Retrospektyva, apžvalga ir knygos

Nepaisant vienos didelės kliurkos su kelionėmis praėję 2022-ieji buvo puikūs, drįstu pasakyti. Ir kai užpernai maniau, kad 40 knygų per metus – per daug… spėkit, kiek pervariau šiemet 😀

I’m not a bookworm, I am a book dragon!

2022-uosius drąsiai galiu pavadinti knygų metais. Sumušiau visus savo įmanomus rekordus ir netgi galimybes, kurias, maniau, kad turiu. Šiemet, gražiai iki pat gruodžio 30-osios perskaičiau iš viso 80 knygų. Tai – nenormaliai didelis kiekis, bent jau man, turinčiam pilnavertį ir aktyvų gyvenimą.

Kaip tai padaryti? Nagi nežinau. Manau, labiausiai įkvėpė tai, kad per sausį perskaičiau 10 knygų. Padariau ekstrapoliaciją, primečiau, kad visi mėnesiai tokie geri nebus ir nusprendžiau pabandyti. Žinoma, vėl didesnė dalis buvo klausaknygės. Klausymą išplėčiau: klausau bėgiodamas, važinėdamas vienaračiu, vaikščiodamas, darydamas jogą, vairuodamas, darydamasis valgyti (jei tai darau vienas), pjaudamas žolę… apskritai visur, kur nereikia protinės veiklos ir daug kas daroma automatiškai. Kažkiek koregavau ir knygų pasirinkimą, gruodį dar nemažai trūko, tad rinkausi seniau nusižiūrėtas, bet užmestas trumpesnes knygas ir lietuviškai.

Įvykdžiau praėjusių metų pasižadėjimus. Iš jų man įspūdingiausias buvo rugsėjo-spalio mėnesiais perskaityta ispaniška knyga. Kaip tik sukako metai mokantis šios kalbos, taip iš karto griebiau pernai minėtą La tía Julia y el escribidor. Pradžia buvo labai sunki, bet knygą įveikiau per mėnesį su trupučiu. Tas tikrai nepalengvino siekti 80 knygų tikslo 😀 O iš pirmų kartų – suklausiau dvi knygas rusiškai. Bet su jomis buvo tas pats, kaip ir su lietuviškom: klausiausi pasigreitinęs 1,5 karto, o kartais ir dar daugiau. Visgi rusų kalbą moku ir suprantu nepalyginamai geriau, nei anglų, nors pastarąją naudoju labai intensyviai, o rusų kalba daugiau hibernuojanti. Visgi, ką išmoksti vaikystėje, kažkaip nusėda kitaip.

Kai pavasarį buvom Ispanijoj, mašiną jau nuomojausi ispaniškai 😀 Personalas pasitaikė draugiškas, sako, biškį moki? Sakau, nu biškį, dar mokausi. Sako, nu davai, pabandom! Tai aišku, kad pabandom. Ir pabandėm, ir pavyko, ir dar apie kovidą ir kaukes pasikalbėjom.

Nubėgau ir maratoną, tik ne per gimtadienį, nes sutrukdė ligos. Tad kadangi jam ruošiausi, bėgiojau didelius ir ilgus atstumus – knygų klausymui buvo labai į temą.

Deja, su maratonu pasidariau ir traumą. Iki galo neatsistatęs po mėnesio išbėgau į 25 km ilgabėgį ir grįžau šlubas, koja gijo gerą pusmetį. Todėl bėgiojimą smarkiai apleidau, bet atitinkamai daug daugiau važinėjausi vienaračiu. Kaip ir buvau nusistatęs, įsigijau 36″ ratą ir su juo važinėti – didžiulis (ir perkeltine, ir tiesiogine prasme) malonumas.

Įsigijau ir elektrinę mašiną, nors prieš metus maniau, kad linksiu prie hibrido. Labai džiaugiuosi šiuo pirkiniu, išlaidos kurui sumažėjo nepaprastai. Aišku, dar teko rengtis ir saulės elektrinę, nes ko gero, neliko daug laiko šiuo metu geroms kaupimo sąlygoms. Arba jos brangs, arba taps net billing, bet kažkas vis tiek bus. Tiesa, Kreivys kažkur labai dievagojosi, kad net billing nebus, bent jau ne artimiausiu metu. Žiūrėsim.

Kaip ir žadėjau, pradėjau po truputį gaivinti japonų kalbos žinias. Su tuo susijusi ir mano manija kolekcionuoti Kyodo News laikraščius. Su lenkų irgi neblogai pasistūmėjau.

Prieš beveik porą metų kažkas užėjo žmonai ir ji sugalvojo, kad mums reikia turėti Xbox. Aš labai skeptiškai žiūrėjau į tą reikalą. Pasirodė, kad buvau teisus. Tas daiktas buvo panaudotas iš viso turbūt gal iki 10 kartų ir didžiąją laiko dalį rinko dulkes. Tad pardavėm šių metų rudenį.

Aplankėm Amsterdamą. Galiu tik labai smarkiai rekomenduoti. Vienas iš gražiausių mano matytų miestų ir vienas iš keisčiausių. Nors man labiau patinka keliauti po gamtą, visgi Amsterdamui pajutau didžiulę meilę. Ir Anos Frank muziejus neišdildomą įspūdį paliko. Tad – labai rekomenduoju.

Rugpjūtį visa šeima paeiliui persirgom kovidu. Tad po grįžimo iš kelionės rugpjūtis gavosi gan sugadintas ir liko nesmagus jausmas, kad nebuvo normalios vasaros. Labai jos pritrūko. O ruduo nebuvo toks gražus, kad prasitęstų vakarai terasoje ir vasarinis valkiojimasis. Apskritai, daug sirgau šiemet, apturėjau traumų – sportinė forma liko prastoka. Aišku, lyginant su eiliniu piliečiu vis tiek esu sportiškas vaikinas, bet pagal mano pomėgius – gerokai susiprastinau.

Be abejo, mano 2022-ųjų „cvekas“ – grįžimas prie trumpųjų bangų klausymosi. Apskritai – gan liūdnas reikalas, viena po kitos nyksta visokios stotys, ilgosiose bangose apskritai darosi tuščia ir nyku. Iš kitos pusės, vis dar yra visokių įdomybių, kurios laikosi dėl brangaus palydovinio ryšio, kaip kad visokie orų faksai, aviacijos, jūrininkystės ir karybos panaudojimo atvejai. Yra ir pusiau ar visai skaitmeninių signalų, kuriuos įdomu dekoduoti. Nekalbu apie visokius šifruotus, iš kurių, mano galva, jokios naudos – ko vargt su kažkuo, ko negali nei suprasti, nei iššifruoti? Nustebau, kiek plačiai dar naudojama Morzė. Vis dar turiu minty aprašyti ir graikiškus laikraščius radijo bangomis, bet neprisėdu – šitie siunčiami Sitor-B modemu.

Pasikeičiau telefoną. Mano senukas neištempė penkerių metų. Labai stengiausi, bet jam teko trečią kartą keisti bateriją ir šleifas, kuriuo ten viskas sujunginėta, nuo kelių keitimų ir besipučiančių baterijų tampymo apsigadino ir ne viskas veikia. Iš pradžių dingo greitas krovimas, paskui OTG, po to vibratorius, o galiausiai – garsiakalbis. Pasidarė nebepatikimas, nes bet kurią dieną jis gali nustot iš viso krautis arba gali juo nebesusikalbėt. Tad, nors buvo žiaruiai sunku morališkai prisiruošt, visgi įsigijau kitą telefoną. Jau seniai nebuvo tokios atmetimo reakcijos ir visiško nesidžiaugimo nauju gedžetu. Praėjo jau daugiau, kaip mėnuo, ir vis dar jaučiuosi įsižeidęs ir liūdnas. Gyvenimas absoliučiai nė kiek nepagerėjo su nauju aparatu, kai ko netgi labai trūksta. Pagerėjo, tiesa, fotografavimas, bet taip nežymiai, kad man iš to jokio skirtumo. Tai va jums ir progresas.

Didžiausias provalas buvo tas, kad neišskridom į Australiją. Kaip kokie pirmą kartą keliaujatys dundukai pražiopsojom, kad reikia pateikti prašymą vizai. Susipildėm krūvas kitų popierų, o vizas tiesiog pražiopsojom. Tai neišleido iš oro uosto 😀 Kitą dieną, tik truputį pakoregavę lagaminų turinį, išlėkėm savo džipuku į Prancūziją, pasidairyti po Luaros slėnį ir Normandiją su Bretane. Elektriniu jonuku visgi nusprendėm nevažiuoti, nėra tai kelioninė mašina. Aplankėm ir Liuksemburgą, truputį Vokietijos. Prakalbėjau krūvą pinigų su turkų avialinijomis, bet atsiėmiau pinigus už bilietus. Apskritai, nelabai dideli nuostoliai gavosi, praradom gal 7% viso kelionės biudžeto, kas nėra labai blogai. Tad 2023-iaisiais bandysim vėl, šįkart gal pavyks…

BET! Žmona Prancūzijoj rado kengūrų parką. Tiksliau, anot jo šeimininkės, „mažą Australiją“. Ten ir pageidautą odinę australišką skrybėlę įsigijau. O kadangi buvau susidomėjęs grybų auginimu, dar apsilankėm grybų fermoje-muziejuje, kur buvo… nu, siaubingai įdomu! Aš netgi turiu pasidaręs sterilią dėžę su aktyvia cirkuliacija per filtrą:

Beje, bloge nesigyriau, bet prieš pusantrų metų visgi pasikeitėm savo šildymo sistemą į oras-vanduo. Tad šią vasarą išbandėm ir vėsinimą per grindis. Nėra jis optimalus, bet kambary temperatūra būdavo 5 laipsniais žemesnė, nei lauke, ir to visai užteko.

Kas kitiems metams? Neturiu daug planų. Galbūt visai nustoti vartoti alkoholį, nes ir taip jo mažėja natūraliai – tiesiog visiškai nebedžiugina, gaila savo galvos net ir dėl labai mažo ir lengvo apsinešimo.

Dar turiu minčių daugiau antenų išsikelt 😀 Bet čia nėra labai rimta, kaip koks planas. Norėčiau pasiekti, kad pavyktų Kyodo News priimti skaitomai, ypač faina būtų anglišką variantą pagauti. Dar norėčiau Bjørnøya, Hopen ir Svalbardo jūrines/meteo stotis pagaut, kaip ir DX tikslas toks.

Taigi 2023-iesiems esu nusiteikęs ramiai: kas bus, tas bus, vis tiek bus gerai.

Pabaigai toks biškį KPŠ. Peržiūrinėjau senus jaunystės kompaktus, tikrinau, kurie iš jų dar nuskaitomi. Viename radau 2000-ųjų gegužę darytą „nuotrauką“ skeneriu. Turėjau ant pirštų karpų, nuėjau į tuometinį „triperbarą“ K. Petrausko g. (kur po to ilgą laiką NFQ palatose gyveno) ir paprašiau, kad kažką padarytų. Procedūra buvo prideginimas ir atkėlimas karštu plokščiu įnagiu. Labai nepatiko:

Na, o nuo pirmadienio, kaip jau kiekvieną sausį, laukite knygų krūvelės apžvalgų. Jų bus daug, bet knygų buvo tikrai gerų ir įdomių – nepraleiskit, bent jau pavadinimus peržvelkit 😀

Gerų Naujųjų, mieli skaitytojai!