Kadangi nustojau važinėti su pagalbiniu ratu, pradėjau galvoti, kaip patogiai leistis į tolimesnius žygius vienu ratu. Buvau prisitaisęs trikampį krepšį, bet su juo buvo tam tikrų problemų. Platesnį krepšį geriau prisitaisyti iš galo, nors tai šiek tiek sugadina balansą.
Dauguma dviračio bagažinių vienaračiams netinka. Kad tiktų, reikėtų jas perdaryti, tvirtinti apkabomis ir panašiai. Be to, kadangi į žygius nevažiuoju kasdien, būtų geriausia ir greitas nuėmimas.
Man pasisekė, kad vienaračių plepesiuose užmačiau būtent tai, ko man reikia: Thule Pack ‘n Pedal bagažinę. Ji tinka bet kokioms šakėms, tiek prieky, tiek gale. Pasvirimo kampas reguliuojamas, o tvirtinama ji užveržiamais nailoniniais diržais, jokių varžtų:
Pritvirtinti pavyko paprastai, nors ne visiškai horizontaliai. Tiesa, tas visiškas horizontalumas nelabai ir svarbus.
Tad štai vienaratis su bagažine ir gan talpiu krepšiu:
O čia in action:
Su pakrautais 5 kg gale jau jaučiamas išbalansavimas. Ant vienaračio užsėsti yra sunkiau ir įsibėgėti reikia kiek didesnio palinkimo į priekį. Toliau tiesiog riedant skirtumo nesijaučia. Tiesa, man pasirodė, kad yra šalutinis efektas: „uodega“ gale vienaratį kažkiek stabilizuoja ir yra lengviau važiuoti laikantis rankenų abiem rankomis. Bet tai gali būti ir sutapimas su prisitaikymu apskritai. Savaitgalį pravažiavau 41 km žygį su pakrautu krepšiu, viskas praėjo sklandžiai. Pavargau, aišku, gan smarkiai skaudėjo nugarą iki vakaro, nes daugiau kaip pusantro mėnesio nebuvau ant vienaračio užsėdęs – dėl sniego.
Šių metų tikslas – kas mėnesį išsiruošti 40-50 km žygiui vienaračiu ir bent porą kartų per savaitę pasivažinėti treniravimosi tikslais. Iš kitų tikslų taip pat po truputį pradėjau mokytis papildomą triuką vadinamą idling, t.y. siūbavimą vietoje minant pedalus pirmyn-atgal. Po to planuose yra noras išmokti šokinėti vietoje. Tai naudinga norint apsisukti ankštoje vietoje ar darant aštrius posūkius, taip pat užšokti ant kelio bortelių. Dar bandysiu išmokti važiuoti atbulas, o vėliau gal ir minti viena koja. Taigi šiems metams tikslų ir norų – per akis, reikia tik pradėt vykdyt. Idling’ą jau pradėjau mokytis, kol kas sudėtinga – sakoma, kad užtrunka panašiai tiek pat laiko, kiek apskritai išmokti vienaračiu važiuoti.
Darau, blė 