reikia prisijungti lituoklį. Bandau įkišt kištuką ir nelenda. WTF ir KPŠ. Ogi va, kaip mandrai padarytas ilgintuvas:

Nesuderinamas elektros ilgintuvas ir šakutė | Darau, blė

Teko su kūsačkėm tą ilgintuvo rozetę paremontuot.

Darbas prasideda, blė:

Temperatūros daviklių Dallas DS18B20 litavimo darbai | Darau, blė

Kaip jungti tokius daviklius? Manęs kažkada vienas skaitytojas klausė, kaip tą padaryti geriau. Šiaip esmė tokia, kad jungiant daug daviklių labai svarbu visa bendra laidų ilgių suma. Topologija dzin, ar žvaigždinė, ar vieno kabelio, ar kokia nors mišri. Šie davikliai labai atsparūs. Aš juos ant durniaus savo name su ilgais kabeliais net parazitiniu režimu pratestavau. Ir ką jūs manot – veikė. Netobulai, kartas nuo karto išmesdami 85 laipsnius (standartinė klaidinga reikšmė), bet veikė. Pamažinus nuskaitymo raišką iki 9 bitų veiktų turbūt puikiausiai. Na, bet kabeliai FTP, galima gyslas išnaudot nesukant galvos.

Jungimas toks. Imamos dvi gyslos. Aš ėmiau oranžinę ir mėlyną. Margus laidukus jungiam krūvon į „žemę“, mėlyną laiduką prie duomenų kojelės, o oranžinį – prie maitinimo kojelės:

Dallas DS18B20 temperatūros daviklio jungimas prie FTP kabelio gyslų | Darau, blė

Toks jungimas ypač atsparus visokiems triukšmams.

Aha, daviklius reikia patikrinti vietoje. Pagalvojau, kad tįstis kompą būtų nesąmonė. Bet sulituotus daviklius prieš „palaidojant“ vis tiek norisi patikrint. Nu gal koks nusibaigė, ar blogai prisilitavo, ar šiaip ką supainiojau. Monotoniškas darbas visgi išvargina.

Paieškojau ir radau programulkę DroidTerm. Su ja galima Arduino prisjungti prie telefono ir skaityti, ką tas į konsolę bezda:

Arduino Uno prijungtas prie Android telefono su konsolės programėle DroidTerm | Darau, blė

Štai mano davikliukai jau prisistato ir sako, kad 9,5 laipsnio šilumos yr. Liuks. Pertikrinau visus ir visi buvo prilituoti sėkmingai, nė vienas nepavedė. O ir ko jiems pavest.

Vienoj vietoj dar teko kabelį sudurt, vienas iš bjauresnių darbų:

FTP/UTP kabelio sulitavimas | Darau, blė

Šiaip aš moku ir teisingai sudurt tokius kabelius, kad nebūtų jokių gyslų atsivyniojimų, su prasilenkiančiais laidais. Bet tai atima daug laiko. Kadangi čia duomenys neskraidys, o tik davikliukas bus, tai nėra net prasmės preciziniam sujungimui. O už mechaninį dviejų kištukų sujungimą sulitavimas yra gerokai patikimesnis.

Toliau storas kembrikas, galas užlydytas, apkaitintas visas:

Kembriku hermetizuotas temperatūros daviklis | Darau, blė

Ir kišam daviklį į tam specialiai paliktą vamzdelį, kuris nueina į grindis jų temperatūrai matuoti:

Vamzdelis grindyse temperatūros davikliui | Darau, blė

Štai tokie darbeliai. Baigsis laidų raizgymas, prasidės tinkavimas. Reikės dar tuos vamzdelius kokia silikonine koše užlipdyt ir bus ramu.

Reklama
Komentarai
  1. Tomas parašė:

    Labas, esu mates pas tave ir su thermistoreis matojama temp. kodel nepasirinkai ju? smagu butu isgirsti pagrista atsakyma 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Labas. Na, visų pirma, termistorių reikšmė matuojama analoginiu įvadu. Vienas termistorius == vienas įvadas. Taigi kiek nori turėt temperatūros daviklių, tiek reikia turėti analoginių įvadų mikrovaldiklyje. Arba naudoti multiplekserį. Pasidaro sudėtinga schema. Tuo tarpu DS18B20 yra adresiniai davikliai ir galima, regis, iki 64 vienetų ant tų pačių trijų laidų ir vieno įvado padaryt. Va ir labai paprasta matematika. Be to, taip galima ir laidų ilgio sutaupyt, nes visus termistorius reikėtų privesti iki valdiklio, o pas mane jų 23. Kaip ir daugoka 🙂 Be to, termistoriai, bent jau mano praktikoje, turi ganėtinai skirtingas reikšmes, juos reikia atskirai sukalibruoti. DS18B20 pareina kalibruoti iš gamyklos.

      Na, ir paskutinis, šiaip jau svarbiausias (man) argumentas: mano pasirinktas šilumos valdiklis naudoja būtent Dallas daviklius. Dėl tos pačios priežasties: jų galima daug sukabinti ant vieno mikrovaldiklio įvado. Su skaitmeniniais tiesiog daug kas paprasčiau išskyrus programinę įrangą. Bet bibliotekų prikurta yra bile kiek, tik imk ir naudok. Tai net ir šita problema yra tik menama.

      • Tomas parašė:

        vov, labai aciu uz atsakyma. man tada ir reikes eit prie kitu valdikliu. esu pradedantysis arduino, teko daryt viena valdikli, bet pasiekus zema temperatura jos pokitis sokynedavo apie 2-3 laipsnius ir nieko gero nesigavo 😦

      • kažkas parašė:

        Ta gamyklinė DS18B20 kalibracija matosi net paties nuotraukose – temperatūros skirtumai visas laipsnis. O su laiku situacija tik blogės. Naudoti DS18B20 tikrai prasta idėja. Pačiam jau per vėlu ką nors keisti, bet kas skaitys straipsnį nedarykit kaip autorius padarė.

        • Darau, Blė parašė:

          Prašom pagrįsti savo nuomonę dėl prastos idėjos. Turiu aš tų daviklių, kurie jau pora metų kabo ir duomenis renka. Yra žmonių, kurie naudoja apie 10 metų. Kaip tik daug kur vyrauja priešinga nuomonė, kad termistoriai greičiau pradeda „nuplaukinėt“, ypač, kad šalia jų naudojami atsvariniai to paties nominalo rezistoriai, įtakos turi ir laidų ilgis. Tuo tarpu pats DS18B20 yra visas viename korpuse ir jeigu jis teisingai izoliuotas, tai galima ir šuliny palikt.

          Šiaip kai palaikai daviklį tarp pirštų, o paskui paleidi, tai natūralu, kad temperatūra krenta… 😉

        • Tomas parašė:

          tai pasakyk ka tada naudot, butu smagu isgirsti ir jusu nuomone 🙂 o nerasiti sausai apie nezinau ka.

  2. mechadrake parašė:

    O gal reikia isvest is proto ta uki 😉 Anarchija reikalinga kazkiek. HackRF rinktumetes beprotybem daryt ar koki kita? 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Tai kad, garbusai, paprasto laiduko ant Raspberry Pi GPIO 18 gali užtekt keletui zlasčių padaryt 🙂 O prie jo prikabinus kokį stiprintuvėlį galimybės beveik neribotos.

  3. jarik parašė:

    O nenorejai pasiimt jau izoliuotu davikliuku? Kinieciai visai graziai sudeda juos i metalinius vamzdelius su gana ilgu laiduku. Man atrodo net vandens nebijo (tiesa nesu pats bandes kist jo i vandeni)

  4. n\a parašė:

    O tai pakeitimas nenumatomas? Pilnai uztinkuoti jie bus ar kokia dezute bus imontuota toje vietoje kur i vamzdeli kisasi? Ar jie “niekada nesuges“ ? 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Kadangi davikliai yra ilgaamžiai, tai įrenginėt kažką pakeitimui nelabai matau prasmės. Jei suges, atsikrapštysiu ir paskui kokį kamštuką įdėsiu.

  5. Vilius parašė:

    Sveiki.
    Ar galėtumėte patikslinti kaip sujungti telefoną su arduino?
    Paprasčiausia mintis yra tokiame lizde duomenų kojas sujungti kryžmai ir į abu lizdus įjungti usb kabelius.

    Ar teisinga tokia mintis?
    Ar reikia papildomai ardyti micro usb kištuką telefono pusėje, kad perdaryti laidą į OTG

  6. Vardimantas parašė:

    Blemba, skaitau blogą ir atrodo, kad apie mane rašoma: hobiai, statybos, šilumos siurblys, nes nėra dujų ir net rupūžės namuose atitinka. Galima truputį informacijos apie dabartinę situaciją su šildymu ir jo valdymu tamstos namuose?
    Aš buvau susiplanavęs irgi šildymo automatiką su pavarom ant kolektorių kabinant viską ant gudrios apsaugos centralės, kiekvienam kambary kabinant po pultelį su integruotu temperatūros jutikliu. Super patogu, bet kaina žiauri ir tokia sistema nebendrauja tiesiogiai su šilumos siurbliu ar kieto kuro katilu, todėl nėra ekonomijos ir netgi galima pakenkti šildymo agregatui. Tarkim namuose bus nustatyta 20 laipsnių temperatūra, ją pasiekus pavaros uždarys kontūrus, bet katilas tai nežinos, kad reikia stoti, o jei ir gaus kažkokį išorinį signalą stoti tai dirbs pastoviai start-stop režime, kas tikrai suės šilumos siurblio kompresorių, o kieto kuro katilui iš viso ne į sveikatą dėl inercijos. Kitas dalykas, kad šilumos siurblys ir pats pakankamai protingas daiktas, galintis ir boilerį valdyti ir trieigį vožtuvą ir pagal lauko temperatūrą reguliuoti šildomų grindų temperatūrą. Aišku susivesti temperatūrų priklausomybes ir susireguliuoti kolektorių gali užtrukti ir visą šildymo sezoną, bet tai jau būtų tiksliai pritaikyta konkrečiam namui.
    Laidai vis tiek ištampyti tai dabar yra mintis tiesiog kabinti ant jų temperatūros jutiklius ds18b20 arba temperatūros ir drėgmės jutiklius dht22, viską sušerti arduino ir stebėti per kompą realias temperatūras ir pagal tą informaciją žaisti su šilumos siurblio ir kolektoriaus reguliavimu. Tamsta kaip labiau patyręs gal kažką patarsite ar paprieštarausite? Nes aš galėjau ir nusisvaigti, žinios iš interneto ir bendravimo su visokiais gudriais ir nelabai gudriais tipais.

    • Darau, Blė parašė:

      Gerbiamasai, malonu, kad pasiteiravote.

      Situacija dabar labai sudėtinga. Kadangi nėr pinigų šilumos valdikliui, tai garaže yra pigus termostatas, kartais atidarantis ūkinės dalies kontūrus. Gyvenamoms patalpoms kol kas suplanuotas paprastas tūpas termostatas tiesiog išjungiantis katilą, atskirų kontūrų valdymo nėra — brangios tos termogalvos, kad visas iš karto susipirkčiau. Kol to tūpo termometro nėra, „termostatas“ atrodo šitaip:

      TERMOSTATAS

      Tai va 🙂

      Dėl šilumos siurblio start-stop, deja, nelabai ką žinau, bet laikau tai biškį ezoterija. Blem, niekas nelaiko kondiškės ar šaldytuvo „always on“. Jei siurblys nuo junginėjimo susiės, tai man čia kažkaip kvepia prasta kokybe. Bet negaliu kategoriškai teigti, nelabai aš dar patyręs šitam reikale.

      Šiuo metu turiu tokią pačią mintį: pasigaminti kokį tai skaitytuvą ir loggerį temperatūroms, paspėliot kažką pagal grafikus ir bandyti iš internetų susirankioti kuo daugiau info apie grindinio šildymo PID’us (tokias priklausomybines diferencines funkcijas). Protingų valdiklių kainos mane biškį nugąsdino, todėl pagalvojau, kad jei jau šviesas pasidariau, tai gal pasidarysiu ir šitą. Bet kokiu atveju, net ir apybukis reagavimas į kelis daviklius bus geriau, nei į vieną visoms gyvenamoms patalpoms. Bo svetainėj galiu pasikurti malkų, o va miegamojo spinta kitame namo gale tuo tarpu gali ir atvėsti.

      Bet kokiu atveju, jei visi šildymo kontūrai uždaromi pagal temperatūras, tai reikėtų ryšio ir su katilu, kuris jam pasakytų „stop“. Arba, jei katilas gudresnis, nuleisti temperatūrą, daugiau jos nuvesti, pvz. boilerio pašildymui. OpenTherm ar kiti standartai čia gali padėti. Mano dabartinis katilas turi tik on/off iš išorės. Turi, tiesa, dar lauko termometro įvadą, bet kad nelabai supratau, ką jis padėtų — bent jau kol kas, dokumentacija apgailėtina.

      Laukite mano įrašų apie šildymosi peripetijas, jau greitai bus.

  7. Vardimantas parašė:

    O koks katilas, tiesiog elektrinis? Jei yra bent kažkokia automatika tai lauko temperatūros stebėjimas ir skirtas šildymo automatizavimui, suvedami keli taškai kokia turi būti į grindis paduodamo vandens temperatūra prie skirtingų lauko temperatūrų ir automatika pati išsiveda kreivę. Stebėdamas temperatūras patalpose susireguliuoji kolektorių vieną kartą ir viskas, bent teoriškai. Papildomas valdiklis ir visokie priborai kaip temperatūros reguliavimas per mobilkę tampa pertekline priemone ir dar pakankamai durna, nes srautai ne reguliuojami, o tiesiog uždaromi ar atidaromi kontūrai, juk pavaros enkoderių kažin ar turi, geriausiu atveju galinukus. Dabar tereikia pamiršti fantazijas apie tai koks bus išmanus šildymas mano namuose, bet sutaupyti apie 2000Eur. Bet kokiu atveju laukiam įrašų šildymo ir šiaip namų ūkio automatizavimo tematika.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s