(Ne)praktinė teksto interpretacija

Posted: 2019-06-24 in Pezalai
Žymos:

Aš mokyklą baigiau anno domini 1998-ais. Tuo metu gal kokius porą ar trejetą metų (tiksliai nepamenu) į lietuvių kalbą įvedė naują discipliną – tekstų interpretaciją. Delfio dar anuomet nebuvo, bet bambesiai apie tai, kokia tai nesąmonė, sklido neįtikėtinai sparčiai. Iš dalies tai teisybė – nesąmonė tos interpretacijos. Bet ne dėl jų pačių, o dėl vertinimo.

Kiek domėjausi truputį vėliau, požiūris į mokiniams brukamas tekstų interpretacijas po truputį keitėsi. Kadangi papuoliau į eksperimentinių triušiukų kartą, tai nei mokytojos, nei tuometinė švietimo ministerija, regis, nesigaudė, ką su tom interpretacijom daryti ir ko iš mokinių su jomis norėti. Vertino lyg ir kaip rašinius, bet tuo pačiu reikalavo ir kažkokio tai tikslumo analizuojant tekstus ar eilėraščius.

Interpretacija – pats žodis sako, kad tai yra jos autoriaus suvokimas apie skaitomą kūrinį. Be abejo, yra tam tikros taisyklės, o jei ne taisyklės, tai tam tikros tendencijos ar šablonai, ką rašytojai ir poetai po savo miglotais išsireiškimais (man šitas rusiškos kilmės žodis labai patinka) pakiša.

Aš pats skųstis negaliu: interpretacijos man ir patiko, ir gerai sekėsi, ir dešimtukus už jas rinkdavau. Nors, būdamas gan protingas paauglys, jau tada suvokiau, kad interpretacijos vertinamos neadekvačiai, o ir kai kurios mokytojos patyliukais mūsų bambesiams pritardavo. Bet visgi: toks gyvenimas, gauni interpretaciją – reik su ja tvarkytis.

Mano paties galva jau anuomet atrodė taip: interpretacijas reikėtų vertinti už gramatiką, teksto sklandumą, išdėstymą ir panašiai. O ką jau mokinys įžvelgia tame kūrinyje – vertinti tik labai labai atsargiai. Na, atmesti kapitalinius nusišnekėjimus, kad Salomėja Nėris žvelgdama į traukinį tolumoje norėtų į Marsą išskrist.

Tad, kiek žinau, vėliau šita disciplina keitėsi, tobulėjo, bet kokia jos padėtis šiuolaikinėse mokyklose – neįsivaizduoju. Čia gal didesnių vaikų tėvai galėtų kažką pakomentuoti?

O pabaigai trumpa teksto iškarpos iš Jazzu dainuškos „Dumblas“ interpretacija mano patyrusiomis smegenimis.

dumblas | Darau, blė

Duuuuuumblas
<…>
Skęstam abu <…>
O dugno nėra

Gal ne visai tiksliai pacitavau, bet kažkas tokio. Seniai jau radijos klausiau.

Lyrinė herojė šiuo tekstu pasakoja apie savo vidurkį viršijantį putės gylį, kurios dugno kitas herojus niekaip negali pasiekti (galbūt dėl vidurkio nesiekiančio falo ilgio) – tačiau akivaizdu, kad nuo pastangų lyrinę heroję ištikinėja katarsis ir ji vis nori kartoti – gal tą dugną kokį kartą pasiekti pavyks.

Tai su praėjusia saulėgrįža ir jonų laisvadieniu.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.