Pirmoji dxpedicija

Atsikėlęs ankstų šeštadienio rytą nusprendžiau susipakuoti savo radijos žaisliukus ir išvažiuoti kur nors į laukus tolėliau nuo visokių namų ir pažiūrėt ar tai duos kokių rezultatų.

Į šitą pasivažinėjimą būčiau drąsiai galėjęs pasiimti savo LoG anteną, bet visgi nusprendžiau pasiimti aktyvią Boni Whip. Namuose šita antena veikia tik pakelta virš skardinio stogo ir, pageidautina, jos „žemę“ prie stogo prikabinus. Kitaip sutraukia visus įmanomus triukšmus iš aplinkos: maitblokių zyzimą, WiFi ir dar balažin ką. Ar kompas ant laido, ar ant baterijos – irgi turi įtakos.

Tačiau tikėjausi, kad laukuose, tolėliau nuo triukšmų šaltinių ir kompui maitinantis iš baterijos bus geriau. Atvažiavau į vieną vietelę, kur aplink kilometro spinduliu yra tik viena sodyba ir išsikėliau anteną:

Žinot, likau ne tai kad nustebintas, bet beveik priblokštas. Namuose vidurinių ir ilgųjų bangų diapazonuose praktiškai visiška tuštuma. Kiek geriau būna saulei nusileidus, viena kita vidurinių bangų stotis pasigirsta. Aišku, transliacijos iš Viešintų ir Sitkūnų būna girdėt. Įdomus faktas, kad japonų NHK turi laiko tarpelį Sitkūnų stotyje, tuo tarpu lietuviškai kalbančios transliacijos likę išimtinai tik FM. Regis, jau ir Vatikano radijuje lietuvių kalbos nebelikę (ar bent jau neteko išgirst).

Taigi vidurinės bangos buvo pilnos stočių, o ilgosiose sėkmingai pagavau BBC. Boni Whip pateisino savo vardą: tai gera kompaktiška antenytė, tik jai reikia suteikti tinkamas sąlygas. Švarūs (iš dalies) laukai tas sąlygas suteikė.

Kitas dalykas, ant kurio užsiroviau visiškai atsitiktinai, buvo 80 metrų Lietuvos radijo mėgėjų varžybos-maratonas. Nelabai žinau, kaip tai vyksta, bet esu girdėjęs, kad birželį būna mobiliųjų radijo stočių maratonai. Būtent mobiliųjų, o ne stacionarių. Nežinau, ar čia ant tokio renginio užtaikiau, bet truputį pasiklausiau. Šaukinius supratau: LY7B, LY5YY ar LY1LS, o ką reiškia toliau einantis apsikeitimas skaičiukais – neturiu žalio supratimo:

Pagalvojau, kad gal kada nors, jei nepranyks noras, gal būtų smagu ir mėgėjo licenciją įsigyt. Bet surasti medžiagos, kurios reikėtų konkrečiai lietuviškai licencijai, pasirodė ne kažkokia užduotis. Nežinau, ar kokia bendrinė CEPT knygutė būtų pakankama, ar ne.

Iš kitų neseniai rastų įdomybių yra programa „Oldies with Bob Bie“ ant 9395 kHz ir 0200-0300 UTC. Groja visokias senienas, toks jausmas, kad iš plokštelių ir Shazamas beveik nieko neranda. Deja, biškį ankstoka 🙂 Reikės išbandyti SDR softą, kuris moka įrašinėti pagal tvarkaraštį, nes mano mylimas SDR++ tokios fyčios neturi.

Iš kitų užsiėmimų bandžiau dekoduodi FT8 srautus, bet jie nelabai įdomūs (ten tik keli baitai), o JS8 nepagavau (šitame galima žinutėmis apsikeitinėt). Dar bandžiau DRM radiją dekoduoti, bet vis per silpnas signalas ir pameta dalį duomenų – nepavyko pakankamai stipraus pagauti.

Kadangi kompas buvo be interneto, iš anksto pasiruošiau trumpųjų bangų tvarkaraščius. Parsisiunčiau du failus, kuriuose yra šiek tiek skirtingų įrašų ir juos suliejau į vieną:

• http://www1.m2.mediacat.ne.jp/binews/ut/userlist1.txt
• http://www.eibispace.de/dx/eibi.txt

Dar iš įdomybių. Pagavau labai keistą signalą. Mano labai kuklia nuomone čia kažkoks radaras, nors dauguma jų veikia aukštesniuose dažniuose, nei 13 MHz. Iš kitos pusės, o ką aš žinau ir nusimanau? Iš esmės nieko 😀

Bet galiausiai užtikau kažkokios smagios muzikytės ir sėdėjau keliolika minučių tiesiog klausydamasis ir spektro „krioklį“ stebėdamas (gražus jis man):

Tai tiek džiaugsmų su radija. Jaučiu, kad dėl šito naujo užsiėmimo krenta motyvacija ispanų kalbą mokytis – paprastas laiko trūkumas. Nors per rumunų radiją pasiklausyti ispaniškų žinių visai smagu. Ypač, kai skaito rumunai, o ne gimtieji ispanakalbiai, nes beveik viską suprantu. Tuo tarpu per Radio Exterior de Espаña nesuprantu beveik nieko 😀

Kol sėdėjau, iš artimiausios sodybos išvažiavo traktoriukas ir pradėjo šienaut gretimą lauką. Kai jau pakankamai prisisėdėjau ir nusprendžiau pakuotis namo, traktoriukas kaip tik sustojo šalimais ir dėdulis pasidomėjo, ką aš čia darau 😀 Paaiškinau, papasakojau apie girdėtas radijo varžybas, sakė „o kaip įdomu“. Tai sakė, jei kada vėl pamatys geltoną mašiną, žinos, kad nepavojingas 😀