Skaitmeninė DRM radija

Faktas, kad geriausia ir švariausia, ką galime išgirsti per visokias radijas, yra FM transliacijos. Bet visgi XXI amžius, kur visokios skaitmeninės transliacijos?

Kiek žinau, yra kažkokia DAB radija. Bet ji transliuojama dar aukštesniais dažniais, nei FM. Bet, pasirodo, yra dar toks DRM – Digital Radio Mondiale (arba pasaulinis skaitmeninis radijas). Ir va šitas dalykas yra optimizuotas transliacijoms trumposiomis bangomis. Garsas koduojamas xHE-AAC kodeku, viename dažnyje gali būti keli kanalai (lygiagrečios transliacijos).

Kaip visada, aš ant šito dalyko užsiroviau atsitiktinai, pradėjau domėtis, kaip jo pasiklausyti. Kiek persižiūrėjau linuxinių SDR programų – nė vienoje tokio režimo nėra. Dėl Windows nežinau. Kai kurioms SDR programoms yra pluginai, bet vėlgi – ne Linuxe. Arba dar nedagūglinau.

Tada po truputį apskritai pradėjau domėtis, kaip ten su visokiais skaitmeniniais režimais yra. Nagi, pasirodo, nieko labai protingo. Labai grubiai žiūrint, SDR programa gali būti laikoma tiesiog tiuneriu (t.y. „radijo imtuvu/siųstuvu“). Prie jos galima prijungti kokį nors modemą.

Kaip jungiami modemai? Prisiminkime senus gerus modemų laikus interneto užgimimo pradžioje. Jie per telefono liniją siųsdavo daugybę baisių garsų, primenančių ausį rėžiantį čirškimą. Kitaip sakant, modemas bitukus paversdavo garsais.

Tai va, blė, su skaitmeniniais signalais radijo bangomis – tas pats. Jei turim kokią nors radiją, jos garso jungtis (ausines ir mikrofoną) galim jungti prie modemo ir jis visokiais garsais arba siųs signalą, arba kažkokį radijo bangomis atkeliaujantį čirškimą pavers bitukais.

Jei turime programinę radiją ir programinį modemą, juos sujungiame taip pat. Tik naudojamės virtualiais garso kanalais. SDR programos garso išvestis nukreipiama į virtualų garso išvadą, o to garso išvado virtualus įvadas prijungiamas programiniam modemui. Maždaug taip.

Kadangi aptikau, kad yra DRM transliacijos, tai pagal internetus supratau, kad man reikia DRM modemo. Vienas iš populiariausių yra Dream, į jį eina didžioji dauguma gūglo atsakymų.

Iš pradžių užsiknisau Dream’ą kompiliuodamas. Paskui jis man nuolat lūždavo. Todėl, vaikai, jei turit Linuxą, kompiliuokitės seną 2.1 versiją, nes naujesnės elementariai neveikia. Gal reikia kažkokios stebuklingos kombinacijos – nežinau. Neveikia ir iš DEB paketų. Todėl – 2.1.

Pavyko pasigauti sąlyginai stiprų Kuveito radijos signalą ir viskas suveikė:

Bendri žingsniai, kaip viską sujungti:

• Susikurti virtualų garso įrenginį (arba įvestį/išvestį)
• Nukreipti SDR programos garsą į virtualią išvestį
• Dream programai prijungti virtualią įvestį, išvestį – į normalų garso įrenginį
• Rasti DRM transliaciją
• Nustatyti 5 kHz žemesnį dažnį ir USB moduliaciją, plotį – 10-11 kHz
• Dream programoje atsidaryti View > Evaluation Dialog ir žiūrėti, ar viskas gerai bei klausytis

Viskas gerai dažniausiai, jei SNR pakankamai didelis. Mano atveju aš nežinau, kokia ribinė reikšmė. Kartais veikia nuo 12 dB, kartais stringa ir su 14. Bet svarbiausia, kad turi žaliai žibėti visi kvadratukai (MSC CRC, SDC CRC ir taip toliau). Jei bent vienas nežiba – nieko negirdėti.

Linuxe virtualų garso įrenginį galima sukurti šia komanda:

pacmd load-module module-null-sink sink_name=Virtual_Sink sink_properties=device.description=Virtual_Sink

Paskui su pavucontrol programa galima „sujunginėti laidelius“, t.y. skirtingoms programoms priskirti skirtingus garso įrenginius.

Pabaigai – ypač svarbi pastaba. Man dauguma atvejų iš pradžių šita kombinacija nebuvo stabili. Buvau bepradedąs iškeikti tą DRM standartą – koks jo privalumas, jei negali paklausyti. Bet pasirodė, kad yra dar vienas „stebuklingas“ dalykas, vadinamas AGC (Automatic Gain Control). Jei SDR priedėlis turi šitą dalyką (arba bent jau veikia programinis AGC), jį pageidautina įjungti. Tiems, kas nežino, ši nuostata aparatūriškai arba programiškai palaiko vienodą radijo stoties signalo lygį. Su trumposiomis bangomis signalo stiprumas labai retai būna pastovus net ir artimoms stotims. Tad AGC pasirūpina tuo, kad signalas bent jau atrodytų pastovus. O kadangi DRM dekodavimas yra labai jautrus signalo svyravimams, be AGC kažko paklausyti praktiškai neįmanoma – bent jau man.

Be Dream radau dar vieną visiškai individualią SDR programą, parašytą kažkokio pensininko dieduko. Jei ne baisiai kreivas interfeisas, iš tos programos būtų galima padaryti kažką gero, nes ji turi iškart įsiūtas ne tik įprastas AM/FM/USB/LSB demoduliacijas, bet dar ir krūvą skaitmeninių dekoderių, įskaitant ir DRM. Ta programa – swradio.

Kaip supratote (tikiuosi) iš šios rašliavos, su visokiais „modemais“ ir krūvomis skaitmeninių signalų, sklindančių eteryje, galima išsikapstyti visai įdomių dalykų – reikia tik rasti vienam ar kitam tikslui tinkamą modemą – programą, kuri mokėtų dekoduoti kažkokį signalą (ar jų aibę). Galima dekoduoti mėgėjiškus skaitmeninius apsikeitimus žinutėmis, orų faksus (jie dar egzistuoja!), laiko signalus (irgi tebėra), SSTV paveiksliukus iš TKS, orų nuotraukas iš palydovų ir dar daugybę visokios velniavos. Aš dar tik pradedu pirmuosius žingsnelius šitų dalykų tyrinėjimo kryptimi.

Ok, o tai kaip ta DRM radija? Nugi skamba baisiau, nei mano senos 128 kbps empėtrioškės iš praeito tūkstantmečio (kai jas pradėjau kaupti). Bet užtat nė užuominos kokio nors radijo triukšmo, atmosferinių šnypštimų ir bet ko kito, kas ateina į galvą susijusio su sena radija. Tai tikrai yra švarus skaitmeninis garsas, ribojamas tik kbps. Tiesa, kokybė ten yra kažkiek adaptyvi, suprastėjus signalui garsas tampa duslesnis.

Kai pavyko viską susisetupinti, tiesą sakant, netgi gaila, kad tų skaitmeninių transliacijų nėra daug. Kad ir biškį kibirinis garsas, bet geriau už AM.

BET. Esu nusivylęs. XXI amžius už lango, o mes vis dar žaidžiam su kažkokiais modemais ir kitom nesąmonėm, junginėjam virtualius garso laidelius. Nieko nesakau, jei kažkokia SDR programa turi pluginus. Bet kai reikia siuntinėti virtualų garsą tarp skirtingų programų – nu, mažiausiai apgailėtina. Vienintelė swradio atitinka mano įsivaizdavimą, kaip dalykai turėtų būti daromi. Išskyrus, kad tai yra mėgėjo liapsusas, kuris neturi normalaus interfeiso ir yra baisus ir nepatogus naudoti.