Mitchell Zuckoff — Pasiklydę Šangriloje

Posted: 2018-10-27 in Pezalai
Žymos:,

Knyga: Mitchell Zuckoff — Pasiklydę Šangriloje | Darau, blė⋆⋆⋆⋆

Gero draugo rekomenduota gera knyga apie šiek tiek neįtikėtiną tikrą istoriją, įvykusią Antrojo Pasaulinio Pragaro metu. Dalį knygos suskaičiau su dideliausiu malonumu, į nuotraukas buvo įdomu pasižiūrėti, o paskui apie visą reikalą daug daug brauzinti ir rankiotis visokių nuotrupų ir kitų gabalėlių.

Visų pirma — tai dokumentinė knyga, o ne dramatizuota istorija „ant tikrų faktų“. Dėl šito neuždėjau paskutinės žvaigždutė, nes tiesiog buvo labai sunku skaityti pradžią. Ten pasakojama daug istorinio konteksto, yra biškį skystelėjusių įžangų bei nelabai įdomių (man) aplinkinių paaiškinimų, kas, kodėl ir už ką.

Trumpai tariant, pramoginėje kelionėje (nors oficialiai buvo nurodyta kažkokia treniruotė) nukrito lėktuvas su kariais į dar neatrastą (tiksliau atrastą jau kartą, bet tuo metu dar nelabai žinoma buvo) slėnį Naujosios Gvinėjos saloje, dabar vadinamą Baliemo slėniu. Išgyvenusieji išsikapstė, dasikasė iki vietinių genties ir paskui visaip kaip gelbėjosi. Vietiniai, tuo metu civilizacijos nepaliesta gentis (viena iš daugelio slėnyje) palaikė atvykėlius dvasiomis, kad ir biškį durnomis, ir todėl nepapjovė. Gelbėjimo operacija buvo ypač crazy, nes slėnis buvo netinkamas nutūpti lėktuvams — tiksliau, buvo nežinoma, kad į kažkokį ežerą galima su plūdurais. Na, daug ko tuo metu apie slėnį niekas ir nežinojo, vienas kariškis net galvojo, kad jį atrado. Vėliau suvedus galus pasirodė, kad vienas trenktas botanikas jau buvo tą slėnį aplankęs ir kerštą užsitraukęs.

Autorius šitą istoriją užtiko laikraščių archyve kapstydamasis visai ko kito. Istorija sudomino, rado dar išgyvenusių karių ir netgi tuo metu vaikais buvusių papuasų — šitoji dalis mane užvežė! Viena papuasė tebepyko ant amerikonų, kad jie nuleisdami krovinį užmušė jos kiaulę, autorius JAV vardu jos atsiprašė.

Deja, po WWII nuostabusis ir nepaliestas slėnis pateko į civilizacijos akiratį, atsirado jame ir kaimelis, ir oro uostas, ir papuasai vargšai dabar ten bomžauja už selfius su turistais. Ką padarysi, taip yra ir bus.

Taigi nepaisant (bent jau mane) demotyvuojančios pradžios knyga tikrai gera, įdomi ir istorija nebanali. Rekomenduoju visiems, kurie mėgsta tikras istorijas ir ypač nedramatizuotas, o pakankamai normaliai perteiktas. Na ir jeigu karinė istorija prie dūšios, tai imkit ir skaitykit.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.