Ekviterminis šilumos reguliavimas

Posted: 2018-01-24 in Darbeliai
Žymos:, ,

Jau rašiau jumi apie savo trobos šildymą. Gruodžio mėnesio sąskaita visgi labai neišgąsdino, bet apie sąskaitas aš pilną ataskaitą parašysiu kada nors pavasarį, gal kokį balandžio ar gegužės mėnesį. O dabar truputuką papasakosiu apie tai, kaip man sekėsi prijungti lauko temperatūros daviklį.

Gruodis buvo stebėtinai stabilios temperatūros. Kai jau atradau, kaip man savo katilą reguliuoti termostatu, vaikščiojimai į katilinę pasidarė retesni. Tačiau atėjo sausis ir prasidėjo kiek rimtesni atšalimai. Atsižvelgiant į didelę grindinio šildymo inerciją rankinis reguliavimas yra tikrai nelabai linksmas reikalas, nors intuityviai katilo temperatūros kreivę išsivedžiau pats. Vis dėl to, kai temperatūra gali naktį smarkiai kristi, į katilinę neprilakstysi, norisi, kad automatika už mane dirbtų — juolab, kad galimybė tam yra.

Pirmiausia teko išsiaiškinti, koks temperatūros daviklis naudojamas Ray tipo elektriniuose katiluose. Pasirodė, kad toks pat, kaip ir dujiniuose, matyt, „protas“ panašus. O ir ko jam būt nepanašiam?

Užsisakiau daviklį iš kažkokios kontorėlės Šakiuose, nes niekur arčiau neradau. Atvežė jau po poros dienų, bet atidarau dėžutę — o ten ne lauko, bet boilerio daviklis, kad juos kur. Skambinu, sakau, laba diena, ne tą atsiuntėt. Ok, atsiųsim kitą, šitą paimsim, soriukas, čia sistemoj klaida. Taip ir buvo, tik dėl šitos kliurkos man daviklio instaliavimas nusikėlė dvi savaiti, nes suplanuotą savaitgalį neturėjau daviklio, o kitas buvo baisiai užimtas. Na, bet prisiruošiau.

Daviklis — tai plastikinė hermetiška dėžutė su pačiu davikliu ir kaladėle viduje:

Lauko temperatūros daviklis Protherm Thermolink | Darau, blė

Pagal specifikacijas šitą daiktą reikia pajungti 0,75 mm² laidu. Kaip tik tokio turėjau, atsitempiau į katilinę kartu su UTP kabelio dėže, sumaniau prasivesti kableį ir Dallas davikliui į lauką tuo pačiu, nes elektriko per statybas pamiršau paprašyti:

UTP ir 0,75 mm² varinio laido ritės | Darau, blė

Pervariau skylę ir užlipau į palėpę ieškoti, vatukės pakilnoti. Jėė, radau, laidukai jau palėpėj:

Temperatūros daviklių laidai palėpėje | Darau, blė

Toliau laidukus prakišau pro putplastį ir stogą, pritvirtinau prie gegnės lauke:

Prie lauko gegnės pritvirtinti lauko temperatūros daviklių laidai | Darau, blė

Tada prisukau ir daviklį:

Prie gegnės prisuktas lauko temperatūros daviklis Protherm Thermolink | Darau, blė

Viskas, daviklis savo vietoje:

Prie gegnės prisuktas lauko temperatūros daviklis Protherm Thermolink | Darau, blė

Vieta gera: saulė užšviečia tik vasarą, kuomet tas daviklis niekam neįdomus. Taip pat, nors jis teoriškai ir hermetiškas, vis tiek smagiau po stogu palikt. Vėjo irgi kiek mažiau.

Pagal instrukciją pirmi kontaktai katilo valdymo kaladėlėje yra kambarinio termostato on/off, kur maniškis jau pajungtas, o 3-4 kontaktai yra skirti būtent lauko termistoriui:

Protherm Ray katilo termostatų ir daviklių prijungimo schema | Darau, blė

Tai taip ir prijungiau:

Prie Protherm Ray katilo prijungtas termostatas ir lauko temperatūros daviklis | Darau, blė

Valio, nustatymuose atsirado ekviterminės kreivės parinkimas:

Ekviterminės kreivės parinkimas Protherm Ray katile | Darau, blė

Nusistačiau nuožulniausią kreivę ir, pagal savo jau turimą šiokią tokią patirtį, pakėliau kreivės „pagrindą“, nustačiau norimą 21 ℃ patalpos temperatūrą. Su tokiais pareguliavimais kambaryje turėtų gautis mano pageidaujami 22 ℃ katilą užkuriant nepilnoms 9 val. per parą, gabalais kas 8 valandas. Kaip jau minėjau, su grindinio šildymo inercija palikti reguliavimą vien tik oro termostatui yra nesąmonė, nes tada pusę dienos bus vėsoka, o kitą pusę po truputį įšils. Tad aš grindis šildau reikia ar nereikia, bet pastoviais intervalais. Tada gaunasi maždaug taip, kaip noriu.

Kad lengviau galėčiau sekti, kokią vandens temperatūrą katilas palaiko, pasistačiau „išmaniąją stebėjimo sistemą“ 😀 Ta „sistema“ atrodo šitaip:

Temperatūros stebėjimas su IP Webcam per Nexus 4 telefoną | Darau, blė

Taip, čia ant trikojo senas Nexus 4 su „IP Webcam“ programulke ir jis žiūri į katilą. Aš tada sėdėdamas fotely atsidarau srautą ir pasižiūriu, ką katilas šildo:

Temperatūros stebėjimas su IP Webcam per Nexus 4 telefoną | Darau, blė

Lauko termometras darbo kambaryje, ten lankausi gan dažnai. Gerokai arčiau, nei katilinė. Sutinku, išpindėjimas, bet nu ką dabar… visgi norisi įsitikinti, kad mano nustatymai su lauko davikliu atitiks maždaug tai, ką pats empiriškai jau buvau atradęs.

Tiek praktikos, o dabar teorija. Radau visgi padoresnę dokumentaciją su papaišymais, kaip mano Raja reguliuoja vandens temperatūrą pagal lauką. Taip pat ten kažkokiais teoriniais metodais gamintojai yra sugalvoję, koks yra sąryšis tarp katilo vandens temperatūros ir patalpų temperatūros. Tikrai nežinau, kokie ten metodai ir kokios teorijos, bet galima nurodyti kreivę (iš tikro tai truputį užlinkusią tiesę, bet tiek to) ir temperatūros poslinkį nuo standartinių 20 ℃:

Ekviterminės kreivės ir temperatūros poslinkio parinkimo instrukcija | Darau, blė

(Iškarpa iš Protherm Raja instrukcijos (PDF))

Aš pasirinkau kreivę E0, nes tokiom temperatūrom pats šildausi ir tuomet mano vidaus temperatūra maždaug atitinka tai, ko aš noriu. Poslinkį nustačiau P5, t.y. 21 ℃. Bet vėlgi: šitie nustatymai tiesiog pritempti prie mano konkretaus namo su mano konkrečiais termostato nustatymais ir pagal mano konkrečius empirinius pastebėjimus. Kaip sako amerikonai, YMMV.

Truputuką apie tas ekvitermines kreives. Natūralu, kad šildymo sistemos temperatūra turi būti aukštesnė, kai lauke šalčiau. Kiek šiltesnė — priklauso nuo sistemos ir nuo namo sandarumo. Grindinio šildymo atveju skirtumai gali būti gerokai mažesni, dėl to man užtenka pačios „žemiausios“ kreivės. Su radiatoriais galbūt būtų kitaip, o gal ir ne, tik tiek, kad jiems apskritai reikia aukštesnės temperatūros. Per gruodžio mėnesį aš ir pats pastebėdavau, kad temperatūrai nukritus kambaryje palaikymo jau neužtekdavo ir eidavau nustatyti didesnės temperatūros katile. Dabar, su lauko davikliu, katilas turėtų tą reguliavimą darytis pats, svarbu jį prisitaikyti konkrečiai prie savo namo savybių. Kol kas stebėjimus dariau intervale nuo +1 iki -11℃, tai temperatūra kito nuo 27 iki 31 ℃ katile. Lyg ir panašu į tai, ką pats nustatinėdavau.

Kai yra daviklis, katilui nurodoma maksimali temperatūra, iki kurios jis turėtų kaitinti vandenį. Aš nusistačiau 35 ℃, tikiuosi, kad daugiau ir neprireiks. Abejoju, ar šią žiemą -20 ℃ spustelės. Na, gal, bet jei vienai dienai, tai namas net nespės pilnai atšalt. Beje, netyčia pastebėjau, kad katilas turi ir savo nuomonę. Buvau nustatęs dar be daviklio 28 ℃, ateinu kartą malkučių pasiimt — o anas rodo 29. Matyt, smarkiau atšalo ir grįžtančio vandens temperatūros skirtumas tapo gerokai didesnis, tai katilas truputį „užsimetė“.

Reklama
Komentarai
  1. gedziminas parašė:

    Įdomu skaityti patirtį su elektriniu šildymu.Aš taip pat pasistatęs Raja, tik 9kw.Kolkas, kol negyvenu tai laikau pastoviai 2kw, tai termofikato temperatura, priklausomai nuo oro lauke, apie 17-18, o vidaus tada apie 15. Kolkas jokių termostatų nesudėjau.Bet mintyse pasiimt koki vieną belaidį, kad reaguotu į vidaus temperatura, gal ir lauko, ,kad reaguotų pagal tas kreives.
    Man įdomu kiek kw pastoviai pas tave įjungta,kad palaikyti užduotą temperatūrą?

    • Darau, Blė parašė:

      Nežinau 🙂 Aš leidžiu katilui pačiam reguliuotis, tai esu ir 2, ir visus 12 kW matęs, bet nestebiu galios suvartojimo. Dažniausiai, kiek užsuku į katilinę, tai 4-6 būna. Pavasarį surašysiu skaitliuko duomenis, bus galima kažkokius vidurkius padaryt.
      Lauko termistorius šiaip labai padėjo, katilinėn nebevaikštau, temperatūra name tokia, kokios noriu. Užteko gruodžio bandymų, kad apsiprasčiau su mūsų gyvenimo būdu ir trobos specifika.

  2. gedziminas parašė:

    O tai koks nustatytas katilo galingumas, 12 kw? Tai tada jis jau pats susireguliuoja kiek tenų įjungti?
    O kai pakabinai lauko termostatą, dar palikai vidinio termostato temperatūrinį reguliavimą?

    • Darau, Blė parašė:

      Pas mane katilas 12 kW, tai maksimumas ir nustatytas. Šiaip jis tikrai nedurnas, pagal grįžtantį vandenį pats kažkaip ten kalkuliuoja, kaip smarkiai kaitint. Veikia 6 pakopomis po 2 kW.
      Lauko termistorius užduoda santykį tarp atseit šilumos nuostolio ir vidinės temperatūros. Tai pagal (mano atveju E0) kreivę šildo vandenį. O vidaus termostatas nurodo, kada jau pakankamai gerai. Bet, kaip rašiau, aš su vidaus termostatu šildau intervalais, kad būtų palaikoma betono šiluma. Tad lauko termistorius man padeda tiesiog palaikyti tuos pačius šildymo intervalus, nereikia jų ilginti, namas neatšąla.

    • Darau, Blė parašė:

      Ai,dar pastebėjau, kad katilas ženkliai mažiau kW naudoja, kai krosnelę užkuriu. Matyt, nuo jos šilumos ir grindys gretimais pakankamai užšyla.

  3. gedziminas parašė:

    Aš taip pat pastebejau, kad užkūrus židinį termofikato temperatura pakyla.
    Tai reiks eit pirkt lauko ir vidaus termostatų,kad katilas paliktų protingesnis 😁

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.