Margaret Mitchell – Gone with the Wind

Posted: 2019-08-22 in Pezalai
Žymos:,

Knyga: Margaret Mitchell – Gone with the Wind | Darau, blė⋆⋆⋆⋆⋆

Nusprendžiau susipažinti su klasika. Įžymus romanas, yra garsus filmas. Tai iškart po naujų susiradau elektrinę knygą, įsimečiau į Kindlą ir pradėjau.

Šitą sušiktą knygą skaičiau cielus du mėnesiu.

Aš neturiu griežto nusistatymo, kad jei knygos originalas yra man suprantama kalba, tai būtinai ta kalba ir skaitysiu. Nei angliškai, nei rusiškai aš taip greitai neskaitau, kaip lietuviškai, ir todėl renkuosi vertimus dėl laiko taupymo. Visgi kai kurias knygas, kurias manau to vertas esančias, skaitau originalo kalba. Ir šioji buvo viena iš tų.

Skaitymas ėjosi lėtai ir dėl anglų kalbos, ir dėl literatūrinės kalbos turtingumo, ir dėl to ypač sustiprinto kapstymosi žodyne. Blem, net neįtariau, kad žodis call turi alternatyvią reikšmę vizitas arba vizituoti. Gal tiesiog senesnė reikšmė tokia, o gal tiesiog mano žinios kuklios. Iki šiol nebuvau susidūręs. Paskui visokie žodeliai žodelyčiai apie moterišką garderobą su visais sijonais, pasijoniais ir kelnaitėm iki kelių… karoč. Beveik visus tuos žodžius ir pamiršau jau.

Trumpas nukrypimas pačioje pradžioje. Jei neteko šios knygos skaityti ir rinksitės lietuvišką vertimą, ieškokit naujo „Pegaso“ leidimo:

Knyga: Margaret Mitchell – Vėjo nublokšti; Pegasas | Darau, blė

Buvau nupirkęs žmonai seną, devyniasdešimtkažkelintų leidimą. Vertimas sausas, Geechee (apie tai toliau) išversta eiliniu tekstu, švininė spauda ir pigus popierius – baisu. Nepagailėkit tų kelių eurų arba žiūrėkit, ką renkatės, bibliotekoje. Nepirkit seno leidimo, turėkit pagarbos sau ir knygai.

Į knygos versiją, kurią įsigijau, įdėta man ganėtinai keista apžvalga, pačioje knygos pradžioje. Pagal toje apžvalgoje užsimintus įvykius ir kontekstą, panašu, kad ji parašyta 6 ar 7-jame dešimtmetyje. Ir toks jausmas, kad parašyta iki kelių apsiseilėjusio Konfederacijos mylėtojo. Na, aišku, tuo metu po Amerikos civilinio karo buvo praėjęs „tik“ šimtmetis. Nu bet vis tiek… Kalbinau vieną pažįstamą amerikietę, jos nuomonė buvo tokia, kad tik visiškas nupušėlis tokią apžvalgą galėjo parašyti, net ir prieš 50 metų:

The novel was published in 1936 and it still stands as the last great posthumous victory of the Confederacy. It will long be a favorite book of any country that ever lost a war. It is still the most successful novel ever published in our republic.

Eh? Nujaučiu, kad kurį laiką pietinėse valstijose klajojo dideli ekskonfederatų kompleksai. Panašiai, kaip mes, lietuviai (ir kiti ekssovietai) negalime ramiai žiūrėti, kaip rusai savo День Победы švenčia ir vis norisi paaiškinti, kad jums tai Pergalės diena, o mums – Okupacijos. Meh. Visos nacijos savo kompleksus turi, bent jau tą iš šitos apžvalgos galima suprasti.

Pagal internetų atsiliepimus – filmas su Klarku Geiblu yra irgi pernelyg romantizuotas, lyg civilinis karas būtų sunaikinęs kažkokią unikalią „civilizaciją/kultūrą“. Iš dalies taip, iš kitos pusės ta „civilizacija“ buvo klaikiai atsilikus, bet čia jau kita to reikalo pusė.

Knyga sukasi apie Skarlet – iš pradžių jauną panelę, o vėliau vis labiau bręstančią moterį, kuri pergyvena civilinį karą. Veikėjas ji nei labai teigiama, nei labai neigiama. Neišsilavinus, apybukė, bet gudri ir užsispyrus. Beveik neempatiška ir norinti būti turtinga. Jos, kaip asmenybės, transformacija ir taikymasis prie aplinkybių yra viena iš įdomesnių knygos sudedamųjų dalių.

Kita smagi knygos dalis – Geechee intarpai. Tai tokia kreolų (perdirbta anglų) kalba su afrikietiškais intarpais, išsivysčiusi pietinėse valstijose tarp juodųjų vergų:

“No, Ah ain’!” cried Jeems in alarm. “No, Ah ain’! Ah doan git no mo’ fun outer havin’ Miss Beetriss lay me out dan y’all does. Fust place she’ll ast me huccome Ah let y’all git expelled agin. An’ nex’ thing, huccome Ah din’ bring y’all home ternight so she could lay you out. An’ den she’ll light on me lak a duck on a June bug, an’ fust thing Ah know Ah’ll be ter blame fer it all. Ef y’all doan tek me ter Mist’ Wynder’s, Ah’ll lay out in de woods all night an’ maybe de patterollers git me, ’cause Ah heap ruther de patterollers git me dan Miss Beetriss when she in a state.”

Viską čia įmanoma iššifruoti, bet jau lengva akele neperskaitysi, reikia įtempti smegenis.

Ir, kaip minėjau, senajame lietuviškame leidinyje nėra likę šito grožio visiškai. Tuo tarpu naujesniame „Pegaso“ leidime Geechee išversta pseudožemaičių ar šiaip „sukaiminta“ šnekta, kas priduoda šiokio tokio šarmo ir perteikia dalį malonumo:

– A džentmenai išjoj? Ko tu nepakviet jų vakarieniaut, panel Skarlet? Aš pasak Pork padėt dar dvi lėkšt jiem. Kokios tav maniers!

– Ak, aš taip pavargau klausytis jų šnekų apie karą, kad per vakarienę visai nebebūčiau ištvėrus, ypač kai dar prisidėtų tėtis ir imtų šūkaudamas aiškint apie poną Linkolną.

– Tav maniers ne geresnės kap plantacij verg. O mudvi su ponia Elen tiek su tav plušėj. I tu be sav skars! Nakts žvarb užėj! Arg aš nesak, tu gaus karščiuot nuo nakts žvarbs, kad be niek ant petel. Eik vidun, panel Skarlet.

Dar vienas iš knygoje aprašomų dalykų yra meilė gimtajai žemei:

Sunset and spring and new-fledged greenery were no miracle to Scarlett. Their beauty she accepted as casually as the air she breathed and the water she drank, for she had never consciously seen beauty in anything but women’s faces, horses, silk dresses and like tangible things. Yet the serene half-light over Tara’s well-kept acres brought a measure of quiet to her disturbed mind. She loved this land so much, without even knowing she loved it, loved it as she loved her mother’s face under the lamp at prayer time.

Pagrindinė veikėja tą meilę atranda iš lėto, pati sau nelabai suvokiamai. Regis, ši meilė žemei knygoje išreiškiama kaip konfederatų vertybė ir priešpastatoma jankių praktiškumui ir kapitalizmui.

Jei dar nežinojote, tai jankiais konfederatai vadino visus šiaurinių valstijų amerikiečius, savo priešus.

Knyga, be abejo, tvoskia rasizmu, politiniu nekorektiškumu ir kitais smagumynais. Viskas teisingai, nes to laikotarpio metu taip ir buvo. Ir dar baltosios šiukšlės.

Iš baltųjų šiukšlių ir išdidžių negrų, turiu pasakyti, žvengiau:

The sight of Tom Slattery dawdling on his neighbors’ porches, begging cotton seed for planting or a side of bacon to “tide him over,” was a familiar one. Slattery hated his neighbors with what little energy he possessed, sensing their contempt beneath their courtesy, and especially did he hate “rich folks’ uppity niggers.” The house negroes of the County considered themselves superior to white trash, and their unconcealed scorn stung him, while their more secure position in life stirred his envy. By contrast with his own miserable existence, they were well-fed, well-clothed and looked after in sickness and old age. They were proud of the good names of their owners and, for the most part, proud to belong to people who were quality, while he was despised by all.

Prie tų pačių baltųjų šiukšlių gerai dera ir pagrindinės veikėjos požiūris į turtą, pinigus ir iš to išplaukiančią „padėtį“ visuomenėje:

“Ah!” she thought angrily, sucking in her breath. “That’s the difference! Even though they’re poor, they still feel like ladies and I don’t. The silly fools don’t seem to realize that you can’t be a lady without money!”

Tiek citatų. Trumpai drūtai – monumentalus kūrinys, ne tik apimtimi. Turtinga kalba, įdomūs nupasakojimai ir visur išlendantys raudonos spalvos atspalviai, kaip koks simbolis – įskaitant ir pagrindinės veikėjos vardą. Aš šiaip nebaisiai mėgstu knygas apie senesnius laikus, nei mano paties amžius, bet šita visiškai neverta mano atstūmimo. Tad, manau, jūsų irgi.

Nesate skaitę – imkit ir skaitykit. Neišsigąskit apimties. Jei esat drąsūs su anglų kalba, net neabejokit. O jei kukloka, imkit naujesnį leidimą. Gera kelionė, verta to laiko.

Komentarai
  1. Rolandas Ananijevas parašė:

    Kaliega, o kaip manote kokia posakio “social call“ prasmė ? 🙂

Komentuoti: Rolandas Ananijevas Atšaukti atsakymą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.