Knygų krūvelė 2021 #2

Posted: 2022-01-11 in Pezalai
Žymos:,

Antra dešimtis 2021-aisiais kažkokiu būdu suvartotų knygų.

Taip pat truputukas statistikos:

  • Lietuviškos: 13
  • Angliškos: 20
  • Rusiškos: 1
  • Audio: 20

Taigi 20 klausaknygių ir 14 skaitaknygių. Tęsiam apžvalgėlę.

#11. Kazys Paulauskas – Argonautų laivas

⋆⋆⋆⋆, popiera.

Šitą knygą paauglystėj esu skaitęs ne kartą, bet kažkaip panorau paskaityti ir dabar. Geras rašytojas Paulauskas buvo, gilus konceptualiai, tik fantazijos atitinka jo laikmetį.

Konkrečiai dėl šitos knygelės aš sakau, kad juokinga skaityti seną fantastiką: skrenda, blė, tarpgalaktinis laineris, o kompas perfojuostomis spjaudosi… Integralinės schemos ten, visokie kristalai ir pan.

Šitoj knygelėj grupė tyrinėtojų grįžta į Žemę po 60 000 metų ir vietoj gimtosios sistemos randa Daisono kiautą bei nerealiai tolyn pažengusią civilizaciją – ir „rezervatuose“ gyvenančius panašius į save sugrįžėlius.

Gera knygelė, tik trumpoka ir labai daug kas joje užuominomis, su prašoktais tarpais ir panašiai. Jei patektų į Holivudą, gerą filmą galėtų sukalti. Tik, aišku, neapsieita be tuo laikotarpiu privalomo visą pasaulį išgelbėjusio komunizmo… 😃

#12. Patrick Gale – The Place Called Winter

⋆⋆⋆⋆, audio.

Po džentelmeno Maskvoje norėjosi dar ko nors literatūriško, tad prisigriebiau šitą knygą iš rekomendacijų.
Suklausiau, be abejo. Įgarsino pats autorius, tad akcentai teisingose vietose, kaip ir turi būti tokiais atvejais. Tik vietomis jautėsi, kad veikėjų balsai biškį susipainioja, gal patirties pritrūko.

Knyga paremta paties autoriaus prosenelio biografija, tik nesigilinau, kiek smarkiai. Gal tiesiog jam pagerbti ar pan.

Knyga parašyta velniškai gražiai. Istorija šiek tiek banaloka, nuspėjama, smarkiai atsiduoda gėjų propaganda (autorius irgi gėjus), bet nepaisant to man vis tiek patiko.

Veiksmas vyksta XIX-XX a. sandūroje ir prasideda nuo tuometinio beprotnamio su jo gydymo „metodais“. Pagrindiniam veikėjui pasiseka, kad jį perima gydytojas eksperimentuotojas, kuris tiki, kad geriausias gydymas – žmogiškumas ir aukštos kultūros aplnka.

O paskui prasideda pasakojimas iki beprotnamio. Pagrindinis veikėjas dėl gyvenimo peripetijų gauna palikti savo šeimą ir migruoti Kanadon ūkininkauti. Kanadoj jis susikuria naują išplėstinę šeimą. Taip pat jį persekioja ir vienas blogas žmogus – „blogas kaip pasakose“ anot paties veikėjo. Paskui ateina karas, ispaniškas gripas, tragedija ir… truputį netikėtai visai laiminga pabaiga.

Knyga šiaip nėra kažkokia nepadori, bet nesubrendusioms asmenybėms nerekomenduočiau – paaugliams griežtas banas, mano nuomone.

Nu bet, blė, labai graži knyga. Priminė man „Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi“ – tokia plokščia Kanada, kad ant gofero urvelio pasilipęs gali pamatyti Kiniją 😃

#13. Andy Weir – Project Hail Mary

⋆⋆⋆⋆⋆, audio.

Aš labai myliu Andy Weirą! Panašiai, kaip tėvynę, o gal ir dar labiau!

The Martian ir Artemis autorius nukalė dar vieną gykinės mokslinės fantastikos veiksmo romaną. Artemis mane kiek nuvylė veiksmo lėkštumu, o Project Hail Mary galima būtų pavadinti tuo pačiu Marsiečiu, tik biškį kitoj rankoj.

Kaip ir The Martian, taip ir ši knyga yra apie išgyvenimą: tiek pagrindinio veikėjo, tiek visos žmonijos.
Pagrindinis veikėjas atsibunda kažkur, nelabai supranta, kur. Atmintis truputį apšlubus. Jam užtrunka nemažai laiko susivokti (ir kam neužtruktų), kad jis yra kosminiame laive tarp išmirusių bendrakeleivių ir kažkur visai kitos žvaigždės sistemoj. Ir tik po truputį prisimindamas gabalėlius savo praeities atranda, kad jis čia yra tam, jog išgelbėtų Žemę nuo išmirimo.

Weiras yra unikalus savo gebėjimu nežmoniškai įsigilinti į visas savo kuriamų romanų subtilybes ir ypač iš smulkmeniškos mokslinės pusės. Dalykus, kuriuos reikia įvelti dėl dramos ir kurie fiziškai neįmanomi, jis paprastai „priduoda“ skaitytojams per kokį nors interviu ir pasako: tas ir tas tikrai neįmanoma, bet… nu reikėjo. Su kiekviena knyga tokių „klaidų“ yra vis mažiau.

Suklausiau šitą knygą vos prisiversdamas sustoti. Užkabino nuo pat pradžių ir įtraukė giliai. Eilinį kartą gavau suvokti, kaip baisiai sudėtingos yra kosminės kelionės.

Rekomenduoju visiems giliosios mokslinės fantastikos ir kosmoso gerbėjams beigi tiems, kas norėtų smagiai ir įdomiai sužinoti, kaip kosmose viskas yra sudėtinga.

Visiškas nerdgazmas ir want moar!

#14. Patrick Smith – Cockpit Confidential: Everything You Need to Know about Air Travel: Questions, Answers, & Reflections

⋆⋆, audio.

Vienas draugas papasakojo, kaip šitoj knygoj atskleidžiamos visokių avialinijų ir apskritai oro industrijos įdomybės.

Deja, kadangi tėvas buvo pilotas, aš turbūt per daug žinau ir taip, tad knyga nebuvo labai įdomi. Plius parašyta akivaizdžiai bukiems amerikonams (kad ir koks tai būtų nuvalkiotas stereotipas). Taip pat ir specifika pernelyg amerikietiška.

Dar knygoje yra prirankiota nemažai visokių statistikų. Sakykim, top 10 didžiausių avialinijų ir jų vertinimo kriterijų. Topai man nelabai įdomūs, o štai įverčiai, kaip „sėdynės kilometrui“ ar „žmonės kilometrui“ man visai patiko.

Panašu ir į tai, kad autorius norėjo ne tik apšviesti žmones, bet ir šiaip pabambėti. Deja, tušti bambesiai nelabai vertingi.

Tai kažkaip taip, du iš penkių. Bet, kaip minėjau, apie avialinijas aš žinau daugiau, nei eilinis pilietis, tai dėl to nieko sensacingo sau ir neradau. Beje, nors autorius visaip kaip dievagojosi, kad pilotai negali keleivių pridusinti, visgi iš savo tėvo girdėjau, kad tam apėjimų yra.

#15. Margaret Atwood – Liudijimai

⋆⋆⋆, popiera.

Senokai šią knygą norėjau paskaityti, nes „Tarnaitės pasakojimas“ man labai patiko. Serialas, kurį sukūrė gerokai po to, kai buvau skaitęs knygą, – irgi.

Tradiciškai nuomonės tarp vyrų ir moterų šios knygos atžvilgiu skiriasi. Dauguma vyrų sako, kad tokia distopija ir kraštutinumai neįmanomi, tuo tarpu moterys tiki panašia galimybe, jos net ir šiais laikais dar įpratę prie nesaugumo, seksistinio požiūrio ir diskriminacijos.

Aš tuo tarpu kažkaip tokiom distopijom patikiu lengvai. „Liudjimai“ tęsia tos distopijos tolimesnį puvimą ir suteikia galimybę jos griuvimui. Knygos liudijimai yra iš trijų moterų: pagrindinės Gileado įkūrėjos ir dviejų merginų – vienos iš Gileado, kitos – iš kaimyninės Kanados.

Man šis „Tarnaitės pasakojimo“ tęsinys nelabai patiko. Pradžia sudomino, suintrigavo, tačiau toliau įvykiai mano akimis klostėsi per greitai ir skubotai. Panašus jausmas būna, kai po storos knygos žiūri gan trumpą jos ekranizaciją: viskas greitai, staigiai ir skubotai, kad tik spėt viską (ar bent dalį) sukišt. Man pritrūko dar kokių 300 puslapių intrigų, nesėkmių, bandymų kažką daryti iš naujo ir panašiai, kaip sudėtingame trileryje.

Tad ir džiaugiuosi tuo, kaip autorė atskleidė vėlesnį Gileado paveikslą, ir esu nusivylęs. Dvejopi jausmai dėl šios knygos. Duodu tris iš penkių.

#16. Ken Follett – World Without End

⋆⋆⋆, audio

Ken Foletui neduok pavalgyt, bet duok tekstu patriest. Visiškai nenulaiko diedukas.

Ši knyga yra antroji iš Kingsbridge trilogijos. Išleista per tris storus tomus, blė. Aš, aišku, jos klausiausi. 45 valandos klausaknygės, Karlai.

Pirmoji trilogijos dalis The Pillars of Earth („Žemės stulpai“) yra apie fikcinio kaimo Kingsbridge katedros statybą, kuri tęsiasi dešimtmečiais. Veiksmas, jei gerai pamenu, XIII a. Antroji dalis, kurią dabar suklausiau, vyksta XIV a. Joje veiksmas vėl Kingsbridže, kur katedra biškį apgriūva, sugriūva tiltas ir ateina juodasis maras. Visai smagios aktualijos šiais pandeminiais laikais.

Knyga tikrai įdomi, veikėjai nenuobodūs, charakteriai išdirbti nuosekliai ir kokybiškai. Veiksmo per tokią apimtį nepritrūksta ir nepasidaro nuobodu.

Bet va šita dalis labai smarkiai ir nuolat sukasi apie seksą. Aš nesakau, kad sekso reikėtų vengti ar pan. – normali gyvenimo dalis. Tik kai jis pradeda užimti daug eterio, atsibosta, ir knygos turinys pradeda rodytis be reikalo nupigintas. Prieš tai mano klausytoje knygoje apie gėjus sekso irgi buvo, bet labai sveiko proto ir estetikos ribose. Tuo tarpu šioje knygoje kai kurios scenos tiesiog banaliai pornografinės. Tad šituo posūkiu nusivyliau.

#17. Neal Stephenson – Seveneves

⋆⋆⋆⋆, audio

Dar viena fantastinė klausaknygė mano kolekcijoj, ir dar viena ilga knyga (~35 val.).

Šitą knygą ilgai turėjau parekomenduotųjų sąraše, bet kurį laiką tiesiog buvau atitrūkęs nuo fantastikos. O šiemet, panašu, man yra fantastikos metai.

Knyga sulipdyta įdomiai, nors ir turėjo man kelis trūkumus.

Veiksmas plius-minus šiom dienom, paminėtas Twitteris, Facebookas, Falcon Heavy ir kiti panašūs šių laikų reikalai – knyga 2015-ų metų, tad dar nelabai atsilikus, pats tas laikas ją suvartoti, kol nepaseno morališkai 🙂

Veiksmas grubiai tariant toks. Kažkas suskaldo mėnulį į kelis gabalus – gal kažkoks ultragreitas meteoritas, gal juodoji skylė, gal dar kažkas. Trumpai tariant, „agentas“.

To pasekmė (nedetalizuojant), kad po poros metų visi Žemėje mirs, sudegs ugniniame lietuje. Per tuos porą metų žmonės bando sukurti bent kažkokią kosminę struktūrą, kur vargani pora tūkstančių iš septynių milijardų galėtų išsigelbėti ir po 5-10 tūkst. metų bandyti atkurti Žemę į tinkamą gyvybei. T.y. grubiai tariant teraformuoti.

Du trečdaliai knygos yra tie dveji metai ir dar šiek tiek po jų, kai visa žmonija sudega. Ruošimasis, sunkumai, sąmokslo teorijos (!), trenkti žmonijos gelbėtojai ir asmeninės kelių veikėjų dramos.

Kosmosas yra žiauri ir nedraugiška žmonėms vieta, tad kuo toliau, tuo labiau viskas blogėja. Įsivelia, blė, politika ir paranoja. Klausiausi ir galvojau: kaip autorius tą žmoniją visgi išsuks? Nes šakės visiškos.

Išsuko. Labai trenktai ir netikėtai. Aš šiaip paprastai knygose gan gerai nuspėju, kas įvyks. Šioje knygoje mano dedukcija groteskiškai feilino, beveik nusivyliau savimi 😃

Paskutinis trečdalis – beveik atskira knyga. Net įgarsinta kitu, vyrišku, balsu (pirmieji du trečdaliai buvo moterišku). Čia jau veiksmas po 5000 metų, kai Žemės teraformavimas progresuoja ir jos paviršius netgi tinkamas gyventi.

Deja, paskutinis trečdalis nuvylė keliais aspektais. Pirmasis – manipuliacijos veikėjais. Tikiesi, kad tam tikras asmuo lyg ir bus pagrindinis, o jis paskui nustumiamas kažkur šalin. Santykiai, susidūrimai ir visa kita kažkaip paviršutiniškai ir neišnagrinėtai. Antrasis aspektas – pabaiga, kuri, mano galva, pasibaigė niekur. Na, nepalikta šiaip cliffhangerių, bet tiesiog ta pabaiga atrodo pritempta ir sulipdyta skubant. Toks jausmas: „nu ir ką?“

Nepaisant man nepatikusios antrosios dalies ir jos pabaigos knygą Hard Sci-Fi fanams vis tiek rekomenduoju, 4/5 mano skalėje.

#18. Jonas Jonasson – Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo

⋆⋆⋆⋆⋆, popiera.

Tai ne knyga, o 480 puslapių ištisinis anekdotas. Gal dar būtų galima pavadinti (pritempus) istorine fikcija.
Tiesiog labai smagi ir juokinga knygiūkštė. Rekomenduoju visiems. O galintiems perskaityti švediškai. Kaip sakė Švedijoj gyvenęs bičiulis, turbūt būtų dar daugiau malonumo žinant švedų gyvenimo būdo specifiką, bet kažkiek iš nuojautos ir apie ją sužinojau.

Super.

#19. Colson Whitehead — The Underground Railroad

⋆⋆, audio.

Kažkada buvau radęs šios knygos anotaciją ir visai užsimaniau paskaityti. O dabar suklausiau.

Knyga ne fantastinė, bet iš truputį alternatyvios realybės. Veiksmas XIX a. Amerikoje, kur Pietuose klesti plantacijos ir vergovė. Šalį vagoja realybėje neegzistavęs požeminis geležinkelis, kuriuo su prijaučiančių žmonių pagalba vergai bėga geresnio gyvenimo link.

Knyga tikrai nėra graži ir laiminga, greičiau netgi pernelyg realistiškai liūdna.

Džiaugiuosi, kad „Gone with the Wind“ skaičiau angliškai, kitaip būčiau krūvos žodžių ir frazių nesupratęs.
Visgi knyga man nelabai patiko. Yra joje šokinėjimo tarp veikėjų ir laiko atkarpų, kas paprastai man nelabai patinka ir konkrečiai šios knygos variantas irgi nesuėjo.

Sunku kažkaip šit knygą vertinti. Lyg ir neblogai sukalta, bet lyg ir trūksta kažkokio išbaigtumo. Vietomis net ir veiksmo pritrūko, kažkokios filosofijos tąsėsi. Galbūt buvo bandoma vergovės sužalotų žmonių mąstymą perteikti, nežinau.

#20. Shin Kyung-sook – Prašau, pasirūpink mama

⋆⋆⋆, popiera.

Viena sena draugė kalta, kad aš šita knyga užsiėmiau. Nepasakyčiau, kad esu labai dėkingas 😃

Mane iš pasakojimo sudomino du aspektai. Įprastai knygos pasakojamos pirmu (pasakotojo požiūriu) arba trečiuoju (autoriaus požiūriu) asmeniu. O va kai knygoje keli veikėjai nupasakojami antru asmeniu, man kyla klausimas: kas tada tas pasakojantysis, tujinantis veikėją?

Kitas aspektas – kelių žmonių požiūriai į tą patį asmenį ir jų suvokimo lygiai ir interpretacijos.
Apskritai man knyga nelabai. Iš esmės man ji nuobodi. Jaučiu, kad jos veikėjai yra tiek panašūs į eilines savo rateliuose užsisukusias žiurkes, kad nedžiugina – pernelyg pilna tokių aplink.

Nustebino, kad knyga yra versta iš korėjiečių kalbos. Vertėjas akivaizdžiai gerai apsišvietęs korėjiečių kultūroje, daug išnašų ir paaiškinimų. Kultūrine-pažintine prasme mane ši knyga labai džiugino: džesos, džangtoktės, mulgimčiai, dvendžangas… kai ką biškį žinojau iš savo vizitų anoj pasaulio pusėj, bet iki tiek visokių pasaulėžiūros smulkmenų nebuvau niekad įsigilinęs.

Išvada iš šios knygos, kad yra dalykų, kurių nekontroliuojame. Kitą žmogų suvokiame visiškai ribotai ir per savo prizmę. Ir taip pat apie tą kitą žmogų žinome juokingai mažai, net jei jis artimas. Manęs, tiesa, tai nestebina, aš irgi nelinkęs daug ko atskleisti ir daug ką nusinešiu su savim už savojo įvykių horizonto. Nėra ko dėl to pergyvent, tas nelabai svarbu.

⋆⋆⋆⋆⋆

Tokia štai antroji 2021-ųjų knygų dešimtis. Bus dar.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.