Trumpa pažintis su Tatrais

Posted: 2019-07-15 in Pezalai
Žymos:

Mes Lietuvoje neturim kalnų — tėvynė plokštesnė už vokišką nugarinę. Bet mes, lietuviai, turim kalnus vos už dienos kelio automobiliu. Ryte sėdi už vairo, vakare jau gėriesi Aukštųjų Tatrų viršukalnėmis gurkšnodamas kakavą.

Iš dalies aš pritariu tai nuomonei, kad už kalnus geriau tik neaplankyti kalnai. Kalnuose gražu ir dažnai atšiauru. Tas atšiaurumas atbaido tikrai neretą ypatą.

Bet šįkart ne apie tai. Trumpai apie mūsų išvyką į Zakopanę su užšokimu į Tatranská Lomnica.

Kelionę specialiai planavom darbo dienoms, kad mažiau poilsiaujančių lenkų būtų. Nes jų daug milijonų yra.

Išvažiavom ankstyvą sekmadienio rytą ir 15 val. CET buvom jau numatytoj nakvynės vietoj. Grįžom panašiai penktadienį. Cielos keturios dienos bastymuisi.

Zakopanė

Zakopanė — tai tokia lenkiška Palanga, tik ne prie jūros, o prie kalnų. Labai juokinga pasirodė, nes Palangoj visus naujokus pamatai greitai — būna raudoni, kaip vėžiai. Bet taip plius-minus tolygiai. O Zakopanėj matosi kitokie įdegiai: sprandas raudonas, blauzdos, kuri nors ranka labiau, dekoltėje išdegęs Nike logotipas dėl įkypos saulės ir pan. Nes čia žmonės ne degintis atvažiuoja, o bastytis.

Apsistojom mes tokiam kaime Suche, nes elementariai pigiau, nei Zakopanės vidury — 150€ už gražią palėpę penkiom naktim.

Zakopanėje, mano galva, nėra ką veikti ir žiūrėti, bet gal jums pasirodytų kitaip. Yra ten tokia Krupówki gatvė, panaši į Basanavičiaus ar Gedimino prospektą, Laisvės alėją ar tai Bulvarą. Na, pėsčiųjų gatvė, kur turistas atėjęs gali prisipirkti šūdniekių ir skaniai pavalgyti.

Krupówki gatvė Zakopanėje | Darau, blė

Mums patiko Krupowa Izba ir Karcma Po Zbóju — abu restoranai lenkiškų Bernelių tipo.

Zakopanėj pilna arkliu traukiamų brikelių, vietinis paveldas toks. Jie, bjaurybės, kartais visai netikėtai padaro kamščius. O kamščių Zakopanėj ir taip netrūksta, labai bizi vieta.

Kasprowy Wierch

Atvažiavus į Zakopanę neužkopti (neužsikelti) į Kasprovo viršukalnę būtų nesąmonė. Nu kaip Paryžiuj prie Eifelio neapsilankyt ar Londone Bigbeno nepamatyt. Iš esmės tai buvo pagrindinis mūsų tikslas Zakopanėje — užsikelti ir kokiu nors trailu nusileisti.

Keltuvas į Kasprowy Wierch viršukalnę prie Zakopanės | Darau, blė

Bilietus į Kasprovo vagonėlį pirkome iš anksto internetu. Pirkome į vieną pusę, nes planavom pareiti.

Bilietai perkami konkrečiai valandai, geriausia — ryte.

Mašiną nutrenkti geriausia Bronisława Czecha gatvėje prie parkomato. Mūsų vizito metu buvo nemokamas parkavimas, bet vietos irgi nebuvo — susimokėjom 20 zlotų už visos dienos parkavimą toj pačioj gatvėj esančiame viešbutyje ar tai sporto internate — nelabai supratau, bet koks skirtumas. Esmė, kad turistus su mašinom aikštelių darbuotojai medžioja, tad neprapulsite.

Keltuvas yra rajonėlyje, kuris vadinasi Kuźnice. Iki ten mašina nenuvažiuosi, dėl to ir reikia kažkur kitur mašiną nutrenkti. Ir arčiau, nei Bronisława Czecha nelabai verta, nes teks toliau pėdinti iki stotelės ar takso — nebent norite pėdinti iki pat keltuvo.

Taigi kai nutrenkėte mašiną, toliau keli variantai: pėdinti 2 km (ar kaip arčiau/toliau rasit vietos) pėstute iki keltuvo; paeiti iki žiedo Rondo Jana Pawła II ir Tytusa Chałubińskiego gatvėje stotelėje palaukti autobusiuko (klausti, ar veža iki Kuznicos/Kasprovo, kažkurį supras); imti taksą; imti arklį.

Mes ėmėm arklį 😀 Vien dėl atrakcijos. Sumokėjom, ko gero, brangiausiai iš visų lenkiškų atrakcijų — 120 zlotų. Išsitaškėm, blė. Nu bet buvo smagu, dukrikei arkliai patinka, o ir eiti patiems nereikėjo, nes nuo to viešbučio/internato tiesiai prigriebė. Pataupėm kojų kalnams.

Vietoj viskas paprasta: yra atskira eilė su išankstiniais bilietais, atėjus laikui apsauginis pro vartelius įleidžia ir lipi į vagonėlį. Pusiaukelėj perlipi į kitą ir po 15 minučių smagaus siūbavimo esi viršūnėje. Viskas.

Rekomenduoju viršūnėje esančiame restorane pavalgyti, bo smagu ir maistas neblogas. Trise prisiėdėm labai padoriai, t.y. papietavom, dar kavos pasiėmėm ir susimokėjom 24€. Nu juokinga. Kalno viršūnėje, kur net tualetams vandenį tais pačiais vagonėliais atveža. Lenkija — nuostabių kainų šalis.

Toliau iš viršūnės yra kelios trasos. Mes rinkomės trumpiausią žaliąją, nes šeimos nariai nebuvo užtikrinti savo jėgomis. Ji vingiuoja maždaug visą laiką netoli lynų kelio, kuriuo ir užkylama.

Vaizdai nuo Kasprowy Wierch | Darau, blė

Turint kojose raumenų, manau, galima atvažiuoti į Zakopanę kelioms dienoms ir vis keltis viršun bei pėdinti vis kita trasa. Trim-keturiom dienom smagumo užtektų. Bet mes skyrėm tik vieną dieną.

Visai šūdina kardio treniruotė buvo tas risnojimas žemyn, bet blauzdų raumenys kažkodėl užsiklykė. Maniau, kad keturgalviai labiau pyks, dažniausiai taip ir būna, bent nuo kopimo laiptais. Bet šįkart pavedė blauzdos, kelias dienas dar jautėsi.

Lazdos labai padeda, kad ir viena. Tik lipant žemyn reikia smarkiau pasiilginti, nei plokščiai žemei. O daugiau tai ką — parisnoji žemyn, sustoji, pasigroži pribloškiančiais vaizdais, pakvėpuoji grynu oru, pasidžiaugi, kad esi gyvas ir dar tokioje gražioje vietoje ir varai toliau.

Vandens parkas

Zakopanė, pasirodo, turi visai neblogą vandens parką, į kurį bilietus irgi nusipirkom iš anksto. Šitie nėra skirti konkrečiam laikui, galioja porą-trejetą mėnesių, tad galite bet kada „išsigryninti“. Antradienio vakarą ten buvo visai ramu, žmonių nedaug. Labai faina pagulėti ant gulto lauko baseine ir vėpsoti į kalnus.

Nusileidimo vamzdžiai visiškai neagresyvūs, dukrikė išbandė visus ir nė vienas neįvarė jokios baimės. Visa kita standartiškai: džiakuziai, baseinėliai ir baseinai, pirtukės, nieko ypatingo. Tik viena nematyta atrakcija buvo: toks C raidės atitvaras vidury baseino, kur žmonės sueina ir pradeda priešingose pusėse šokinėti, taip sukeldami bliūde teliūskuojančią bangą. Atrodo fun.

Kitkas

Planavom dar pasėdėt ant šlaito Gubałówkoj — toks ilgas kalnas, nuo kurio atsiveria vaizdai į Zakopanę ir kalnus už jos. Bet mes buvom įsitikinę, kad ten galėsim nuvažiuot mašina, o negalėjom: dabar ten visi keliai uždaryti ir tik vietiniai gyventojai gali patekti 😦 Pirkti bilietus į keltuvą jau nelabai buvo laiko, nes susigraibėm paskutinę dieną, o ir jau nelabai norėjosi. Tad šitą atrakciją praleidom. Galima ten nueiti, bet artimiausia stovėjimo aikštelė už 2,5 km — mes tiek pėdinti nebuvom pasiryžę.

Dar apsilankėm Terma Bania. Žmona prisižiūrėjo reklamų ir kažkaip užsimanė. Deja, nusivylėm. Į pirčių (relakso) zoną su vaikais neleidžia, o Fun dalis yra visai ne fun — žmonių be galo daug, visos atrakcijos (irgi gan niekingos) — vaikams, suaugusiems nelabai yra ką veikti. Tad kol vaikas pasilakstė ir pasiturškė, pagulėjom saulėkaitoj ir tiek. Nerekomenduojam, bet YMMV.

Wieliczka

Šioje kelionėje neužsukti į Vieličkos druskos kasyklą būtų buvusi didžiulė nuodėmė. Vėlgi bilietus pirkom iš anksto, tik vietoj bilietų emailu gavom kuponą — jį reikėjo išsikeisti į bilietus vietoje.

Perkant bilietus reikia pasirinkti konkretų laiką ir gido kalbą. Lenkiškai iš mūsų normaliai nemoka nė vienas, tad ėmėm anglišką gidą.

Kuponui išsikeisti į bilietus yra atskira kasa, arčiausiai vartų. Svarbiausia — nestoti į eilę prie eilinių bilietų, bus tik laikas sugaištas 😀

O daugiau nelabai turiu ką pasakyti, tik kad ekskursija buvo labai labai įspūdinga. Kasykla neabejotinai verta aplankymo, vaizdai po žeme pribloškiantys. Suvokimas, kiek metrų virš galvos yra žemės — sunkiai suformuojamas.

Požemiai Wieliczkos druskos kasykloje | Darau, blė

Manau, kad apskritai Vieličką verta tiesiog aplankyti, net nebūtinai keliaujant kažkur į Lenkiją — tiesiog nukeliauti ten.

Taip pat verta pirkti bilietus būtent darbo dienoms, nes savaitgaliais būna didžiulis anšlagas.

Tatranská Lomnica

Į Kasprovo viršūnę susiplanavom keltis vieną kartą, bet dar planavom bent vieną išvyką į Slovakiją ir ką nors pamatyti ten. Variantai buvo du: Vodopad Skok ir kas nors iš Tatranská Lomnica. Deja, Skoko krioklį pamatyt galima tik pėstute kylant į kalnus. Gretimais yra keltas į restoraną, bet nuo jo nėra tiesioginio kelio iki krioklio, nebent laaaaabai ilgas apėjimas. Šįkart pasiryžusių nebuvo, tad ėmėm kitą variantą.

Vaizdai nuo Lomnické sedlo | Darau, blė

Iš Tatranská Lomnicos galima pakilti į dvi viršukalnes: Lomnický štít ir Lomnické sedlo. Štít yra aukšta 2,6 km viršukalnė su labai gražiais vaizdais, bet ten nėra ką veikti — užkyli ir turi keliasdešimt minučių pavėpsojimui. Sedlo irgi ne kažką, aukštis apie 2,2 km, bet ten užsikėlus galima kažkiek pabinzdinėt, apie puskilometrį nurėpliot iki vaizdo į lygumas.

Pėsčiųjų takučiai, kur nereikia vedlio ir spec. įrangos taip pat yra, bet jais galima pakilti, berods, maksimum iki Skalnaté pleso — priešpaskutinės stotelės prieš Sedlo ar Štít, su restoranu.

Mes norėjom į Štítą, bet tą dieną buvo debesuota ir mums bilietų nepardavė, tad važiavom į Sedlo.

Kylama trimis etapais. Pirmasis nuo apačios — keturviečiais vagonėliais, mažiukais, bet uždarais. Antrasis, iki restorano, — dideliais ir komfortiškais vagonėliais, turbūt kokiems 10 žmonių ir labai moderniais. O štai trečiasis į Sedlo yra atviromis dvivietėmis sėdynėmis, kaip kokioj karuselėj.

Keltas iki Lomnické sedlo | Darau, blė

Man viskas buvo labai smagu, o žmona bijojo be galo be krašto. Dukrikė irgi, bet prisitaikė greitai. Viršūnėj pamaklinėjom, pasifotkijom ir važiavom žemyn į restoraną 1,7 km aukštyje.

Restoranas, beje, maždaug dvigubai brangesnis, nei Kasprowy Wierch esantis. Slovakija, euras…

Kadangi baiginėjosi dujos, pavažiavom iki Starý Smokovec kaimelio, kur buvo degalinė su LPG. Čia maža įdomybė: Lenkijoj, kaip ir dabar pas mumis, dujoms visur savitarna. Na, išskyrus smulkias LPG degalines, kur koks nors diedukas pasistato balioną ir kioskelį. Slovakijoj tuo tarpu reikia operatoriaus pagalbos. Bet kai nuėjau į degalinę paplepėti su darbuotojomis, jos labai mielai leido dujų užsipilti pačiam, „jei tik žinau kaip“.

Dujos, beje, ne tik brangesnės negu Lenkijoje, bet netgi gerokai, negu tėvynėje.

Vinea

Šitas daiktas vertas atskiro skyrelio. Vinea yra keistas, bet skanus slovakų pasididžiavimas. Keistas dėl to, kad tai — limonadas. T.y. nei kokia ten hruškovice, nei koks alus, o tiesiog paprastas gėrimas.

Prieš 11 metų važiavom savo mašina į Kroatiją, kaip anuomet buvo madinga. Kadangi turėjau kolegų Slovakijoj, susiplanavom pas juos apsistot. Vienas iš jų buvo vengras, gyvenąs Košúty kaime, o kitas — grynakraujis slovakas iš Bratislavos.

Važiuodami į Kroatiją apsistojom pas vengrą. Vakarienę jie ten su žmona paruošė lyg 12 žmonių būtų laukę ir stebėjosi, kaip mes mažai valgom. O po to klausia — nu, o Vinea ragavot? Ir klausimas tokia intonacija, lyg čia būtų kažkas. Nu, sakom, ne, neragavom. O tai norit? Blemba… nu lyg ir norim, bet kai taip klausia, tai nežinai ko laukt. Kokio vietinio samagono po varginančios kelionės nelabai norisi, bet iš mandagumo atsisakyt irgi kažkaip neišeina…

Nu, duokit tos Vinea, bent pauostysim.

Ir atneša mums žalią butelį su vynuogėm ant jo, įpila. Skonis lyg birzgalo, kurį žmonės išdidžiai vadina „šampanu“. Sakom, nu, o tai kiek laipsnių? Šeimininkai žiūri į mus nustebę. Nu nėra laipsnių, čia šiaip va toks ir anoks daiktas, čia jo istorija va tokia ir anokia, čia baisiai gerai.

Grįždami užsukom pas kolegą į Bratislavą. Nuuuu, tai ar Vinea ragavot?! Ir vėl 😀 Ragavom ragavom, labai patiko, nešk čion.

Parsivežėm kelis butelius tos Vinėjos. Skani bjaurybė, iš tikro. Jos recepto išradėjas tikrai gerai pavarė, su juo jau ir Coca Cola norėjo sutartį pasirašyt, licenciją pasiimt bei tą Vinea po visą pasaulį paskleist. Ale va, atėjo bjaurybės sovietai ir viską supiso. Taip ir liko Vinea Slovakijoj. Na, jie dar ir Kofolą turi 😀 Bet ten nieko blatno ir unikalaus.

Degalinėj, kur pyliausi dujas, sakau — duokit porą pakų Vinea. Pardavėja žiūri, nesupranta. Nu, sakau, 12 butelių. Aaa, ok, paieškosiu. Nu tai ieškokit, aš tuo tarpu dujų užsipilsiu.

Grįžtu užsipylęs, sakau, radot? Ne, tik 10… Nu tai duokit tuos 10 ir dar porą mažiukų 😀

Slovakiškas limonadas Vinea | Darau, blė

Keisti tie užsieniečiai. Atvažiuoja į degalinę ir paprašo visos Vinėjos, kiek yr.

Komentarai
  1. Romas parašė:

    Tokie matyti vaizdai… Buvau Slovakijoj, Lomnicos pusėj jau gal 4 kartus. Pagrinde bastemes po kalnus. Geriausias dalykas – Lomnickyj Shtit. Jei miestelyje apsiniaukę ir drėgna, viršuj saulutė šviečia, viskas super. Svarbu, kad tik leistų kilti į viršų. Tik gaila kad neilgam.

  2. Andrius parašė:

    Įdomus sutapimas- rugpjūčio pradžioj važiuojam ten pat. Net lankytinos vietos visos 100% tos pačios, Tatranska Lomnica įskaitant 🙂 Patarimai jau pravertė, dėkui !

    • Darau, Blė parašė:

      Į sveikatą!

      • Andrius parašė:

        Krupowa Izba jau galiu ir aš rekomenduot- kainos tikrai nesikandžioja, o maistas puikus, porcijos didelės, aptarnavimas geras ir greitas. Pagyrę pasakėm, kad užsuksim dar, tai gavom 15% nuolaidų kuponų saują 🙂

Komentuoti: Andrius Atšaukti atsakymą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.