Geriausias būdas bėgti nuo problemų – bėgti

Posted: 2019-08-06 in Pezalai
Žymos:

Lygiai prieš metus apsisprendžiau vėl pradėti bėgioti, bet užsiimti šia veikla taip rimtai, kaip seniau nebuvau užsiėmęs. Ypač, kad sąlygos gyvenant kaime nepalieka vietos atmazkėms – šokai į batus bei triusikus ir bėgi.

Seniau taip pat kelis kartus vis pabėgiodavau, po vieną kitą mėnesį ar panašiai. Tačiau gyvendamas blokiniame daugiabutyje negalėdavau prisiversti eiti bėgioti kiemais. Na, nepatiko man ten žiauriai. O važiuoti į mišką – papildomos 20 minučių prie viso reikalo. Tikrai daug išmesto laiko, ypač anksti ryte dienai prasidedant. Tad motyvacija vis žlugdavo.

Ištvermei palaikyti dažnai mindavau savo elipsinį treniruoklį, bet tai – ne tas pats. Crosstrainingas yra gerai, bet, kaip sakoma, pasėjęs morkas nesitikėk nuimti bulvių derlių.

Kai pradėjom visa šeima vaikščioti į dailųjį čiuožimą, bėgiojimą ir treniruoklį visiškai apleidau. Krūvis buvo gal ir ne pats didžiausias, bet laiko atimdavo daug, o ir pasportavęs jaučiausi gan pakankamai, padėjo ir svorį numesti, kuris tuo metu kažkaip tai užšoko iki man nepriimtinų ribų.

Bet štai, Kauno Akropolyje ledo arena uždaryta – visam laikui. Likusi senoji ledo arena nesportininkus įsileidžia tik savaitgaliais, o ir tai ne visada: varžybos kokios nors, remontai ir kitos nesąmonės. Pajutau, kad norisi kažko papildomo, nes šitaip tikrai judesio per mažai.

Bėgiojimas man visada atrodė elitinis sportas, nes jame reikalinga didelė ištvermė. Ir tas bėgiojimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti, nors tikrai daug pradedančiųjų mąsto, kad kas gi čia yr – eini ir bėgioji sau. Deja, nėra taip viskas paprasta. Ypač, jei norisi save stumti į priekį ir tobulėti, lenkti save, gerinti asmeninius rekordus.

Pradžia

Visgi pradžia gali būti paprasta. Mano griežtas nusistatymas buvo: nieko papildomai neišleisti šitam sportui, o naudotis jau tuo, ką turiu – bent jau tol, kol „įsibėgiosiu“. Nes jeigu palūžčiau, tai bent nebūtų nuostolio.

Turėjau:

  • Senus kedus, kuriuos naudodavau visiems juodiems darbams: statyboms, daržui, miškui ir pan.
  • Senus šortus, naudotus dažymui visus kiaurai dėmėtus ir išterliotus
  • Keletą senų maikių
  • Pulso matuoklį Polar H7

Seni kedai, paskirti bėgiojimui | Darau, blė

Telefono kaip ir neskaičiuoju, šitą daiktą turi visi.

Pradinis nusistatymas buvo viską stengtis daryti „teisingai“: ramiai ir iš lėto didinti krūvį nesivaikant jokių rekordų. Kiek įmanoma, prisilaikyti „pradinuko mąstysenos“. Labai lengva yra pasiduoti beprotiškumui ir pradėti bėgti per toli ir per greitai, o paskui gedėti dėl traumų.

Tad pernai rūgpjūčio 6 ir išbėgau pirmus tris kilometrus su nusistatymu bėgioti pirmą mėnesį triskart, o vėliau – keturiskart per savaitę.

Tikslai

Kad būtų motyvacija ko nors siekti, reikia tikslų – šitą bet kuris nupiepęs gyvenimo patarėjas pasakys. Bet svarbiausia yra tai, kad tikslai neturi būti nepajudinami monolitai: jie gali būti pritaikyti pagal aplinkybes, smarkiai keistis ar netgi kardinaliai apsisukti kita kryptimi.

Mano tikslas grande – senatvėje būti tvirtu ir sveiku dieduku, bėgioti (ar bent jau risnoti) visą likusį gyvenimą. Esu sutikęs kelis surukusius „kalnų ožius“, kurie mane, kol kas visišką pradinuką, lenkia ne tai kad su vėjeliu, bet su uraganu. Noriu toks būti!

Antrasis, kiek smulkesnis tikslas, buvo griežtas nusistatymas prabėgioti apvalius metus ir per daug tuo nesigirti. Todėl ir dabar tik rašau apie tai – šis tikslas įgyvendintas, užsidedu sau pliusiuką.

Antrojo tikslo potikslis buvo prabėgioti visus metų laikus ir bet kokiu oru. Šitas irgi pavyko, kartą bėgau netgi šlapiu ledu – eina nafig, bet užtai pasijutau tikras hardcore badass:

Žiemos peizažas bėgimo treniruotėje | Darau, blė

Pradžioje visgi persistengiau ir pervargau. Traumų išvengiau, bet nuovargis nespėdavo išsivadėti. Tad gruodžio mėnesį išsikėliau kitą tikslą: išmokti ramiai ir lėtai risnoti lengvučiu aerobiniu krūviu. Buvo sunku, bet persijungiau.

Vasarį gavau gimtadienio dovaną – registraciją 10k bėgimui Kauno maratone. Atsirado tikslas pasiruošti 10k bėgimui. Tuo pačiu metu pasipildžiau savo arsenalą Polar Vantage M laikrodžiu ir griebiau Polaro bėgimo planą. Laiko iki birželio sočiai, galėjau ruoštis. Išsikeltas tikslas – nubėgti tuos 10k greičiau, nei per valandą:

Dešimties kilometrų bėgimo rekordas | Darau, blė

Pavyko irgi! Dabartinis šiuo metu aktyvus tikslas, be abejo, pagerinti šį skaičiuką. Dabar treniruojuosi pagal sau asmeniškesnį bėgiojimo planą, kurį su Polar Season Planner pavyko labai maloniai susilipdyti. Perskaičiau knygą apie bėgiojimą, su jos pagalba atradau, kas man iš paruoštinio plano nelabai tiko, o kas – labai gerai suėjo.

Dabar per savaitę nubėgu 30-33 km. Tikslas rudeniui ir žiemai – padidinti savaitinį bėgimą iki 40. Reik savo metus vytis 🙂

Ateinančių kelerių metų tikslas – nubėgti 10 kilometrų per 40 minučių. Kol kas atrodo visiškai nerealiai. Tam reikėtų bėgti vidutiniu 15 km/h greičiu, o aš kol kas savo maksimaliom pastangom, kurias išlaikau 7-8 minutes, bėgu „tiktai“ 13 su biškučiu. Taigi dar laukia daaaauuug aerobinio risnojimo, papildančių treniruočių ir užsispyrimo. Sėkmės man!

Apranga pagal temperatūrą

Su aprangos pasirinkimu man sekasi kažkaip natūraliai gerai. Vienas bėgiojantis draugas sakė, kad labai bendra taisyklė yra rengtis taip, lyg lauke būtų dešimčia laipsnių šilčiau. Turbūt kažkaip panašiai.

Mano aprangos almanachas maždaug toks:

  • Teigiama temperatūra: šortai ir plikos kojos, paprastos kojinės
  • Neigiama temperatūra: šortai su timpom, šiltesnės kojinės
  • Virš +10 (vasarą, kai sausa bei saulėta, ir virš +7): berankoviai/trumpom rankovėm marškinėliai
  • 7–10 (ne vasarą): ilgom rankovėm termomarškinėliai
  • 3–7: prie termo dar ir liemenė
  • -5–-3: plona striukė ant termomaikės, kepuraitė, šalikėlis
  • Dar žemyn į minusą: papildomi marškinėliai, kartais dveji termo
  • Lietus: minimum kepurė su snapeliu, papildomai lengva striukelė

Kaip ir tiek.

Bėgimas pagal pulsą

Detaliau apie pulsą parašysiu kitą kartą, dabar truputį bendrai.

Angliškai yra toks terminas heart rate training ar panašiai. Esmė tame, kad širdies ritmo diapazonas suskaidomas į tam tikras zonas ir pagal tas zonas treniruojamasi, kiekvienoje iš jų praleidžiant kažkokią laiko proporciją. 5k bėgikams reikia daugiau didelio krūvio, išmokti nulėkti tą neilgą atstumą iš paskutiniųjų. Maratonininkams tuo tarpu svarbu turėti kuo didesnį aerobinį pagrindą ir palyginus ramiai risnoti. Taigi ir planai, kurie pritaikyti būtent kardio treniruotėms, skiriasi naudojamų zonų proporcijomis.

Pulso zonų apskaičiavimų yra visokių. Yra labai detalus skaidymas į septynias zonas. Yra priešingas – vos trijų zonų variantas. Kadangi aš esu Polar produkcijos naudotojas, tai naudojuosi penkių zonų variantu.

Didžiausia problema yra tų zonų nustatymas. Pradinukui jas sužinoti yra gan sudėtinga. Sakykim, „tempo zona – komfortiškai sunkus darbas“. Kas yra tas „komfortiškai sunkus“? Aš dabar jau žinau, kas tas yr, bet kai pradėjau, tai velnią ten suprasi, kada tau šiaip sunku, o kada „komfortiškai“. Todėl ką galiu patart, tai nesiparinti, o ramiai save tyrinėti – pusmetį ar daugiau. Nėra kur skubėti. O išmesti pinigus laboratoriniam tyrimui, manau, neverta. Aišku, jei esi profesionalus atletas – kitas reikalas. Bet tūlam piliečiui, mėgėjui sportuoti? Baikit, nemanau.

Polaras, sakykim, zonas išskaido remdamiesi maksimaliu pulsu, kurį galime išspausti. Kitos metodikos apima aerobinį arba anaerobinį slenkstį (apie šituos irgi kitą kartą padetalizuosiu). Polaras taiko bendrinę formulę 220 – amžius. Tai viena iš didžiausių blogybių. Galbūt yra žmonių, kuriems pagal amžių šita formulė tinka – atsitiktinai. Yra ir kitų formulių, bet jos pernelyg bendrinės, o žmonės pernelyg skirtingi.

Aš esu prie retesnių egzempliorių. Man įpusėję 39, tai pagal bendrinę formulę maksimalus pulsas turėtų būti 181. Bet realiai mano diapazonas yra nuo ramių 45 sėdint prie kompo iki 200+, kai varau iš paskutiniųjų. Taigi man bendrinė formulė yra visiškai pro šalį. O taip pat turiu draugų, kurie to 180 niekada nėra gyvenime pasiekę. Heh.

Taigi nepasitikėkite jokiais bendriniais dalykais. Reikia pažinti save.

Pradžioje, kadangi žinojau savo netipiškai aukštą viršutinę ribą, stengiausi bėgiodamas neviršyti 170 dūžių per minutę. Tai nebuvo lengva, nes pulsas be įdirbio kyla greitai. Ir nors labai stengiausi save tvardyti, vienu metu buvau pradėjęs pervargti. Tada dar pagraužęs literatūros ir paklausęs patarimų ėmiausi mokytis ramaus, lengvučio aerobinio risnojimo, mano atveju nesiekiant net 140 dūžių. „Bėgau“ taip, kad sparčiai eidamas save lengvai aplenkčiau 😀 Kartais net 5 km/h…

Na, o vėliau išbandytas bėgimo planas, literatūra ir draugų patarimai padėjo susidėlioti ir asmeninį planą, kuriuo šiuo metu naudojuosi.

Visokie gedžetai

Kaip minėjau, pradžioje laikiausi nuostatos: nieko nepirkti, pradėti su tuo, ką turiu. Siūlyčiau šitą nusistatymą kiekvienam. Na, nebent batelius nusipirkti, jei tikrai nėra nieko spintoje. O dėl visokių ten „aptežkių“ ir kitų aksesuarų… ne vienas pradedantis sportininkas pradeda nuo šopingo, o paskui rūgsta tie visi niekučiai, jei sportas nepaeina. Kadangi esu reiklus sau, tai nuo šito pradinio šopingo laikiausi itin griežtai.

Po poros mėnesių, tiesa, teko įsigyti bėgiojimo batelius: mano senieji kedai suplyšo, pradėjo iš šonų kartonas lįsti. Iš pradžių nepasidaviau: bėgiojau įsidėjęs paminkštinimus ir dairiausi, kokių batelių man reikėtų. Kadangi bėgioju žvyrkeliu, įsigijau galiausiai bekelės batelius:

Bėgimo bateliai Salomon Speedcross Vario 2 | Darau, blė

Iš seniai turiu Polar H7 pulso matuoklį. Tad jį naudojau nuo pat pradžių. Iš pradžių telefoną nešiodavausi rankoje ir vis pasižiūrėdavau, ką ten mano širdukė daro. Analizei naudojau Polar Flow, nes tai turbūt viena iš geriausių platformų, kur už dyką gaunamas didžiulis analizės paketas. Yra ir kitų nemokamų, bet Flow man labiausiai prie dūšios. O papildomai vėliau dar susikonfigūravau Locus Map (taip, šita programėlė turi dar ir sporto režimą, kur pasiknisus galima nemažai ką pritiuninti), kad ji man TTS balsu kas 100 (vėliau pasikeičiau kas 50) metrų pasakytų, koks mano pulsas, kokiu greičiu nubėgau paskutinę atkarpą ir kas 10 minučių pasakytų, kiek laiko bėgu. Iš pradžių telefonas šnekėdavo balsu tiesiog iš kišenės ir juokindavau sutiktus žmones – bet kaime jų nedaug, o ir aš nekompleksuoju, kad iš kelnių elektrinė moteris kalba.

Dar vienas pirkinys buvo bevirvėlaidės JBL Reflect Mini ausinės. Šiaip jas pirkau gimtadieniui žmonai, bet ji jų beveik nenaudojo, tai okupavau savo bėgiojimams. Elektrinė moteris šnekėdavo jau tiesiai į ausis pramaišiui su muzika.

Įsibėgėjus rudeniui dar nusipirkau atspindinčius „pakinktus“ ir šviesas. Šviesos – ryškus žibintas ant krūtinės ir raudonas ant nugaros. Kadangi bėgioju rytais, tai rudenį ir žiemą tos šviesos buvo tikrai gerai.

Kažkur artėjant lapkričiui pagalvojau, kad kitą vasarą būtų visai faina pabėgioti tik su šortukais. Bet tada pulso matuoklis, kai kurių vadinamas tiesiog „liemenuku“, nelabai pritiktų. Aš daug kompleksų neturiu, bet va bėgančio savęs be marškinėlių ir su „liemenuku“ neįsivaizduoju. Kaip ir į baseiną su juo eiti (su H7 tas ir prasmės neturi, bet teoriškai pasvarstant). Tai pamisliau, kad gal visai norėčiau ir laikrodžio, kuris galėtų pulsą nuo riešo matuoti.

Apsėdo truputį ta mintis, bet po ilgų krapštymųsi ir skaitymų nusprendžiau, kad man visai tiktų Polar M430. Na, ir pradėjau jam taupyti Revolut kortelėje pasidaręs Vault’ą ir apvalinimą nuo išlaidų su trigubu daugikliu. Pamaniau, kad iki gimtadienio vasarį ir susitaupysiu – arba bent jau ant vasaros.

O kai susitaupiau, pasirodė, kad Polaras nuo spalio jau išleido naują Vantage seriją, panaglintą visaip, o dar ir į normalius laikrodžius panašią. Taip pas mane Vantage M ir atsirado. Su juo dar buvo geras dylas – Stryd už juokingą trečdalį kainos. Stryd viena karta senesnis už naujausią, dar be vėjo įtakos matavimo, bet vis tiek įdomus žaisliukas. Tiesa, bėgiojant plokščiais keliais nelabai turi prasmės, bet kelionėse pabėgiojau ir po kalnus, buvo įdomu.

Apie laikrodį ir Stryd parašysiu kada nors atskirai, per daug plėsčiausi dabar. Taip pat apie Flow, sezonų planavimą ir kitus smagumus, kurie dabar gyvenimą spalvina.

Treniruotės

Yra nemažai žmonių, kurie bėgioja tiesiog. Neturi kažkokių ten tikslų, tiesiog išbėga pro duris ir laksto sau. Nei stengiasi kažką pagerinti, nei konkrečių tikslų siekti. Na, tikslas gal vienas – judėti ir taip palaikyti sveikatą.

Aš tuo tarpu taip negaliu. Man reikalingi tikslai, man reikalingas tobulėjimas ir asmeninių rekordų gerinimas. Ypač tai, kad reguliariai bėgioti pradėjau dabar, jau netoli keturiasdešimties. Man dabar nusimato keleri džiaugsmingi metai, kai tobulėsiu, gerinsiu savo rekordus, didinsiu krūvį. Taip sakant, antroji jaunystė. Jei būčiau bėgiojęs jaunystėje, dabar gal būtų ne taip įdomu, savęs jauno negalėčiau aplenkti. Tačiau neturiu tokios praeities ir tas džiugina. Na, šiek tiek turiu, bet tik kelerių metų senumo rekordų, kurių dar nepagerinau 🙂 Pagerinsiu, manau.

Kiekvienam pradedančiam patarčiau pirmus tris mėnesius tiesiog keliskart per savaitę ramiai risnoti ir tiek. Kad kūnas priprastų. Tą pataria ir daugybė kitų šaltinių. Ramybė, ramybė ir dar kartą ramybė. Ir dar kantrybė. Risnoti geriau pensininko ritmu, nei lakstyt liežuvį iškorus. Nusilakstyti galima greitai, paskui ryte iš kylančių dalykų liks tik saulė.

Man ši pradžia nenusisekė labai gerai, bet daugmaž pataikiau. Taip pat nesusitraumavau, labai smarkiai prisilaikiau (ir toliau laikausi) principo didinti krūvį ne daugiau 10% per savaitę. Padidinus krūvį – kurį laiką užtvirtinti, o paskui išsirašyti sau lengvą savaitę, patinginiauti.

Apskritai treniravimasis siekiant kokio nors tikslo gali būti skaidomas į krūvas etapų. Sakykim, keleri mėnesiai konkrečiam ruošimuisi. Tuose mėnesiuose keli vadinamieji mezociklai: mažesnių, tarpinių tikslų siekimai su poilsio ir atsigavimo įterpimu. Na, o trumpiausias ciklas paprastai būna savaitė, nes mes, žmonės, taip gyvenam, savaitiniu ritmu. Galima išsiskaidyti ir lygines dienas turinčiais cikliukais, bet dauguma trenerių sako, kad tai kertasi su savaičių skaičiavimu ir sukelia bereikalingą įtampą. Aš irgi visaip mąsčiau ir nusprendžiau, kad savaitė yra tiesiog patogus laiko vienetas.

Aš dabar treniruojuosi keturias arba penkias savaites siekdamas kokio nors tikslo, gerindamas kažkokią vieną tvarkaraščio dalį, o paskui savaitę ilsiuosi – lengvi risnojimai ir mažesnis kilometražas.

Bėgime, kaip ir bet kokiam sporte, žudantis faktorius yra monotonija. Kūnas labai greitai prisitaiko prie vienodo ritmo. Jei tiesiog bėgioji keliskart per savaitę tuos pačius kilometrus tuo pačiu greičiu, kūnas prie tokio darbo greitai pripranta ir nustoja tobulėt. Kad kūnas tobulėtų, stiprėtų ir didėtų ištvermė, svarbu įvairovė ir nuolatinis ribų tampymas.

Literatūroje yra išskiriami keli skirtingi treniruočių tipai. Dažniausiai sutinkami šitie:

  • Lengvas bėgimas
  • Aerobinis bėgimas
  • Tempo bėgimas
  • Intervalai
  • Ilgabėgis

Dar yra progresiniai bėgimai – jų metu krūvis didinamas nuo lengvo užbaigiant visišku lėkimu iš paskutiniųjų. Ilgabėgiai (1-3 val.) gali būti tiek lengvo krūvio, tiek ribiniai aerobiniai. Yra dar VO2Max bėgimai, repetition’ai, bet aš jų kol kas savo tvarkarašty neturiu.

Bėgioju keturiskart per savaitę:

  • Pakaitom kas antrą savaitę: tempo užbaigiant keliais trumpais sprintukais arba progresinis bėgimas
  • Lengvas risnojimas
  • Intervalai
  • Ilgabėgis

Ne vasaros metu dar dukart plaukimas baseine, tarpinių dienų „užkišimas“ dviračiu. Taip pat jėgos treniruotės ir tampymosi pratimai. Fizinius darbus ūkyje taip pat pridedu prie „treniruočių“, nes valandą pamojavus kastuvo išeina visai nebloga aerobika 🙂

Žodžiu, veiklos per akis.

Pabaigai mano PRai (personal record), jei norit kas pasilygint 🙂 Bet visur gyvenime didžiausia daroma klaida yra lyginti save su kitais. Reikia lyginti save su „seniau“ ir „dabar“. Dar turiu kur save pasivyt lyginant su 2014 metų bėgiojimais trumpomis distancijomis.

  • 2014-08-15. 12 minučių: 2,53 km (4.5 km bėgimas)
  • 2014-08-15. 1 km per 03:36 (4.5 km bėgimas)
  • 2014-08-15. 3 km per 14:50 (4.5 km bėgimas)
  • 2019-06-09. 5 km per 26:03 (nebėgau 5 km, išvestinis iš 10k)
  • 2019-06-09. 10 km per 53:19
Reklama
Komentarai
  1. Gen parašė:

    Lenkiu savo žilą galvą už tavo discipliną, ypač bėgiot prie minusinės temperatūros! Papasakojai taip “skaniai”, kad noris imti batus ir lėkt! 🙂

  2. Skaitytojas parašė:

    Gal batus pirkai fizineje parduotuveje ir zinai kas lietuvoje veza salomonus ir kur galima pasimatuot? As baigiu antra pora sunesiot ir vel noriu kazko is sio gamintojo, bet kiek pavyko rasti, tai tik pora el.parduotuviu ir ne vienos kur galeciau nuejes pasimatuot ;(

    • Darau, Blė parašė:

      Hm, nemaniau, kad tai gali būti problema 🙂

      Kaune tai Sports Direct ir Sportland tikrai yra. Aišku, modelių pasirinkimas gali būti ne toks pat, bet Salomonus bent jau aš nebijau pirkt žinodamas, koks būtent jų dydis man tinka. Paskutinį kartą taip ir dariau: matavausi vietoj, o pirkau iš Amazonės, nes mano mėgstamo modelio neturėjo.

  3. robchizprojects parašė:

    Kazkaip prisiminiau kai zmona pakisho: https://www.knygos.lt/lt/knygos/ultrazmogus/ vėliau “Gime begti“….ir prasidėjo meilė begimui 🙂 Kaip suprantu atstumas iprastai apie 10, ar pakanka pasiekti ta meditacijos/transo buseną 🙂 ?

    • Darau, Blė parašė:

      Į transą pavyksta papult, jei buitinės mintys nekamuoja, atstumas nesvarbu 🙂 Dabar ilgiausi bėgimai apie 10 km, yra jau planas ilginti, bet konkrečiai šiuo metu didinu intervalinių bėgimų apimtis.

  4. Andrius parašė:

    Gal iš skaitytos literatūros gali kažką išskirti, kas tavo nuomone pasirodė vertingiausia, labiausiai patiko? Orientacija bėgiojančiam, tačiau neturinčiam jokio teorinio pagrindo.

    • Darau, Blė parašė:

      Man labai patiko „Faster Road Racing: 5k to Half Marathon“. Kažkaip viską į vietas sudėliojo. Toks geras koncentratas vienoj vietoj, nors knyga realiai skirta profesionalams.

    • Darau, Blė parašė:

      O dar siūlyčiau pabandyti kokį nors bėgiojimo planą, atseit paruoštuką. Su tikru ar įsivaizduojamu tikslu.

  5. Vaidotas K parašė:

    Dabar Stravoje suprasiu, ką ten per tempo ir stradus visokius mini.
    O aš užsienio spaudoje prisiskaičiau, kad vaikščiojimas (greitas) žymiai sveikiau už bėgiojimą, o ir man maloniau vaikščioti negu bėgti :P. Kai koks bėgikas giliai dūsaudamas, iškišęs liežuvį mane pralenkia visada aš jį su užuojauta nulydžiu :D. O bet tačiau vistiek tu šaunuolis

    • Darau, Blė parašė:

      Nu o bet tačiau aš mažai bėgioju liežuvį iškišęs, nesiplėšau. Pėstuke žygiuose ištvermė gerai pasireiškia.

      Dėl vaikščiojimo tai tiesa, kad daugeliu atžvilgių ir naudingiau, ir sveikiau, bet man tiesiog nu labai miela bėgti!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.