Žinote, kartais taip nutinka. Įsigyji kokį nors dalyką. Nesitiki, kad bus stebuklai. Bet paimi jį į rankas ir lieki nustebintas jau ne tiek prastos kokybės, kiek, atrodo, beveik asmeninio pasityčiojimo. Aišku, tai nėra nei asmeninis, nei pasityčiojimas, bet kažkieno aplaidumo rezultatas. Na, nebent tai būtų tas atvejis, kur kaltas ne aplaidumas, o konkretus nusistatymas uždirbti iš pigaus šlamšto.
Namų bibliotekoje yra keletas „Dvi tylos“ knygų, gan rimtų ir joms jokių priekaištų.

Na, beveik. Ką pastebėjau su „Dvi tylos“ leidyba ir maketavimu, tai kad jie mėgsta nenormaliai smulkų ir nelabai gražų šriftą. Dėl to sunku tas knygas skaityti, nėra labai draugiška „fyčia“ vartotojui.
Smulkus šriftas, aišku, nemalonu, bet galima sakyti, kad tai nėra kažkas, dėl ko aš leidyklą iškeikčiau visokia necenzūra.
Bet štai nusipirkau iš knygyno „Dvi tylos“ elektroninę knygą „Bičių revoliucija“. Mane domina įvairūs su gyvybe ir kažkiek su ekologija susiję temos, todėl žmona pamačius tą knygelę man parodė. Pagalvojau, 6€ už elektroninę knygą – kodėl gi ne?
Ir perskaitęs pirmus puslapius pajutau nenumaldomą norą net ir tuos 6€ susigrąžint. Knyga pasirodė esanti ypač nekokybiška: prastas verimas, neypač sklandūs sakiniai, nesutvarkytos elektroninės išnašos. Kitaip sakant, juodraštis, patekęs į prekybą. Na, nors negražu lyginti, bet galiu palyginti šitą produktą su kitos, storos ir apvalios nelabai patikimos kontoros produkcija, kurie, anot pletkų, vertėjus įdarbina vienu metu kelis išversti vieną knygą gabalais, laiku ar visų pinigų nesumoka, su autorių teisėmis nedraugauja ir yra tai, kas žemina leidybos vardą. Tad labai nusistebėjau, ar tikrai čia „Dvi tylos“ nusileido iki storos ir apvalios lygio.
(P.S. Nepirkite nieko iš tos storos ir apvalios, neremkite jų, net jei apie juos sklando tik blogi gandai. Jų sklidimas yra įtartinas. Jei jau baisiai kažko norisi, papėdinkit iki bibliotekos.)
Aš apskritai esu jautrus tekstams ir gramatikai. Be abejo, iki tam tikro lygio ir, kartais, visiškai pagal savo paties asmeninį įsivaizduojamą teksto grožio suvokimą. Bet, manau, mano tinklaraščio skaitytojai sutiks, kad visgi moku tekstu mintis dėstyt, nors ir neprofesionaliai. Taip pat pats esu išvertęs dvi knygas ir gerai pamenu, kaip mane redaktorė skalpuodavo už kur kas menkesnius nusižengimus, nei kad tie, kurie man užkliuvo minimoje knygoje. Dėl to aš vertėjavimo „chaltūras“ mečiau, nes supratau, kad reikia gerbti tiek redaktorių laiką, tiek skaitytojus. Jeigu nesu profesionalas, neturiu tam reikiamo išsilavinimo ir natūraliai gerai nesigauna – na tai ir nereikia. Yra sričių, kuriose esu profesionalas, tai tuo reikia ir užsiimti.
Perskaičiau visą knygą rankiodamas įvairias kliurkas ir citatas, po to viską sudėliojęs išsiunčiau elekrtinį laišką leidyklai. Tiesą sakant, nelabai kažko tikėjausi.
Pateikiu čia jums savo laišką. Labai juo nesididžiuoju, rašiau virdamas emocijose, tad tekste yra ir nelabai korektiškų užvažiavimų bei gan atviros paniekos. Taip pat aš irgi nesu terminologijos ekspertas, tačiau pasistengiau pasižiūrėti žodynus, internetą ir netgi pagarsėjusį VLKK. Bet visgi štai jis, mano laiškas:
Laba diena,
Įsigijau jūsų knygyne el. knygą „Bičių revoliucija“. Ir, žinote, norėčiau paprašyti grąžinti pinigus. Aišku, puikiai suprantu, kad už tokį nematerialų dalyką, kaip elektroninė knyga, reikalauti grąžinimo yra mažai vilčių teikianti avantiūra, bet visgi – jaučiu turįs teisę bent pabandyti, nes produktas nekokybiškas ir tikrai to nesitikėjau. Todėl apeliuoju bent jau į leidyklos savigarbą. Arba perleiskite kokybiškai.
Turiu daug priekaištų tiek dėl vertimo, tiek dėl to, kad korektūra tokį vertimą praleido ir dar dėl to, kad knyga yra elektroninė ir sumaketuota nepilnai.
Tad pirmiausia dėl vertimo:
- Daug kur tekste naudojamas žodis „kontaminuotas“, įvairiomis formomis. Kadangi knyga yra žurnalistinio pobūdžio, o ne mokslinio, tinkamesnis žodis būtų „užterštas“. Nors visgi VLKK terminas yra teiktinas, tad dar tiek to.
- Italų monitoravimo programos – visų pirma, terminas yra „monitoringas“. Visų antra, yra lietuviškas terminas „stebėjimas“.
- miestų frenetišką gyvenimą – nėra tokio nei termino, nei vertinio. Čia siūlau pasižiūrėti į žodyną.
- vakarietiško konsumizmo įpročius – o čia jau labai įdomu. Siūlau tiek vertėjai, tiek korektūrai pasidomėti, ką reiškia žodžiai „konsumuoti“ ar „konsumatorė“. Nustebtumėte. O šiaip puikiai suprantu, kad čia turėjo būti „vartotojiškumas“ (bei neteiktinas terminas konsumerizmas).
- didėjantis mikromaistinių medžiagų stygius mityboje – nėra tokio termino „mikromaistinės medžiagos“. Yra terminas „mikroelementai“.
- neuroninių vamzdelių defektą nėštumo metu – lietuviškas terminas yra „nervinis vamzdelis“.
- augalų kultivacijas mokslininkai pastebėjo – taip, yra terminas „kultivacija“, tačiau šioje knygoje jis dažnai naudojamas tiesiog neteisingai, kaip aklas panašiai skambantis vertinys. Kartais naudojamas vietoj žodžio „rūšis“, kartais vietoj paprasčiausio „auginimas“ ar „augimvietė“.
- Koredor Seko dalis, ir ispaniškas vardas / kelia rimtą grėsmę Koridor Seko teritorijos gyventojų išlikimui – manau, akivaizdu, kad tą patį žodį reikėtų rašyti vienodai.
- Žiedadulkės aprūpina bites vertingais proteinais – „baltymais“. Ypač stebina, kad knygoje pramaišiui painiojami žodžiai „proteinas“ ir „baltymas“. Skirtingi vertėjai vertė gabalus? Vienintelis lietuvių kalboj patvirtintas žodis yra „baltymas“.
- Canalesų šeima. Nectalis, vėlei peršokęs aptvarą / Jošua, kuriam neseniai suėjo trisdešimt – vėlgi, jei žmonių vardai rašomi jų originalia rašyba, tai turėtų būti vienodai visoje knygoje. Kodėl „Canalesai“, bet „Jošua“?
- gretimų šeimų sporadiškai naudojamų chemikalų – ir vėl patingėta tiesiog pažiūrėti į žodyną?
- būtini ne vieni metai – na, čia jau konkrečiai nei vertėjai, nei korektūrai neturiu ką pasakyti, kaip tik būti atidesniems – ir smarkiai.
- Dažniausiai nomadizmu migdolmedžių plantacijose verčiasi – žodis „nomadizmas“ nėra teiktinas terminas. Lietuviški atitikmenys yra „klajoklis“, „klajokliškas“. Taip pat nėra pavadinimo „migdolmedis“ – yra tiesiog „migdolas“.
- molekules kaip DNR ir jos enzimines atkūrimo sistemas – žodis „enzyme“ ar itališkas „enzima“ verčiamas kaip „fermentas“! Taip pat dėl „atkūrimo“ čia drįsčiau smarkiai abejoti, spėju, kad turima omeny „DNR pataisos fermentai“.
- jis kuria prekariškumo jausmą – atleiskite, bet čia jau pasityčiojimas iš „nesaugumo jausmo“.
- kad kone homologavo ištisą rūšį – aš suprantu, kas čia norima pasakyti, bet šis terminas paprastai taikomas organų sistemoms ir atvirkštiniame procese. Galima tiesiog naudoti žodį „suvienodino“ arba „panaikino rūšies įvairovę“.
Tad iš tokių klaidų daugiau nei akivaizdu, kad nei vertėja, nei korektūra nepasistengė įsigilinti į sritį ir terminiją. Nekalbant jau apie akivaizdžią nepagarbą lietuvių kalbai ir tingėjimą atsiversti žodyną.
Cituoti nesklandžius sakinius nematau prasmės, nes jų tiesiog per daug. Iš dalies, įtariu, tai gali būti ir dėl originalios knygos, nes autorės yra žurnalistės ir akivaizdžiai nepakankamai susipažinę su entomologija ir bendrine biologija ir taip pat neįsigilinę į sritį.
Man taip pat sukėlė didelį pyktį vienas maketavimo aplaidumas. Visos išnašos yra knygos gale – tame nieko blogo. Bet jų numeriai tekste turi būti aktyvūs! Kaip jūs įsivaizduojate elektroninės knygos skaitymą su skaitykle ir neaktyviais išnašų numerėliais? Kaip įsivaizduojate leidinio vartymą pirmyn/atgal tarp išnašos numerio ir jos pačios? Ypač, kai išnašos užima ne vieną virtualų puslapį? Elektroniniuose leidiniuose turi būti aktyvios nuorodos į išnašas, t.y. kad skaityklėje paspaudus išnašos numerį šioji būtų parodyta ar į ją nukreipta. Jei jau leidžiate elektroninę knygą, padarykite darbą iki galo.
Tad tiek. Lauksiu jūsų atsakymo.
Linkėjimai,
Saulius P.
Aš nesitikėjau kažkokio atsako. Na, buvau bepradedąs nurašyti „Dvi tylas“. Tačiau džiaugiuosi, kad šio savo tinklaraščio įrašo neparašiau anksčiau, o visgi pasėdėjau ir palaukiau ilgėliau.
Žinokit, nepatikėsit, leidykla po penkių dienų parašė atsakymą:
Sveiki, Sauliau,
ačiū už jūsų pastabas ir kad skyrėte laiko išsamiai aprašyti. Atsižvelgsime į tai, pasikalbėsime su redaktorėmis.
Grąžinimą padarysime, prašysime nurodyti jūsų sąskaitos numerį į kurį galėtume padaryti grąžinimą.
gražių artėjančių jums švenčių.
—
Tylos knygynas
+370 61864883
Ir taip, parašęs jiems savo sąskaitos numerį tuos varganus, bet principinius, šešis eurus atgavau per porą valandų. Tad net jei ši leidykla ir praleido kliurką, bent jau turėjo savigarbos susitvarkyti su vienu nepatenkintu bambekliu, t.y. manimi. Tiesa, nežinau, ar jie užsiims reikalu iki galo ir perleis tą nevykusią knygą, ar tik atsižvelgs ateityje – jeigu atsakymas buvo nuoširdus. Bet bent jau mano avantiūristišką užklausą patenkino ir už tai leidyklai pliusas.
Tai tiek ir nemalonios, ir malonios patirties.
Na,mano patirtis dėl pinigų grąžinimo ne tokia gera-šiaip ne taip per du mėnesius grąžino. O apie knygos vertimą iš viso tyliu-jums ačiū už apžvalgą!
Paprastai tie, kurie reguliariai daro š., į pastabas nereaguoja. Nu gal tikrai kažkokia klaida nutiko, visiem visko būna 🙂
Man užkliuvo, kad pacituotame susirašinėjime matosi autoriaus vardas. Nežinau, kiek čia paslaptis kiek ne, bet jeigu šitas tiesiog praslydo ir neturi jo būti – dar yra proga ištaisyti.
Mano vardas nėra jokia paslaptis ir jau seniai, gerbiamasai.
Irgi prisiliečiu prie vertimų (naudojimo instrukcijų), irgi baubiu nuo lietuviškų leidyklų darbo. (jau vien tai, kad toje pačioje leidykloje nesugebama susitarti, kuria kryptimi ant knygos nugarėlės rašyti jos pavadinimą… Smulkmena? Kai skenuoji nugarėles knygyno ar bibliotekos lentynoje, tai ne smulkmena, tai – idiotizmas)
Mano klausimas: o kas toji (ne)minima “ta stora ir apvali“ leidykla? Aš neypatingai gerai orientuojuosi lietuviškame knygų biznyje…
Aš buvau vakar įrašęs pavadinimą, bet gavau patarimą nesidaryt bėdų be reikalo su skambiais žodžiais. Šita įrašo versija, atleiskite, bet smarkiai pracenzūruota 🙂 Tad ir neminėsiu jau. Galiu tik pasakyt, kad daug išleidžia knygų po to, kai išeina koks populiarus filmas 😀
Lietuvoje yra tik viena stora ir ypač apvali leidykla, garsėjanti siaubinga kokybe. Jei neklystu, susirinkusi apie pusę Vertėjų sąjungos antipremijų. Gerbdamas tinklaraščio savininko norus jos pavadinimo neatskleisiu, duosiu tik užuominą: susiję su obuolių sultimis.
Drįstu paklausti, kuo jums užkliuvo vieni metai. Vieni metai yra gerai.
Kiti dalykai tikrai baisūs. O kuri yra stora leidykla? Beje, imo turėtú būti …žurnalistės … susipažinusios … neįsigilinusios. Suprantu, kaip kvaila rašyti komentarus apie kalbà kokiame nors poste, bet vis dėlto pats laiškas apie kalbà.
Pagarbiai
Na kuo užkliuvo… „metai“ lietuvių kalboje yra daugiskaitinis daiktavardis. Yra toks žodis „metas“, bet jis reiškia ką kita, todėl kaip ir netinka. O daugiskaitiniai skaitvardžiai yra „vieneri“, „dveji“ ir taip toliau. Todėl „vieni metai“ niekaip nėra gerai. Ir tai galima pavadinti labai grubia klaida, nes tai yra elementarioji gramatika, kuri jau turėtų būti rašytojams ir vertėjams įsiėdusi iki kaulų smegenų.
Dėl „susipažinę“ ir „neįsigilinę“ aš priimu, kaip pasiūlymą, tačiau turėkite omenyje, kad vyriškoji giminė lietuvių kalboje taip pat dažnai yra naudojama ir kaip neutralioji. Be abejo, kadangi čia tik „žurnalistės“, tai malonu, kad pastebėjote.
Tamstai su nosinėmis raidėmis klaviatūroje, matau, irgi yra problemų. Na, bet ką jau dabar, taisykitės! 🙂
Taip, tiesa dėl mano nosinių raidžių. O dėl vieni metai siūlau paskaityti vlkk įrašą konsultacijose, kuriuo aš ir vadovavausi 🙂
VLKK dar ne viskas, deja. Tad, manau, lieka sutarti, kad čia tiesiog išsiskiria mūsų nuomonės. Aš esu griežtai už daugiskaitinių skaitvardžių naudojimą ir tiek.
[…] labai grožinės ir labai literatūrinės knygos apie bites va paskaičiau ir dokumentinę. Bet apie ją yra atskiras įrašas, tai čia nesikartosiu. Šūds, ne knyga, ir turinio, ir lietuviško įgyvendinimo […]