Trobos kūrenimas pagal mane

Posted: 2018-01-02 in Darbeliai
Žymos:, , ,

Sveikinu visus su naujais metais, nauja laime ir naujais iššūkiais. Vis tiek mus tas datos pasikeitimas veikia, vien tuo, kad pusę metų mokaisi naują skaičiuką užrašyt.

O dabar kelių mano skaitytojų lauktas rašinėlis apie tai, kaip aš „automatizuoju“ savo trobos šildymą. Pavadinti tą procesą automatizavimu gal kiek per drąsu, bet visgi jo yra. Tai pasidalinsiu, koks yra dabar mano sistemos statusas.

Pirmiausia apie katilą. Mano troboj anas yra Protherm Ray 12 kW, šešių galingumo pakopų po 2 kW. Mažiausia temperatūra, iki kurios jis šildo vandenį — 25 laipsniai. Jis nėra labai „protingas“, bet turi kelias valdymo įvestis. Pati svarbiausia iš jų — katilo įjungimo/išjungimo. Tiesiog paprasti du kontaktai: kai grandinė uždaroma, katilas įsijungia. Katile yra ir cirkuliacinis siurblys.

Katilas dar turi įvadą termistoriams lauko temperatūrai ir boileriui — tam atvejui, jei katilas ir prausimosi vandenį kaitina. Kadangi turiu atskirą boilerį, tai katilas prijungtas tik prie grindinio šildymo. Tiesiogiai prijungtas, be jokių ten papildomų trieigių ar kitokių vožtuvų. Na, užduodu aš katilui, kokios temperatūros vandeniu jis turi rūpintis ir tiek.

Nelabai įsivaizduoju, ką šitas katilas gali daryti su lauko davikliu. Gal, sakykim, nurodžius jam maksimalią kad ir 30 laipsnių vandens temperatūrą jis iki tokios nešildytų? Dokumentacija apgailėtina, nesupratau principo. Nes katilas tai nežino vidaus temperatūros, to reikiamo santykio. Tai va ir neaišku. Dar radau dokumentaciją, kokio ten nominalo termistorius turi eit, tai kažkoks nestandartinis, kiniško už kelis centus neįkiši, reikėtų kažkaip dar su papildomais rezistoriais jį apdėliot, kad pavyktų pasiekti reikiamus nominalus.

Dėl automatizavimo. Taip paprastai žiūrint galima būtų katilui nurodyti kokią nors temperatūrą ir palikt — jis pats turėtų išsijungti, kai vanduo kažkokią temperatūrą pasiekia ir grįžta toks pat. Deja, realybėj taip nebūna, be to, cirkuliacinis siurblys veikia visą laiką. Tad katilo išjungimas pagal kažkokias sąlygas būtinas.

Katilą pasistatėm per visus šventus, lapkričio pirmąją. Porą dienų paleidom tiesiog šildyti vandenį iki 27 laipsnių ir palikom. Šildė visą namą: ir gyvenamas, ir ūkines patalpas.

Buvo įdomu pasižiūrėti, kaip per kontūrus grįžta vanduo. Kolektoriaus termovizija parodė, kurie kontūrai trumpesni ir vanduo grįžta šiltas — viršuje:

Grindinio šildymo kolektorius per termovizorių | Darau, blė

Dar buvo smalsu ir į grindis pasižiūrėti, kur vamzdeliai išvedžioti:

Grindinio šildymo vamzdelių vaizdas per termovizorių | Darau, blė

Tada pasidarė karšta ir išjungėm. Paskui dar dvi savaites gyvenom su savo krosnele — nebuvo poreikio labiau šildytis. Kai lauke temperatūra pradėjo nukristi žemiau 5 laipsnių, tada jau pasijuto, kad tarp užkūrimų darosi vėsoka, o ir grindys šaltos.

Pirma, nusprendžiau, kad ūkinių patalpų tikrai nenoriu šildyt taip, kaip gyvenamų. Normalus toks noras. Tad ten nusprendžiau visgi nusipirkti termogalvas ir kokį nors patį pigiausią bimetalinį termostatą:

Termogalva ir bimetalinis termostatas | Darau, blė

Termostatas pasirodė atlaikąs nedidelę srovę, o ūkinėse patalpose yra šeši kontūrai, taigi ir šešios termogalvos — jų bendra galia viršija termostato galimybes:

Šešios termogalvos ant grindinio šildymo kolektoriaus | Darau, blė

Todėl savo šilumos valdiklio skydelyje laikinai panaudojau va tokį reikalą — 5 V maitinimo blokeliuką ir SSR relę:

Mažas 5 V maitinimo šaltinis ir elektroninė SSR relė | Darau, blė

Termostatas įjungia maitblokiuką, jis — galingą SSR relę, o toji savo ruožtu atidaro termogalvas. Jas pasirinkau NC (uždaro kontūrus, kai negauna elektros), nes bet kokiu atveju kontūrai didžiąją laiko dalį ir turi būti uždari. Laikinai sumontavau tokią va kliurką:

Mažas 5 V maitinimo šaltinis ir elektroninė SSR relė sumontuoti elektros skydelyje | Darau, blė

Išbandžiau, termovizorius po kelių minučių parodė, kad termogalvos užšilo:

Įjungtos ir įšilę termogalvos per termovizorių | Darau, blė

Antra, kad nereikėtų vaikščiot į katilinę, nusprendžiau tą įjungimo/išjungimo kontaktą atsivesti į kambarį. Temperatūros davikliams pas mane atvesti Ethernet kabeliai, iš jų 4 gyslos naudojamos, o 4 laisvos. Taigi vieną gyslą iš būsimo svetainės termometro paskyriau katilo įjungimui/išjungimui.

Štai čia katilo kontaktų juosta, kur prijungiau savo laiduką:

Elektrinio šildymo katilo išorinių kontaktų juosta | Darau, blė

Tas kontaktas buvo uždarytas paprastu vieliniu trumpikliu.

Pirmoji kambarinio „termostato“ versija:

Jungiklis elektrinio katilo valdymui | Darau, blė

Nakčiai įjungdavau, ryte išjungdavau. Paduodamo vandens šiluma — 25 laipsniai.

Dėl termostato galvojau įvairiai. Tose vietose, kur mano daviklių išvadai — nėra 220V. Tad po kažkiek paieškų nusprendžiau, kad pasikabinsiu kinišką termostatą su dviem AA piršteliais:

Kiniškas kambario termostatas Beok | Darau, blė

Visai nedurnas aparatas. Jame yra paprastai uždaromi kontaktai, taip pat NC ir NO:

Kiniškas kambario termostatas Beok | Darau, blė

Primontavau termostato nugarėlę netoli savo laidų išvadų, tik už kampo — ten saulė beveik neužšviečia:

Termostato laidai ir nugarėlė ant sienos | Darau, blė

Va ir pats termostatas vietoje:

Kambarinis kiniškas termostatas Beok elektrinio ar dujinio katilo valdymui | Darau, blė

Anas turi ir mėlyną pašvietimą, jei mygelius pamaigai:

Kambarinis kiniškas termostatas Beok elektrinio ar dujinio katilo valdymui | Darau, blė

Šis termostatas gali temperatūrą sekti 1 arba 0,5 ℃ tikslumu, galima pakoreguoti jo rodomą temperatūrą (jei nusivažiavęs) ir dar ten galima keliolika parametrų pakoreguoti. Taip pat jis turi rankinį valdymo režimą, kai tiesiog nurodom norimą temperatūrą ir termostatas bando ją palaikyti. Sakykim, nustatom 23 ℃, tai termostatas prie 22,5 ℃ (jei parinktas 0,5 ℃ „tikslumas“) įjungs katilą, o prie 23,5 ℃ — išjungs.

Iš pradžių taip panašiai ir galvojau daryti. Pakabinau termostatą svetainėj. Pagalvojau: užkursiu krosnelę, ji pašildys, termostatas katilo neįjungs. Nustačiau pradžiai 22 ℃, galvojau — užteks.

Neužteko, pasidarė namie šalta. Nustačiau 23 — tas pats šūds. Žmona sako, c’mon, kabink miegamajame — ten dar šalčiau dabar, o ir nuo krosnelės nebus temperatūros šuolių. Nu ką galiu pasakyti, protinga mano žmona, reikėjo iš pat pradžių su ja pasitart ir klausyt 🙂

Perkabinau. Tada nusprendžiau, kad reikia pabandyti tą termostatą paprogramuoti. Jame yra šeši laiko intervalai: rytas, išėjimas iš namų, grįžimas pietų, išėjimas po pietų, grįžimas namo vakare ir naktis 🙂 Na, tokiais sąlyginiais kiniškais pavadinimais ir panašiom ikonėlėm.

Tingiu truputį pasakot apie visus bandymus ir klystkelius bei gresiančią baisią elektros sąskaitą 😀 Bet maždaug atradau, kokia mūsuose grindinio šildymo inercija ir kad tą šildymą reikia gan gerai palaikyti. Tuos šešis intervalus dabar paskirsčiau taip, kad kas aštuonias valandas nepilnoms trims valandoms katilas įjungiamas nepriklausomai nuo kambario temperatūros. Na, tiksliau, nurodžiau 25 ℃. Kitas penkias valandas su trupučiu termostatui nurodyta 23 ℃ temperatūra. Taip gaunasi daugmaž tolygus grindinio šildymo palaikymas ir namai neatšąla. Dabar yra dar priklausomybė nuo lauko temperatūros. Kai temperatūra teigiama iki 5 ℃ ir truputį daugiau, man užtenka 28 ℃ vandens temperatūros. Kai labiau atšals, reikės nustatyt daugiau, bet tokio palaikymo turbūt užteks.

Namus irgi stengiuosi vėdinti tais intervalais, kai katilas „per prievartą“ įjungtas, kitaip termostatas, žinoma, užsimanytų katilą įjungt vis tiek.

Garaže tuo tarpu laikosi apie 14-15 ℃. Buvo praviras vienas kontūras, prastai buvau prisukęs termogalvą. Užsukau, bet neatvėso. Taigi didžioji šilumos dalis iškeliauja per sieną ir duris. Buvo minčių kilę tą sieną iš ūkinės dalies pusės apšiltint, bet vėlgi mano protingoji žmona sako: o tai juk vis tiek garaže reikės pliusą palaikyt? Tai gal geriau investuojam ne į sienos apšiltinimą, o atidedam ekonomiškesniam šildymo būdui? Ir šioje vietoje turbūt jos teisybė, ne ta vieta, kur vertėtų investuoti. Tad kitiems metams bet kokiu atveju planuose šilumos siurblys. Su juo ir vandenį šildytis, ir grindis bus ekonomiškiau, o į garažą ta temperatūra tegu teka.

Nes, blė, daugybė žmonių man sakė:
— Niekas nelaiko mašinų garaže. Tu irgi nelaikysi.
— Garaže būna daiktų ir nebūna vietos.
— Garažas — tai sandėliukas.
— Pažiūrėsim, kaip greitai atsibos atidarinėti garažą.

Ir tik pora protingų pažįstamų pasakė:
— Garaže nelaiko mašinų tie, kur ilgisi gyvenimo daugiabutyje.
— Namas be garažo — tai ne namas, o butas su kiemu.

In your face, mano abi mašinos garaže jau kuris laikas stovi. Iš naujakurių mūsų gatvėje mes turbūt pirmieji tokį dalyką padarėm. Yra pora kaimynų, turinčių vienviečius garažus ir ten įvarančių po vieną mašiną, bet tik žiemą — bent man taip atrodo. Vasarą nevarinėja. Rimtai, tingi? Kas tiems žmonėms yra…

Reklama
Komentarai
  1. Miegapele parašė:

    Del masinu garaze tai kaip ir dregmes surinkejas nepakenktu. Ar ventiliacija ten tokia gera. Tiesa kokia namo ventiliacija?

  2. Miegapele parašė:

    Dregmes surinkeja tik kompresorinio tipo. Kiti neveikia tokiose patalpose isbandyta praktiskai. Del rekuperacjos siulyciau pasiziureti ka nors su ss. Kad ir koki kienieti. Kitu kainos nedziugina. Siaip rekuperatoriai deklaruoja iki 97 proc n.k. Nu bet niekaip tiek jo ten neradau 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Tai duokite, garbusai, kokį konkretų surinkėjo pavyzdį (URL) 🙂 Rekuperatorių tai aš iš Komfovent nusižiūrėjęs, iš dirbančių su jais turiu pakankamai gerų atsiliepimų. Kaina irgi padori, bent jau mano akimis.

      • Paulius parašė:

        Nusipirkau aš Komfovent su naujuoju C6.1 valdikliu. Galiu pasakyt, kad per kokią pusę metų jų servisas neprivertė teisingai dirbti automatikos. Beveik pastoviai būdavo, kad ištraukimas nuo padavimo skiriasi daugiau nei 30%, nors taip tikrai neturi būti. Daug kartų keitė temperatūros daviklius bei pačius kontrolerius, bet…

        Daug kartų sakė, kad taip turi būti (tarkim užstatau, kad padavimas ir ištraukimas po 300 kubų, o vienas ventiliatorius sukasi 100%, kitas 70%). Sakau gerai išmatuojam, kai išmatavo, pamatė, kad mano tiesa.

        Paskutinį kartą, pakeitė kontrolerį ir grynai matavo su aparatu oro kiekius ir derino per service accountą ant įvairių režimų, kad jų davikliai matytų panašiai tiesą, nes šiaip tai jie grybauja ten belekaip. Tuo pačiu ir keitė daviklių vietą vamzdyje.Vieną mėnesį veikė gana gerai, ištraukimo ir padavimo ventiliatorių darbas skyrėsi iki 5-7%. Bet po mėnesio pradėjo davikliai mėtyti klaidas ir vėl skirtumas pasidarė 30% ir daugiau.

        Su davikliais čia pas juos toje vietoje matyt pataupyta. Kiek supratau, temperatūros daviklis naudojamas oro srautui išskaičiuoti. Jis ten pakaitinamas iki kažkokios temp. ir paskui žiūri per kiek atšala ir kažkaip išskaičiuoja oro srautą, bet neveikia šis jų dalykas nors tu ką.

        Neapsikenčiau, sakau išjunkit ta automatiką. O jie sako, va kaip tik naujausiam firmware šį dalyką gali padaryti jau pats vartotojas iš user accounto.

        Tai dabar turiu normaliai veikiantį įrenginį bet be automatikos, kiek kubų užstatai tiek panašiai (panašiai, nes niekas nematuoja to, bet skirtumas tikrai nedidelis 5-7%) ir turi, aišku pasidaręs pagal tvarkaraštį, kad režimus keistų kaip kada man reikia.

        Tą patį būčiau turėjęs ir su ženkliai pigesniu C4 valdikliu, bet dabar jau nieko nepakeisiu, nes servisas atvažiuoja, tvarko, tačiau jau atsibodo 🙂

        Įrenginys tikrai geras, bet C6 sakyčiau dar nelabai nenaudotinas. Gal ateityje kas nors pasikeis. Patarčiau pirkt su C4 arba C5, aišku jeigu dar tokius parduoda.

        Ateityje galvoju su kokiu NodeMCU pasidaryti CO2 matuoklį, kad pasiekus tam tikrą lygį, siųstų http requestą, padidinti ventiliatoriaus apsukas, o paskui vėl sumažinti. Pasidedi tokį daiktą miegamajam ir turi šviežią orą naktį per daug šilumos neišleisdamas.

        Beje su saugumu pas juos irgi ne kažką, jeigu padarai įrenginį pasiekiamą iš interneto, tai per apps’ą jį gali reguliuoti be jokios autentikacijos, todėl aš uždariau apps’o portą į išorę.

        • Darau, Blė parašė:

          Žiauriai ačiū už informaciją! Jo, mano turimi atsiliepimai visi yra apie C4 liniją, apie naujesnius nieko nebuvau girdėjęs. Įdomiai čia taip…

          O dėl NodeMCU ir requestų: tas Komfovent pakankamai atviras, kad būtų galima nusihakinti?

          • Paulius parašė:

            C6 yra 2017 metų produktas, deja dar neišdirbtas. C5 yra senas produktas dedamas į aukštesnės klasės įrenginius, tokį irgi drasiai gali imt. C4 kai pagamino, pradžioje irgi daug problemų, bet galvojau, kad su C6 neprašausiu 🙂 Su C6 yra gerai tas, kad iš kart yra tinklo jungtis. O su C4 reik ten kažką papildomai nusipirkti. Dėl NodeMCU, tai Komfovent turi įrenginio valdymą per web naršyklę, http, basic auth ir get’ai bei post’ai. Kreivokai ten sukodinta, bet tikrai lengva atsekti kokį requestą reiktų siųsti į įrenginį.

  3. Paulius parašė:

    Dėl lauko daviklio, jis skirtas nustatyti paduodamą temperatūra pagal lauko temperatūrą. Tam katilo nustatymuose turėtų būti šildymo kreivė (vadinasi kreivė, bet bent jau pas mane Junkers katilo instrukcijoje tai tiesė), kur vienas taškas nurodo prie kokios lauko temperatūros bus minimali paduodama katilo temperatūra, o kitas taškas prie kokios lauko tempertūros bus maksimali paduodama katilo temperatūra. Dar gali būti papildomų nustatymų kaip sistemos intertiškumas (grindinis šildymas, šildymas radijatoriais…) ir pan. Tinkamai sureguliavus šį dalyką, turėtų veikti gerai. Pvz. iš kart katilas mato, kad staigiai pradeda šalti oras ir didina galingumą. Pas mane namie yra toks gudrus termostadas (deja dokumentacija irgi labai prasta), kuris reguliuoja pagal vidaus + lauko temperatūrą kol kas tik žaidžiuosi su ta kreive, nes su grindiniu šildymu labai sunku atsireguliuoti, kai 0.5 laipsnio kambario tempertūros atšalimo reik lauk kokia 10 valandų. Kol kas veikia gana gerai, bet didelių šalčių dar nebuvo.

    Derinys vidaus termostatas + lauko daviklis turėtų suteikti daugiau komforto + kažkiek turėtų veikti taupiau sistema nei vien su vidaus termostatu (bent jau taip rašo pagal mano termostato dokumentaciją). Kaip praktikoje, dar sunku pasakyti 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Tai jo, visą šitą teoriją aš irgi suprantu, bet katilo manualas labai šykštus. Iš serijos „lauko daviklis labai gerai, nusipirk ir džiaukis“ 😀

  4. jarik parašė:

    Man atrodo, ar esi rases, kad i grindis ibetonavai termometrus? Kazkaip galvojau kad juos ir naudosi vietoj termostatu…?

    • Darau, Blė parašė:

      Įbetonavau, bet dar neturiu aparatūros jiems išnaudoti. Ateis laikas ir jiems, iš pradžių pasižiūrėti, o vėliau ir kažką nuveikti.

  5. raimis parašė:

    Kinietiškas termostatas turbūt jau kuris laikas veikia.
    Jei pozityvūs atsiliepimai, gal galima nuorodą koks ir iš kur?

  6. HDi parašė:

    Įdomus požiūris dėl garažo iš tikro. Toks senove gal net kvepiantis biškį 😀 Bet gal dėl to kad aš jaunesnis. Ta prasme viskas gal su juo gerai, aš pats name augęs, mėgstu krapštytis ir remontuotis mašiną pats, bet va statomam name tik pusantrinį garažą numatęs.

    Aiškinu kodėl požiūris senove kvepiantis: kol pas tėvus gyvenau, labai užknisdavo, kad žiemą sėdi į ledinę mašiną, sumontavau webasto, o pas sužadėtinę yra gamykliškai remote start tai tas laikymas garaže kliūtis net pasidaro kuris komforto prasme vistiek suckina ant šių laikų išradimų :D. Tai kaip ir nebematau prasmės laikyt garaže mašinos jei yra pavėstinė, kad nesulytų ir nesusnigtų.

    P.s.Pas tėvus ir du garažai ir sąžiningai kasdien įvarinėja mašinas 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Nu kaip… kažkuria prasme garažas pas mus lyg ir biškį promachas. Antrą kartą trobą statydamas aš irgi jo nebedaryčiau, nes daug šilumos nuostolių. Webasto ar ten kitos kokios alternatyvos yra gerai ir su trisiene pavėsine veikia puikiai. Nu bet užkadangi taip susiprojektavom ir pasistatėm, tai durni būtumėm, jei nesinaudotumėm 😀

  7. edas parašė:

    Reikėtų termostato su PID algoritmu, žymiai tolygiau temperatūrą palaikytų. Mano nuomone tiesiogiai elektra šildyti namą brangoka, gal ateityje būtų galimybė šilumos siurblį įsirengt?
    Aš pas save pasidariau savadarbį iš galingo kondicionieriaus išorinio bloko pirkto papigiai :). Gal kiek daugokai funkcijų jam priskyriau, kaina gavosi nemaža, bet vis vien daugiau nei trigubai pigiau už “parduotuvinį“ be tų funkcijų, va jis ir valdomas termostato su PID algoritmu, panašiu kaip šis: https://www.ebay.com/itm/REX-C100-PID-Digital-Temperature-Controller-0-To-400-C-K-Type-Input-SSR-Output/282871375973?epid=8016018882&hash=item41dc72a865:g:ktAAAOSwXkNafno-

    • Darau, Blė parašė:

      „Brangoka“ yra santykinė sąvoka. Pigiau, nei „Kauno energijai“ už 4 kambarių butą — visai neblogai. Plius pradinė investicija nedidelė. Kol kas neturiu jokio noro kažką artimiausiu metu keisti. Dar reikia ir į galimus remontus atsižvelgti. Gegužę parašysiu pilną žiemos ataskaitą su išlaidom.

      Dėl valdiklio su PID dėkui, nors aš „pid valdymą“ pasidariau paprastuoju būdu su forsuotu įjungimu anksčiau laiko — tie valdikliai irgi elgiasi taip pat, tik gudresni dar ir apsimoko.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.