Čia pimoji „proto“ dalis. Pirmas bandymas, kurį aprašiau prie įtampos šaltinio, nenusisekė, tad dabar pasilikau šiek tiek daugiau vietos ir dar priplanavau, kur padėsiu RTC laikroduką, nes anąkart to nebuvau padaręs.
Pirmiausia noriu pasidžiaugti ir pasigirti, kad pradėjau atrasti konsensusą (nu, žmoniškai tariant, savitarpio supratimą) su plokštėmis ir lygintuvu. Ir žinote, kas buvo? Ogi aš jį buvau nustatęs pagal patarimus ties karščiausia padėtimi. Matyt, to buvo truputį per daug. Nustačius ties medvilne takeliai pradėjo lipti beveik tobulai, ką galbūt matėte ir aukštos įtampos keitiklio atveju. Tad ir „nixių proto“ plokštė gavosi visai nebloga (iliustracijoje jau su nagų lako patobulinimais):
Pabandžiau ir detalių išdėstymą ant kitos getinakso pusės užklot, bet truputuką jau tingėjau, tai gavosi va toks bardakas (dar ir nelabai gerai suvestas):
Plokštė labai nedideliame kiekyje peroksido ir druskos rūgšties iš pradžių nenorėjo „ėstis“, bet paskui varis pradėjo labai gražiai nykti, o tirpalas — žaliuoti:
O štai čia — jau nuvalytas variantas:
O štai čia — plokštės testavimas. Iš nostalgijos prie visos šitos senoviškai atrodančios plokštės pridėjau ir autentišką rusišką šviesos diodą. Čia dar pusė detalių nesulituota, bet įdėtas ATMega328P-PU procesorius (kaip laikrodžiui, tai truputuką pereboras, bet kad tokių tik turiu), postūmio registrai ir laikroduko plokštė su baterija:
Visi pradiniai testai praėjo sėkmingai, reikės lituoti viską toliau ir imtis pačių indikatorių.
Darau, blė 