Donald de Carle — Practical Watch Repairing

Posted: 2018-10-10 in Pezalai
Žymos:,

Kartais užeina noras paskaityti ką nors alternatyvaus. Manau, kad knyga apie mechaninių laikrodžių remontą tikrai yra prie pakankamai alternatyvių skaitinių. Be abejo, man mechaniniai laikrodžiai patinka, malonu dėvėti tokią stympankinę mašiną ant riešo, bet jų remontu užsiimti pats nesiruošiu — bent jau ne taip labai smarkiai. Esu aš laikrodžius ardęs, bet kitais tikslais. Truputuką pareguliuoti laikrodį yra juokų darbas, tačiau jį normaliai suderinti yra tikras kosmosas. Visgi iš tos meilės mechaniniams laikrodžiams nusprendžiau paskaityti šį ganėtinai išliaupsintą vadovėlį.

Pradėti reikėtų nuo to, kad pirmasis šios knygos leidimas yra 1946-ųjų. Keli šimtai jos iliustracijų yra nupieštos ranka talentingo dailininko. Pats autorius tuo tarpu turėjo tikslą parašyti tokią knygą su iliustracijoms, kad net visai nemokantis skaityti krapštukas galėtų ja pasinaudoti. Čia gal kiek perdėta, bet iliustracijos tikrai geros, o tekstas jas puikiai papildo.

Šiaip knyga nėra labai nuosekli. Kartais atrodo, kad autorius šokinėja nuo temos prie temos, arba neaišku, kas po ko turėtų būti. Yra kelios bendros temos: diagnostika, ardymas ir perrinkimas, detalių modifikavimas ir naujų detalių gamyba ar pritaikymas. Labai nustebau, kai radau visą skyrių kaip gražiai nuimti ciferblatą ir rodykles, bet kaip tas rodykles užkalti atgal — ne!

Sužinojau visą krūvą niuansių apie mechaninio laikrodžio darbą. Nors ir taip daug žinojau, bet iš watchmakerio pozicijų tas nušviečiama visai kitaip. Sukilo dar didesnė pagarba šitiems mažyčiams aparatams ir juos gaminantiems bei taisantiems žmonėms. Paprastai tariant, laikrodyje yra krūva detalių, kurios visaip veikia viena kitą. Žmonės stebisi mechaninių laikrodžių netikslumu, bet jie nežino, kiek ten visko yra ir kad, tiesą sakant, stebuklas, jei laikrodis eina +/−10 s per parą tikslumu. Arba jei laikrodis skuba ar vėluoja visada vienodai, tai jo tikslumas yra beveik idealus. Nes, na, jis išlaiko tą patį ritmą.

Detaliu modifikavimas laikrodyje | Darau, blė

Čia matote iškarpą iš knygos, kur parodoma, kaip plojimu pailginti smulkias detales arba kaip pakoreguoti alkūninio mechanizmo krumpliaratį, kad vyktų geresnis sukibimas su sverto kaišteliais (čia konkrečiai su kaišteliais, o ne su akmenukais). Kažkur čia skaitydamas jau suvokiau, apie ką autorius rašo, nes iš pradžių buvo keista. Paimi laikrodį, išardai ir pradedi jo detales realiai perdirbinėti. Sunku kartais suvokti, kiek nudėvėti gali būti mechaniniai laikrodžiai. Ypač, kaip svarbu buvo juos taisyti tuo metu, kai tiesiog nebuvo kitokių laikrodžių ir jie žmonėms buvo žūtbūtinai svarbūs.

Kita smagi iškarpa apie prisukimo gedimus, sakykim, pernelyg sunkiai prisukamą laikrodį:

Laikrodžio spyruoklės būgno ir prisukimo ašelės gedimai | Darau, blė

Viršuje parodyta, kaip nusidėvi (užsiapvalina) laikrodžio valandų nustatymo svirtis, kai ištraukiama ašelė. Apačioje konkrečiai spyruoklės būgno problemos, kur dėl vienų ar kitų priežasčių tarp pagrindinio dantračio ir jo lizdo susidaro trintis, pavyzdžiui dėr pernelyg laisvos veleno ertmės ar sutrumpėjusios įvorės.

Knygoje yra visas skyrius apie naujų detalių gamybą. Ir ten taip labai paprastai aiškinama, kaip imti ir ištekinti laikrodžiui ašelę. Primetant, kad ta ašelė gali būti vietomis 0,3 mm ar plonesnė. Turiu pasakyti, kad šita knyga tokiais niuansais įkvepia imtis įvairių darbų, kurie kitu atveju atrodytų nepadaromi. Viena, man labai patikusi „šuniuko“ spyruoklės gamybos, iliustracija ir aprašymas:

Naujos „šuniuko“ spyruoklės gamyba laikrodžiui | Darau, blė

Sulūžusi spyruoklė uždedama ant plieninės juostos, priklijuojama vašku. Tada juosta įkaitinama, kol pradeda oksiduotis: geltonuoti, raudonuoti ir, galiausiai, mėlynuoti. Tada atvėsinama, nuimama spyruoklė ir turime „fotografuotinį“ spyruoklės atvaizdą. O toliau — darbas dilduke 🙂 Va čia tai nerealiai.

Truputį nukrypstant nuo temos, aš panašiu principu paauglystėje remontavau mūsų skalbyklę. Buvo tokia sena „Aurika“, o joje centrifuga su varikliu susijungdavo labai keistu būdu: vidine įvore ir išoriniu cilindru. Juose abiejuose buvo po stačiakampę išpjovą, į kurią įsistatydavo pailga detalė, taip tas abi dalis sujungianti. Kodėl taip sudėtingai, kodėl negalėjo įvorė turėti ne išpjovos, o iškilumo? Jaučiu, kad ištekinti ir išpjauti išpjovą buvo tiesiog paprasčiau ir pigiau. Tai va ta sujungianti detalė vis nusitrindavo nuo naudojimo, du kartus jos analogą su šmirgeliu iš metalo šmoto padirbinėjau.

Geriausia visoj knygoj man pasirodė šita iškarpa, kuri tinka apskritai bet kokiam darbui, „the acme of perfection“:

Acme of perfection | Darau, blė

Aš skaičiau trečią šios knygos leidimą ir pabaigoje buvo visas skyrius apie „Bulova“ kvarcinių laikrodžių remontą, įskaitant šios firmos pridedamo autorizuoto diagnostinio voltmetro/ampermetro naudojimą 😀 Smagumėlis. Pats autorius knygos pradžioje rašė, kad ateitis priklauso elektroniniams laikrodžiams. Tas, be abejo, tiesa, bet nuostabu yra tai, kad mechaninis laikrodis vis dar yra naudingas šiuolaikiniame pasaulyje ir gali atlikti savo darbą. Tikras gyvas stympankas, kuris yra vis dar naudingas, o ne iliuzinis. Nes, na, dantračiais apkabinėta USB laikmenėlė tikrai nekoks stympankas, tiktai iliuzinis 😀

Reklama
Komentarai
  1. Miegapele parašė:

    Gali sita paziureti. Tikiuosi patiks. Nerealus kruostumas ir rankos. https://www.youtube.com/channel/UCworsKCR-Sx6R6-BnIjS2MA

  2. Romas parašė:

    Apie „the acme of perfection“ – elektronikoje aš turiu tokį pat požiūrį – jei po remonto gerai matosi, kas remontuota – tai blogas darbas, kuo labiau matosi, tuo blogesnis

    • Darau, Blė parašė:

      Tai be abejo, šita taisyklė yra universali visoms profesijoms. Kuo mažiau meistro darbo kokiam nors taisyme matosi, tuo geresnis meistras (ir jo požiūris).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.