Knygų krūvelė 2020 #2

Posted: 2021-01-18 in Pezalai
Žymos:,

Ok. Antra dešimtis 2020-aisiais mano perskaitytų knygų. Tikiuosi, kad aprašymai bus pakankamai išsamūs.

2020-aisiais aš buvau keliems mėnesiams pakviestas į vieną nedidelį skaitytojų klubą. Konkrečiai buvom keturi vyrai ir susirinkdavom kas mėnesį aptarti skaitytos knygos. T.y. perskaitom visi bendrai knygą ir ją aptariam. Kas keturis mėnesius į susitikimą atsinešam kiekvienas po planuojamą skaityti knygą ir renkamės, kurią iš jų skaitysim ateinantį mėnesį.

Deja, išsirinkus antrojo ciklo knygas man trūko noras tame klube toliau dalyvauti. Turėti kas mėnesį (beveik) po papildomą, bet nebūtinai mano paties pageidaujamą knygą, man pasirodė bereikalingas savęs spaudimas. Gyvenimas yra trumpas: nenoriu skaityti to, ko nenoriu. Tad šio įsipareigojimo atsisakiau ir iš klubo išėjau. Buvo kiek gaila, pakalbėt apie tą pačią knygą su keliais žmonėm smagu, na… bet jeigu nesinori skaityti to, ką jie išrenka? Kokia tada prasmė? Jokios, bent jau man.

Lyrinis nukrypimas baigtas, einu pasakot.

#11. Dan Buettner – The Blue Zones: Lessons for Living Longer From the People Who’ve Lived the Longest

⋆⋆⋆⋆

Aš noriu ilgai gyventi. Bijau mirti. O gal ne tiek mirti, kiek paskutinius gyvenimo metus praleisti daržovinėje ir priklausomoje būsenoje. Taigi noriu rūpintis savo sveikata.

Ši knyga ir yra apie tai: kaip pakankamai ilgai išlaikyti tvirtą sveikatą ir kas už to slypi. Knyga parengta iš tyrimų, kurie rodo, kad tam tikrose pasaulio vietose žmonės gyvena ilgiau ir sveikiau – tai vadinamieji „mėlynieji plotai“. Autorius bandė susisteminti informaciją ir rasti bendrus vardiklius ar sudėti geriausius atradimus į krūvą.

Pats autorius man nelabai fainas, spinduliuojantis truputį tuo mūsų pašiepiamu amerikonišku bukumu ir arogancija. Visgi darbą padarė gerą, tai galima pakentėti.

Jei nenorite skaityti knygos, mano trumpa santrauka apie sveiką gyvenseną:

  • Saikas pirmoj vietoj
  • Kasdieniai lengvi aerobiniai pratimai (pavyzdys: avis po kalnus lydintys piemenys), daug judėjimo
  • Daug daržovių, vaisių ir mažiau apdoroto maisto dietoje
  • Ribotai mėsos – porą kartų per savaitę ar rečiau
  • Sauja riešutų per dieną, net ir kepintų/sūdytų, juose esantys riebalai atseit labai naudingi
  • Socializacija seniems žmonėms. Už išmintį ir amžių gerbiami senukai, turintys patarimo funkciją bendruomenėse tempia ilgiau ir džiugiau, nes su jais bendraujama ir jie jaučiasi reikalingi

Tai maždaug taip. Judėjimas, maistas ir bendravimas.

#12. Ben Coates – Why The Dutch Are Different: A Journey into the Hidden Heart of the Netherlands

Žmona pavasarį spėjo apsilankyti Amsterdame. Lauktuvių paprašiau kokią nors knygą apie Olandiją.

Knygą gavau ir ji tikrai atitiko mano iškeltus kriterijus.

Išskyrus tai, kad ji man visai nepatiko. Užkniso nuobodulys. Suknistą lotynų kalbos gramatiką įdomiau skaityt.

Vienintelis dalykas, kuris man užstrigo – Olandija dar plokštesnė už Lietuvą. Viskas.

#13. Margaret Atwood – Oriksė ir Griežlys

⋆⋆⋆⋆⋆

Aš nežinau, kas dedasi šios moters galvoj, bet ten yra kažkoks neįtikėtinas iškrypusių siaubų šabakštynas. O nuostabu tai, kad ji iš to šabakštyno kažką pasiima ir surašo į knygas. Man visiškas kosmosas, kaip galima sukurti kažką tokio, kaip šioji knyga (ar tai „Tarnaitės pasakojimas“).

Oriksė ir Griežlys – postapokaliptinė knyga. Aš ją rekomendavau karantininiams skaitiniams. Pats nebuvau skaitęs, bet planavau ir laukiau.

Jėtaus, kaip gerai buvo. Žanras – toks kaip ir fantastinis apie ateitį, bet ta ateitis nupaišyta taip realistiškai, kad vietomis net galvojau, kiek čia metų prireiks, kad tai įvyktų iš tikro. Turiu nuojautą, kad sufeilinus klimato kontrolei ir pasileidus mokslui biškį į šoniuką kažkas tokio visiškai įtikėtina.

Trumpai tariant – labai rekomenduoju. Bet niekada negali žinot 🙂

#14. Susan Meissner – Šilko siūlų dėžutė

⋆⋆⋆⋆⋆

Knyga apie karą, dvi seseris, jų išsiskyrimą bombardavimo metu, istoriją ir priešistorę, kaltės jausmą ir graužatį.

Ne visai mano žanro knyga, bet suskaičiau smagiai ir džiaugiausi. Kartais reikia tokių paprastų ir teigiamų knygų. Tikrai labai rekomenduoju žiemos vakarams su vynu ir krosnele.

#15. Alastair Reynolds – Apreiškimų erdvė: Pirma knyga

⋆⋆⋆⋆⋆

Kažkaip norėjau prisiminti iš paauglystės dienų, kas tas Alastair Reynolds. „Apreiškimų erdvės“ nebuvau skaitęs, tad griebiausi jos.

Turiu pasakyti, nustebino labai maloniai. Senovinė civilizacija, po Galaktiką pasklidusi žmonija, asmenybių simuliacijos ir dar daugybė visokių kitokių keistenybių. Sužavėjo autoriaus išmonė ir fantazija. Siužetas irgi neblogai suveltas, nors vietomis drama gal ir dirbtinoka. Visgi perskaitęs pirmą knygą neleidau jai net atvėsti ir iškart peršokau į antrą.

#16. Alastair Reynolds – Apreiškimų erdvė: Antra knyga

⋆⋆⋆⋆

O štai antra knyga kiek nuvylė. Apskritai čia yra kaip ir vienas kūrinys per dvi knygas. Bendrą įvertinimą irgi būčiau davęs mažesnį, bet kadangi knygos kaip ir dvi…

Apskritai įspūdį labai sugadino pati pabaiga. Daug ko tikėjausi, bet ne to. Kažkokia visiškai beprasmė man ta pabaiga pasirodė. Panašiai, kaip seriale Game of Thrones, kur paskutinis sezonas buvo net ne ištemptas, o sutrumpintas ir per greitai iškeptas.

Be abejo, nedžiuginanti pabaiga tikrai nemenkina viso kūrinio didingumo ir rafinuotumo. Tiesiog man ji nepatiko. Galbūt kitiems skaitytojams ji visai gera.

#17. Scott Douglas – Advanced Marathoning

⋆⋆⋆⋆⋆

Na, čia nelabai yra ką pridurti turbūt. Ruošdamasis maratonui norėjau ta tema truputį daugiau apsišviesti.

Knyga skirta profesionaliems bėgikams, tačiau ir mėgėjai gali iš jos daug pasisemti. Man knyga daug padėjo dėliojantis treniruočių planus ir ruošiantis morališkai. Nubėgti 42,2 km yra labai rimtas iššūkis.

Nėra ką daug plėstis: jei domina maratonas, imkit šią knygą. Yra, beje, ir lietuviškas vertimas, tik senesnio leidimo.

#18. Anne Applebaum – Gulago istorija

⋆⋆⋆⋆⋆

O, brolyti, kaip šita knyga mane „nunešė“!

Seniai norėjau apsišviesti Gulago prasme. Bandžiau paskaitinėti Solženicyną, bet man jo rašymo stilius toks… na, gal dar pribręsiu.

Su šita knyga yra gerai tas, kad ji rašyta amerikietės. Tai reiškia, kad knygoje yra pateikiama daug konteksto, kad reikalą sugebėtų suvirškinti ir labai toli nuo SSRS gyveną vakariečiai. Manau, kad net aš, keturiasdešimtmetis jaunuolis, jau esu smarkokai nutolęs nuo tarybinės realybės ir zekų terminologijos.

Knyga tikrai išsami, apimanti visą laikotarpį nuo pat Stalino pradžios iki Gorbačiovo pabaigos ir XXI a. Patiko, kaip sakiau, didelis kiekis konteksto. Įdėta daug žmonių atsiminimų (bet ne interviu stiliumi), daug nuorodų į gulagą išgyvenusių žmonių autobiografijų, nupasakota įvairių darbo stovyklų kasdienybė ir „prasmė“.

Eilinį kartą niekuo negaliu pateisinti „prie ruso buvo geriau“.

#19. Mika Waltari – Sinuhė egiptietis

⋆⋆

Čia buvo mano pirmas „įsėdimas“ knygų klube.

Prakeikiau šitą knygą. Nesakau, kad ji neįdomi. Pasirinkau iš jos neblogų citatų, kurių viena mane ypač sužavėjo ir tapo puikiu apibūdinimu gerai praleistam laikui su draugu:

Šnekučiavomės apie žvaigždes bei ėriuko kepenis ir kalbos mums tikrai netrūko, nes apie žvaigždes bei ėriuko kepenis žmogus gali kalbėtis visą gyvenimą, ir ne bergždžiai apie tai kalbėsis.

Bet toooookiaaaaaa lėėėėėėtaaaaa knyyyyygaaaaaa… niekaip neprisiverčiau psl/min kilstelėt. Ir stora dar baisiai. Tačiau ją išrinkęs klubietis taip ir sakė, kad knyga skirta ne „suvartojimui“, o beveik meditacijai. Beje, knyga sena, pirmą kartą išleista 1945. Anuomet žmonės nusipirkdavo vieną kitą knygą visam gyvenimui, tad ji puikiai atitinka laikotarpio aktualijas. Pati knyga, manau, yra nesenstanti, nes senovės Egiptas buvo tada, kada buvo.

Manau, kad iš dalies tas ilgas skaitymas ir mano paties nenoras skirti daug laiko vienai knygai sugadino įspūdį. Aišku, apie senovės Egiptą sužinojau nemažai, bet mieliau būčiau tai sužinojęs kokia nors pramogine-pažintine forma ar faktoidų rinkinėliu.

Taigi knyga ne kiekvienam. Tačiau jei galite knygai skirti laiko ar ją skaityti prisėdimais tarp kitų skaitinių – tai kodėl gi ne!

#20. Lauren Groff – Moiros ir Furijos

⋆⋆⋆

Čia vienas iš The New York Times topinių romanų ir labai mėgtas Baracko Obamos. Na, pamaniau, kad ir aš paskaitysiu, jei jau taip gerai.

Nu i ką… nu i nieka. Mintis apie vyro ir žmonos santykius gal ir gera. Apie visokius praeities baubus gal irgi nieko. Bet siužetas ir masalas skaitytojams, mano nuomone, pigoki. Na, aš suprantu, kad seksas ir papai tikrai nėra blogai, visi normalūs žmonės šiuos dalykus mėgsta. Bet kai jais manipuliuojama ir lengvai švaistomasi, prarandama vertė ir žavesys.

Aliuzija į moiras ir furijas – likimo ir keršto demonus – didžioji knygos vertė. Dar didelė vertė yra tame, kad knyga yra dviejų dalių pagal šiuos demonus, viena pasakojama iš vyro pusės, kita iš moters. Galutinis sudėliotas paveikslas gali būti ir pribloškiantis. Bet vėlgi: jei skaitytojas nėra žioplas, jau iš pirmos dalies gali suprasti, kas bus antrojoje.

Tai trumpai: mintis gera, išpildymas toks pigaus biudžeto.

Komentarai
  1. Naktis parašė:

    Knygų klubas man skamba kaip iš filmų/arba knygų romanų… 🙂 Iš pirmos dalies apžvalgos buvau ir aš vieną knygą skaičius! 😀 (žiauriai mažai perskaičiau per kelis paskutinius metus…Nors tokių metų rekordų kaip tu nė karto nesu pasiekus…) Iš antros dalies apžvalgos kilo noras paskutinę paskaityti. (Užsisakiau jau net 😎 )

    • Darau, Blė parašė:

      Aha, yra dar tokių dalykų ir gyvenime, kurie visai kaip filmuose 🙂

      Na, tai tikiuosi, kad knyga nenuvils. Kai perskaitysi – parašyk, bus įdomu nuomonė ir pojūčiai 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.