Retrospektyva, planai ir Skyrim

Posted: 2021-12-31 in Pezalai
Žymos:

Ką gi, metai užsibaigė visai neblogai, ateinantys laukia irgi neblogi (tikiuosi), o gruodžiui prisėdau pageiminti – greičiausiai biškį pratęsiu ir sausį.

Tie, kas Skyrimą žaidžia jau nuo pat jo atsiradimo pradžių – galit man pavydėti pirmakarčio žavesio ir džiaugsmo. Aš prie jo prisėdau pirmą kartą gyvenime vos prieš mėnesį. Aišku, iškart prie Anniversary Edition. Mano naujas kompas su integruota grafika jį puikiai paveža. Nesu iš tų nukvakusių geimerių, kuriems 100 fps yra jau „žemas“. Man ir 30 per akis.

Skyrim Anniversary Edition | Darau, blė

Tikrai fainas žaidimas, nors ir senas. Bet koks skirtumas, kad jis senas – gražus ir įdomus.

Witcher man galit nesiūlyt žaisti – bandžiau, visiškai nepatiko. Ten jau per kosmosas su visom subtilybybėm, kad ir kilometriniais aprašymais apie lošimo kauliukais strategiją – niou.

Šių metų pradžioj minėjau, kad skaitysiu mažiau knygų – pernai pervariau 40. Tad šiemet tikrai paskaičiau kiek mažiau – 33. Tiesa, daugiau suklausiau, nei perskaičiau – pirmi tokie metai. Kadangi klausymą galiu derinti su krūva kitų veiklų, kurios suėda daug laiko, tai toks skaitymo būdas man labai priimtinas. Audio is the new paper. Angliškai klausau jau be problemų, suklausiau kelias literatūriškai sudėtingas knygas – tačiau apie jas po Naujų laukite knygų krūvelių apžvalgose.

Kaip ir sakiau, turėjau planų dalį laiko nuo skaitymo panaudoti kažkur kitur. Panaudojau. Bet visiškai ne taip, kaip planavau, cha cha. Žmogus planuoja, o kažkas ten juokiasi. Šiaip tai juokiuosi aš pats, nes, nu, faina.

Nemažai laiko suėda sportas. Šiuo metu per savaitę įvairioms sportinėms veikloms skiriu apie 12 valandų. Tai žvėriškai daug, kaip mėgėjui. Tačiau daugiau kaip pusę tų veiklų galiu derinti su knygų klausymu. Dabar, žiemą, nevažinėju vienaračiu, o pasistačiau savo taip ir neparduotą dviratį į rėmą ir jį minu sandėliuky. Mindamas klausausi knygų, sužiūrėjau Foundation serialą ir dar žiūriu mokomuosius ispanų kalbos kursus.

Taip, šiemet nuo rugsėjo pradėjau mokytis tris naujas kalbas: dvi žmonių ir vieną programavimo. Žmonių kalbas mokausi gausiausiai su Duolingo, taip pat apsipildamas save atitinkama muzika, adaptuotais pradinukams podkęstais ir vaizdo įrašais. Į 2022-ųjų pabaigą tikiuosi pradėti skaityti kokią nors knygą ispaniškai. Dabar esu nusižiūrėjęs La tía Julia y el escribidor. Tai – gan drąsus planas, tačiau kadangi esmi užsispyręs, gali kažkas ir gautis.

Mano tikslas yra gerai išmokti ispanų kalbą, kiek tik tai pavyks. Anglų ar rusų kalbų lygio, be abejo, nepasivysiu, bet noriu galėti susikalbėti, laisvai suprasti ir bent apylaisviai skaityti. Antra kalba, kurią mokausi, – brolių lenkų. Jai tokių didelių tikslų neturiu, labiausiai noriu prasiplėsti žodyną ir įgyti daugiau išgyvenimo įgūdžių, kad galėčiau Lenkijoj prasisukti ir jaustis saugiau. Kažkiek aš tos kalbos jau moku, pirminis testukas parodė, kad ne taip ir mažai, bet sunkiausia su žodynu ir gramatika, kurią instinktyviai pritempinėju prie rusų – o tai daug kur visai netinkama.

Prie kalbų apsitvarkiau savo Linux klaviatūrą. Vietoj paprastos anglų įsidėjau English International + AltGr Deadkeys. Tad su AltGr dabar galiu surinkti tiek visas ispaniškas raides, tiek dar visą krūvą kitų. Standartinė lietuvių kalbos klaviatūra su AltGr trumpiniais padeda surinkti visas lenkiškas raides, nors ne visas patogiai.

Trečioji kalba yra JavaScript. Padariau su ja nemažą darbą, bet daugiau iš bendro išsilavinimo ir pavyzdžių. Kad įgyčiau daugiau know-how, per akciją nusipirkau Udemy kursą, kuris man pasirodė gan neblogas. Visa tai galima išmokti ir nemokamai, be abejo, tačiau susisteminta vienoje vietoje informacija tikrai verta tų kelių eurų – juokinga, kai pagalvoji.

Tiesa, prieš kalbų mokymąsi buvau sugrįžęs prie senos meilės – žemėlapių. Gerą pusmetį, visą pavasarį ir vasarą, terliojausi su OpenStreetMap. Laksčiau po miškus tiek mašina, tiek dviračiu (kartais ir vienaračiu, bet pravažumas ne visur toks, kokio reikėjo) ir paišiau visokius keliukus, peržiūrinėjau esamus. Užsiroviau kartą miške ant širšuolų lizdo ir gavau septynis gylius – penkis į galvą ir porą į kaklą. Pasakysiu paprastai: skaudėjo žvėriškai ir niekas nepadėjo, tik laikas. Bet beveik visa diena agonijos yra nelabai malonus reikalas. Skausmas, kaip gerai apsideginus. Džiaugiausi, kad nebuvo jokios alergijos, nors adrenalinas buvo tiek užkilęs, kad biškį užvežė. Užtai pagalvojau, kad keliaujant vienam į mišką reikėtų vežtis ir epinefrino (t.y. to paties adrenalino) ar (netgi geriau) deksametasono (t.y. kortikosteroido) ampulę. Apskritai, tai toks daiktas, kuris haikerio ar kito valkatos vaistinėlėje privalomas.

Dar prie ateinančių metų planų yra ir japonų kalbos gaivinimas, kurią jau esu smarkiai primiršęs – paskutinį kartą Japonijoj buvau 2009-aisiais. Bet yra planų į ten grįžti. Tad kai pasieksiu tam tikrą lygį su lenkų kalba, kuris mane tenkins, imsiuos ir šviežinti japonų. Lenkų kalbai kol kas žadu skirti pirmą pusmetį (plius jau pora mėnesių šiemet). Paskui tarp lenkų ir japonų tiesiog bandysiu balansuoti laiką, nes, kaip minėjau, tai nėra aukščiausias prioritetas.

Ateinančiais metais taip pat ruošiuosi bent iš dalies pažiūrėti seną, bet gerą, serialą Fringe ir, galbūt, The Witcher. Na, ir į pabaigą, jei spės išeiti, antrą Foundation sezoną.

Vasarį sukanka 42 metai, tai būtinai per gimtadienį bėgsiu maratoną. Kaipgi kitaip?! Tik jokių ten PR nebandysiu gerint, risnosiu sau miškais (jei oras leis) ramiai, su pasimėgavimu. Vasarop bandysiu 50 km ultrą. Sakiau, gal su pasėdėjimais po pušele kas 10 km, bet treneris nusprendė, kad apsieisiu ir be pušelės – bent jau kiek nuo jo priklauso. Taigi bus matyt.

Taip pat apsisprendžiau įsigyti ir 36″ vienaratį – didžiausią serijiniu būdu gaminamą ir su pripučiamu ratu. Šiaip visai buvau nusižiūrėjęs ir 36″ dviratį True Bike, bet visgi ne tiek man dviračio reikia, užteks ir 29″-uko, kai prisiruošiu pasikeist. Kadangi vienaračių sportas daug pranašesnis už dviračių (čia konkrečiai kalbant apie sporto poveikį kūnui, o ne greičio/nuotolio/pravažumo parametrus), tai prioritetas lieka vienam ratui.

Jau buvau beveik pasiryžęs atsinaujinti savo Forerunner 945 į tuoj tuoj pasirodysiantį Fenix 7. Pagrindinis noras buvo didesnis ekranas. Bet žmona biškį velnių davė, paskui pats prisėdęs susimąsčiau: rimtai, o nafig? Laikrodžiui pora metų. Kol kas tarnauja puikiai. Ekrano dydis labiau reikalingas žemėlapiams, bet visgi aš ne tiek daug haikinu, kad to nuolat prireiktų. Nuo to, kad ten Fenix greičiausiai turės dar daugiau visokių įžvalgų, tiuningų ir kitų sveikatingumo bei našumo parametrų, aš pats geriau/greičiau bėgti ar važiuoti nepradėsiu. Tad greičiausiai palauksiu Fenix 8 ar 9 (jei Garminas vėl nuspręs skaičiuką peršokt). Na, arba jeigu mano Forerunneris dėl kokių nors priežasčių neišgyvens pakankamai ilgai.

Šiemet ir visai padoriai pakeliavom. Buvom vieną kartą su savo mašina Nicoj ir aplink, du kartus Ispanijoj. Antrą kartą į Ispaniją keliavom jau po kelias savaites pasimokę ispanų kalbos, tad teko tas juokingas pradines žinias ir praktikoj pritaikyti – jausmas labai geras. Net ir su tom keliom nuobirom galima nemažai nuveikti. Tiems, kas mokęsi prancūzų, ispanų kalba turėtų būti iš viso muy fácil.

Dar iš ateinančių metų planų yra pasikeisti vieną mašiną, nes paveldėtas santafui jau visai baigia supūti. Greičiausiai ieškosiu Toyota C-HR. Električkos kaip ir norėčiau, bet kaip ir nėra finansinio pagrindo. Kai automobilių kainos susilygins, tada nebus ir kalbų, kad električka geriau, bet kol kas dar ne. Nekraunami hibridai man patinka, nes spaudi stabdį ir viduje žinai, kad tas spaudimas kažkiek grįžta į bateriją. Iš pradžių buvau susižavėjęs ir kraunamais, bet draugas elektrikas apšvietė, kad nesąmonė finansiniu požiūriu. Šiaip būtų tobula koks smulkus dyzeliukas su 2 l/100 km, bet „dyzelių atgimimas“ pasirodė esąs visiškas burbulas.

Dar, regis, pavyko užbaigti statybas. Šiemet pagaliau įsirengėm planuotą terasą su stogeliu. Tad dabar jau lieka normalus gyvenimas su smulkiais buities patobulinimais. Ši dalis džiugina, nes kiek gi galima tas vasaras pardavinėti.

Ką gi, tiek šių metų, žiūrėsim kas gausis iš planų ir naujų polėkių kitįmet.

Komentarai
  1. eenamas parašė:

    Kai gruodžio 7 d. elektros kaina biržoje pakilo iki 1€ už kilovatvalandę, kas po visų papildomų mokesčių išauga iki ~1,30€, permąsčiau elektromobilio naudą. Na bent jau apie ekonominį aspektą greičiausiai teks užmiršti. Kuo daugiau žmonių nuo paprastų automobilių persės ant elektromobilių, tuo elektros kaina kils, o benzino pigs. Dar kai atominę turėjom, teko skaityti vieno specialisto nuogąstavimus, kad Lietuvos automobilių ūkis sunaudoja daug daugiau kilovatvalandžių degalų energijos, nei tuometinis Lietuvos elektrinių ūkis, tad visų degalus vartojančių automobilių pakeitimas elektriniais tuo metu skambėjo kaip utopija. Šių dienų realijos panašu, kad tik patvirtina to specialisto išsakytas mintis.
    Bet kokiu atveju, elektromobilio aš noriu, ir ateitį įsigysiu, bet kaip minėjau, tai bus ne dėl ekonominių sumetimų, kurie ateityje panašu, kad bus neverti dėmesio.

  2. eenamas parašė:

    O šeip dėl veiklos per metus pagarba. Tikras vyras! Sugebėti planuoti savo laiką ir tikrai pakankamai gausius planus įgyvendinti, tai tikrai disciplinos ir daug valios reikalaujantis reikalas. Ne kiekvienas tai sugeba. Vieniems daug paprasčiau savo laisvą nuo darbo (už kurį gaunamas atlyginimas) laiką leisti išsidrėbus prie televizoriaus, aš laiką žudau ieškodamas bevertės informacijos interneto platybėse ir nebelieka laiko net knygutės perskaitymui. Nepamenu, kada paskutinę knygą perskaičiau. Tikrai keli metai nei vienos, nors karts nuo karto vis nusiperku kokią.
    Taip, kad dar kartą, pagarba tamstos užsispyrimui, griežtai disciplinai ir stipriai valiai.

    • Darau, Blė parašė:

      Dėkui, gerbemasai, už gerą žodį!

      Taip, bevertis brauzijimas tikrai suėda daug laiko ir dažnai be reikalo. Aš iš savo telefono net Stravą išmečiau. Instagramo irgi jau pora metų nebeturiu. Nė vieno appso naujienoms išskyrus BBC.

      Žmonės skirtingi ir skirtingai savo laiką dėlioja. Bet aš sau būtinai duodu sofkutės laiko ar kažko panašaus beprasmio. Jei neturi beprasmių minučių – neturi ir prasmingų!

  3. Pozherukas parašė:

    Kitai tu čia! Kada prie progos terasą kokiu plovu galim išbandyti, jei ten koks bbq kampas yra 😎

  4. cpebar6 parašė:

    Automobilių kainos tikrai nekris – grobkit kol galit. Įkraunamas hibridas yra protingiausia, ką šiuo metu verta rinktis. Nežinau kas ten per elektrikas, bet jis matematikos pamokas praleido.

  5. P parašė:

    Man įdomu, kaip tasmta kalbų mokotės, aš pats savo rusų norėčiau sustiprinti, bet kažkaip vis pasibaigia dideliu feilu. Gal pasidalintumėte praktikomis, kurios kaip programeriui – pasiteisino?

    • Darau, Blė parašė:

      Na, man regis, kad kaip ir aprašiau. Yra bendra taisyklė, kuri visiškai akivaizdi, bet be gausių pastangų nelabai įgyvendinama.

      Taigi „paprasčiausiai“ reikia save maksimaliai apsupti ta kalba, kurią norisi išmokti normaliai:
      1. Skirti laiko. Daug laiko. Ispanų kalbai aš vidutiniškai per dieną skiriu apie 40 minučių, kartais ir daugiau.
      2. Apie pusę laiko aš tiesiog einu per lygius su Duolingo. Nepaisant heiterių ir kitų bambeklių – tai gan gera ir šiuolaikiška priemonė mokytis. Vienu metu tyrinėju 3-4 naujas temas po truputį keldamas iki 2 jau nagrinėtų temų lygius. T.y. šiek tiek naujos informacijos ir daug kartojimo. Kartoju tikrai daug.
      3. Žiūriu „Dreaming Spanish“. Išmokstu daug naujų žodžių, sakinių struktūrų ir keliu savo vidinį pasitikėjimą, kad šiek tiek galiu suprasti pradinukų lygį.
      4. Klausausi ispaniškos muzikos. Renkuosi atlikėjus, kurie dainuoja aiškiai ir per daug nevelia kalbos. Nors buvo faina klausytis ispaniškai dainuojančių vokiečių (ypač aiškus tarimas ir supaprastintas tekstas), pramečiau iš grojaraščio, nes šūdas ten jiems su gramatika ir tarimu.
      5. Skaitau papildomą medžiagą apie gramatiką, visokias subtilybybes ir, kad būtų smagiau, keiksmažodžius, puta madre!
      6. Feisbuke užsisubskraibinau man rūpimas ispaniškas grupes, pvz. apie vienaračius. Tai – papildomas į akis įšokantis inputas ir kaip jėga būna, kai kažką pavyksta suprasti be žodyno!
      7. Kelionėse mokėdamas tris žodžius einu drąsiai, be kompleksų ir juos naudoju. Nesvarbu, ar kažką susiveliu, ar ne – vis tiek tai yra jėga. Plius, gyva kalba parodo, kaip naudoti kai kuriuos žinomus žodžius, nors galvoje jie guli pasyviai, kaip įrankiai stalčiuje. Gyvoje aplinkoje stalčiai atsidaro. Daug žmonių net neblogai mokėdami kalbą bijo kažką kalbėti, nes tipo akcentas, negramatika ir t.t. Aš galiu pasakyti tik tiek: bet koks kompleksavimas yra nuolaidžiavimas sau ir nėra pateisinamas.

      Mano draugas, pvz. savo Tesloje pasikeitė sąsajos kalbą į ispanišką. Aš kol kas nedrįstu savo telefono į ispanų kalbą persijungti, bet būtinai pabandysiu.

      Tad, sorry, kaip programeris programeriui galiu tik tiek pasakyti: надо курить даташиты 🙂 Kitaip sakant, skirti laiko ir daug. Kalbų mokymasis nėra lengva užduotis, bet visi tai gali padaryti. Kažkaip išmokom kalbėti? Galim ir vėl išmokti, ir vėl, ir vėl.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.