Knygų krūvelė 2019, III dalis

Posted: 2020-03-05 in Pezalai
Žymos:,

Trečias ir priešpaskutinis mano 2019-aisiais skaitytų ir klausytų knygų ataskaitos gabalas. Dauguma veiksmo jau net ne antroje metų pusėje, o pabaigoje, rudenį, nuo lapkričio mėnesio. Artėjant metų pabaigai matau, kad mano užsibrėžtas perskaityti knygų iššūkis labai vėluoja. Smarkiai susiėmiau.

Blogai tik, kad rudenį užsikabinau už ganėtinai sunkių knygų, kurių nepavyko labai greitai perskaityti. Ypač pirmoji šioje ataskaitoje – jos tiesiog negali skaityti greitai. Reikia perskaityti, suvirškinti, susidėlioti, pabrauzinti daugiau apie reikalą.

Tęsiam.

Knyga: Jared Diamond – Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas | Darau, blė17. Jared Diamond – Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas

⋆⋆⋆⋆

Sugalvojau, žinote, žmonijos istorija pasidomėti. Šita knyga užkabino tuo, kad jos autorius bandė tyrinėti žmonijos evoliuciją remdamasis dvikojų plitimo kryptimis, aplinkos poveikiu bei tuo, kaip gerai susidėlioję klimato ir biologinių faktorių aplinkybės paskatino vystymąsi link civilizacijos.

Iš dalies autorius, manau, autorius norėjo parodyti, kad rasistinis požiūris yra niekuo nepagrįstas ir klaidingas. Taip pat, panašu, kad norėtų sukurti naują mokslo discipliną – tik ne visai aišku, kokią. Ekoantropologijos gal?

Apskritai knygoje pateikta informacija ir požiūris man patiko. Patiko supriešinimai: kodėl ispanai nugalėjo actekus, o ne actekai užkariavo Europą? Kodėl Australijos aborigenai liko akmens amžiuje, nors intelekto išsivystymu nė kiek nenusileidžiantys europiečiams? Na, ir taip toliau.

Kiek nepatiko pasikartojimai knygoje. Manau, kad jų nereikėjo.

Sužinojau daugybę naujų ir man dar nepažintų dalykų.

Rekomenduoju visiems, kuriems rūpi žmogaus kelias nuo beždžionės.

Knyga: Jim Vance – Run with Power: The Complete Guide to Power Meters for Running | Darau, blė18. Jim Vance – Run with Power: The Complete Guide to Power Meters for Running

⋆⋆⋆⋆⋆

Kadangi pats bėgioju su Stryd, tai panorau sužinot kažką daugiau apie tai, ką galima su tuo aparatu nuveikti bei ką ištraukti iš bėgimo galios duomenų. Labai daug kažko nesužinojau. Įdomiausia buvo visokios išvestinės metrikos, kaip kad efektyvumo indeksas, kas yra tas TSS (arba RSS bėgimui konkrečiai), kas yra besikaupiantis nuovargis bei kaip jį išskaičiuoti pačiam, kaip pasiruošti varžyboms ir teisingai prieš jas sumažinti krūvį.

Faktas, kad daugumą šių dalykų galima išsivesti ir be galios matuoklio, ypač bėgiojant sąlyginai plokščiais keliais. Bėgimo galia labiausiai praverčia maršrutuose su pakankamai išreikštais kalniukais. Tačiau, sakykim, galios švaistymas į sunkios treniruotės pabaigą yra analogų neturinti metrika, taip pat Stryd pateikiama formos galia – tokia metrika, kuri rodo, kiek galios bėgikas išnaudoja tam, kad savo kūną išlaikytų bėgimo pozoje. Skirtumo tarp formos galios ir visos išnaudotos galios mažinimas yra viena iš galimybių padidinti savo efektyvumą.

Nu tai visokiems bėgliams rekomenduoju.

Knyga: Kristina Sabaliauskaitė – Petro imperatorė | Darau, blė19. Kristina Sabaliauskaitė – Petro imperatorė

⋆⋆⋆⋆⋆

Sabaliauskaitės knygos man patinka. Tiesiog. Nors pačios Sabaliauskaitės tai nevirškinu visiškai. Bet gerai rašo.

Taigi knyga yra pasakojama pirmu asmeniu apie Petro Didžiojo žmoną. Nors ji buvo lenkė ir vaikystėje gyveno dabartinės Latvijos teritorijoje, biškį bandoma ją pritempti ir prie lietuvių.

Apskritai knygoje viskas, kas susiję su Lietuva, neišpasakytai išaukštinta, kartais net seilėtai kokčiai. Jau taip viskas gražu, jau taip viskas švaru, nu jau tokie visi kultūringi… varge varge.

Bet štai Rusija pavaizduota iš tos pusės, apie kurią dauguma tautiečių net nenujaučia. Na, protingesni nujaučia, bet tie, kuriems „prie ruso buvo geriau“ – visiškai nesuprastų, kaip didžiąją tėvynę galima šitaip sudirbti.

O štai mano kukli nuomonė: Rusija yra didelė, bet kultūros ir išsivystymo ten niekad nebuvo. Vagių, sukčių, dvasios ubagų ir tamsuolių kraštas – toks likęs ir iki pat XXI amžiaus.

Paskaitykite, milenielsai, šią knygelę, apšvieskite savo sąmonę tuo, kokį kaimyną rytuose turime. Nepradžiugins.

Knyga: Stefan Zweig – Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai | Darau, blė20. Stefan Zweig – Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai

⋆⋆⋆⋆⋆

Labai patiko šita knyga. Cvaigas apskritai tarpukariu buvo labai įžymus austrų rašytojas, paskui visiškai sunaikintas Hitlerio persekiojimo ir beveik išnykęs užmarštin.

Man neįtikėtina, bet jau XIX a. pabaigoje buvo visiškai trenktų eurooptimistų, kurie norėjo vieningos Europos, kad joje nebūtų sienų, kad būtų bendra valdžia, kad Europa būtų vienas didžiulis žemynas-valstybė. Ar bent jau valstybių sąjunga.

Ir štai gyveni sau su tokiom idėjom – pyst tau pirmas pasaulinis karas. Pagalvoji, kad, blė, gal žmonės biškį ateis į protą po tokių nesąmonių, gal ta Europa pagaliau pamatys, kad laikas susivienyti. Tai ne, pyst antras pasaulinis karas, dar blogiau viskas. Ir dar tave patį, už tai, kad žydas, išmeta iš žmonių tarpo: sudegina ir uždraudžia knygas, sunaikina tavo identitetą ir nepalieka galimybės gyventi tėvynėje. Lieki visiškai be konteksto, pabėgėlis, negalintis daugiau nieko pasiekti savo gimtąja kalba. Nesistebiu, kad Cvaigas nusižudė.

Daug sužinojau iš šios knygos apie XIX amžių. Jau tada žmonės manė, kad pasiekta žmonijos išsivystymo viršūnė. Humanizmas, kultūra ir netgi sportas buvo pakelti į naują lygmenį. Taip pat daug sužinojau ir apie Vieną, bei jos ypatingą polinkį prie kultūros bei jos puoselėjimo.

Nuostabi istorinė knyga, rekomenduoju visiems.

Knyga: Jurgis Kunčinas – Tūla | Darau, blė21. Jurgis Kunčinas – Tūla

Vienas iš tų atvejų, kai perskaičiau ir pirma mintis buvo: kokį šūdą aš čia ką tik perskaičiau.

Kaip sakydavo mano diedukas – pijoko sapnas.

Nerekomenduoju niekam. Nors, be abejo, yra žmonių, kuriems snarglėtos pasąmonės išvamos patinka.

Knyga: Lucinda Riley – Angelų medis | Darau, blė22. Lucinda Riley – Angelų medis

⋆⋆⋆⋆⋆

Taip, aš skaitau meilės romanus. Bet tik kokybiškus.

Man tai jau antrasis Liusindos Raili romanas. Jis apima kelių laikotarpių linijas, kurios tarpusavy persipynę, bet ne iki galo aiškiai. Kai pradėjau skaityti knygą, pradžioje buvo išvardyti veikėjų amžiai. Toliau skaitydamas įvykius pagal datas sėdėjau pasiėmęs kalkuliatorių ir bandžiau suprasti: ar aš kažko nesuprantu, ar autorė iš lempos tuos metus surašė. Visgi ne, autorei su matematika viskas gerai, bet sudėliota painiai. Perkalkuliavus viskas susivedė.

Negaliu sakyti, kad knyga nėra nuspėjama. Daug kas man buvo aišku nuo pat pradžių, bet buvo ir netikėtumų.

Knygą skaityti labai lengva. Ji nėra apkrauta dideliu iškalbingumu, ne per daug pripainiota, gal tik meilės joje ne per daug – visgi meilės romanas.

Kokybiškų meilės romanų mylėtojams.

Knyga: Tahir Shah – Timbuktu | Darau, blė23. Tahir Shah – Timbuktu

⋆⋆⋆⋆⋆

Viena iš based on true story tipo knygų. Pagrindinis veikėjas jūreivis Robertas Adamsas – reali istorinė asmenybė. Tiesa, ar jo pasakojimas apie Timbuktu tikras, ar ne – didelis klausimas. Pawikipedinimai sako, kad greičiausiai ten fake story. Na, bet autorius paėmė tą story kaipo tikrą, apipynė biškeliu romantikos, biškeliu dramatizmo, ir biškeliu likimo vingių – gavosi visai įdomi ir trilerinė meilės istorija.

XIX a. pradžioje anglai buvo apsėsti minties, kad reikia pasiekti Timbuktu – būktai auksu blizgantį miestą. Rengė ekspedicijas, kurios viena po kitos žlugo, graužėsi nagus. O čia pyst vidury gatvės nususęs jūreivis amerikonas, kuris sako, kad ką tik iš Timbuktu parsirado. Argi ne įžeidimas? O tuo metu dar karas su Amerika vyko.

Rekomenduoju visiems, kam patinka tikromis istorijomis pagrįstos knygos, trileriai ir romantika.

Knyga: Tara Westover – Apšviestoji | Darau, blė24. Tara Westover – Apšviestoji

⋆⋆

Baisiai išgarsėjęs biografinis romanas. Iš karto noriu paaiškinti: man knyga nepatiko, tačiau ji yra gera ir vertinga. Ją verta paskaityti.

Kodėl ji man nepatiko? Ogi todėl, kad apie panašius bepročius ir kitas pasaulio atliekas jau esu prisiskaitęs daugiau, nei reikia. Tad šitoje knygoje tiesiog neradau nieko nei naujo, nei įdomaus. Taip, joje yra neįtikėtina ir asmeninė moters istorija. Taip, čia yra daug faktų, parodančių, kad sveikas protas yra retenybė. Taip, tokie gyvena tarp mūsų.

Rekomenduoju griežtai. Patiks, nepatiks – o verta.

Komentarai
  1. Mantas parašė:

    Na čia krūvelė tokia “paupgreidinta“ 🙂 lyginant su pirmomis dviem, tai ten, sakyčiau, buvo mokyklinė literatūra, o čia rimti universiteto studijų skaitalai. Nors Zweig’o neįkabinau, bet ten rimtas reikalas. Berods ir premijų jis krūvą susišlavęs už tą knygą. Istorinius romanus dabar pats skaitau, tai Petro imperatorę bandysim greitu laiku. Na o Kunčino turėtų depresinė literatūra būti, pagal jo stilių. Nuotaikai susigadinti 🙂

  2. Gabarukas Abacukas parašė:

    Apie Kunčino Tūlą šitaip pasakyti, susimildamas Tamsta. Gal tiesiog nelaiku ir ne vietoje pakliuvo ši knyga į rankas. O tai ką tada apie Gavelio skaitinius užgiedotumėt? 😀 turbūt beskaitydamas judintumėt lūpas čiulpimą primenančiais judesiais… ;D

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.