Kaip peles gaudžiau

Posted: 2017-10-31 in Pezalai
Žymos:,

Tie, kas gyvena kaime ir sako, kad neturi pelių, arba meluoja, arba nežino, kad turi. Na, nebent labai šviežiai įsikraustę ir dar neaptikti graužikų. Ypač vasarą, kai pelės sau laimingai gyvena laukuose ir vargo nemato. O va ateina rudenėlis ir pelytes vargas užpuola, badas ir šaltis. Tada jos traukia ten, kur kažkas kvepia ir šildo. Aš kažkada irgi naiviai tikėjau, kad galima pastatyti tokį hermetišką namą, kad pelė neįlįstų, bet čia, žinote, jaunystės utopija ir rožiniai sapnai.

Kaip su graužikais kovoti? Šiaip, aišku, kaip ir su viskuo kovojant, geriausia yra prevencija. Pasirūpinti, kad tinkamas maistas nesimėtytų, kad būtų kuo mažiau patrauklumų, kad didelių skylių (ir daug) nebūtų. Betgi, sutikime, visais būdais neapsisaugosi, o pelės yra landžios.

Aš su pelėmis apturėjau vieną įdomų nuotykį ir porą banalių. Įdomusis buvo toks, kad dukros kambary buvo pradėjęs jaustis pelėsių kvapas ir tai mane labai suneramino. Statybų metu to pelėsio buvo įsimetę visame name ant juodlubių (OSB plokštės), ypač po laidų gofromis, kur oro tekėjimas apribotas. Kai dėjo gipso lubas, užprašiau, kad pelėsį apdorotų. Apdorot apdorojo, bet mažu atsinaujino, anas yra didelė bjaurastis.

Taigi pro lempų skyles ir elektros inspekcines dureles išžvalgiau visą dukros kambario palubę. Nieko neradau, išskyrus vieną voratinklį. Tada pradėjau stumdyti baldus: nu gal koks graužtukas nukritęs pūkuojasi, ar dar kas. Nes kartą tas kvapas buvo žiauriai sustiprėjęs, tai radau ant palangės savaitės senumo stiklinaitę sulčių. Nelabai jau sulčių, o tokios pilkos slidžios pliurzos.

Nu ir ką, atitraukiau spintą nuo sienos, o ten pelių prišikta ir primyžta. Maždaug taip:

Pelių išmatos ant grindų už spintos | Darau, blė

Ble, kaip susinervinau. O dar žmona juokėsi, kad aš naktim visokius garsus girdžiu. Kur negirdėsi, kai graužikai į namus braunasi.

Iš kur ten pelės? Ogi kai statėm namą ir planavom grindų šildymą, reikėjo rinktis kompromisą: arba darbiniame kambaryje bus karšta ir negalėsim temperatūros reguliuoti, arba vieną kolektorių statom katilinėj, o kitą — dukros kambary. Aš surizikavau statyti du kolektorius. Bet jie susisiekia magistraliniais vamzdžiais, o pelės pro jų apšiltinimą ir pralindo. Nu neįtikėtina, žinau, bet faktas. Ir kvapas iš to kolektoriaus sklido, gal ten pelės kokį atsargų sandėlį po namu įsirengė, gal kokia padvėsė ir pasmirdo. Maža, kas. Nebuvo jis kokybiškai užbetonuotas.

Kolektorių užbetonavau, šūdus susirinkau, pelėsių kvapas dingo. Bet pelės, aišku, ne. Bent jau ūkinėje dalyje.

Deja, nuotykiai nesibaigė. Kartoninėse dėžėse buvau susikrovęs 5l sulčių maišelius. Atėjau vieną dieną į sandėliuką, o jis visas sultimis plaukia…

Bjaurybės pragraužė tris pakelius. Išbėgo apie 3 litrai sulčių, nes skylutės mažos. Bet vis tiek teko ekstra tvarka ir sandėliuką tvarkyti, ir galvoti, kur sultis sudėti. Nusipirkau didelių plastikinių dėžių su dangčiais, sukroviau ten. Neįlindo.

Peržiūrėjau vamzdyje visą Shawn Woods kanalą apie pelių, žiurkių ir kitokių padarų gaudymą bei valgymą. Prisirinkęs idėjų griebiausi įgyvendinimo.

Pradžiai padėliojau nuodų, bromadiolono pagrindu. Dar dikumarinas yra gerai, sako. Tuoj pakelius ištąsė, pragraužė:

Bromadiolono pagrindo pelių ir žiurkių nuodų pakeliai | Darau, blė

Šalia pakelių dar pastačiau „spąstus“ su kibiru ir roliku, bet nesuveikė:

Pelių spąstai su kibiru ir besisukančiu ritiniu | Darau, blė

Nežinau, ar pelės taip nuodais džiaugėsi, ar joms užlipimas visgi nepatiko. Nelipo jos ant to roliko, net riešutų sviesto nepalietė. O ir nelabai man patiko, kaip jis sukasi, lyg ir per sunkiai. Įvariau tepalo į guolius — gal užmušė masalo kvapą?

Taip pat užsisakiau ir „tramplinus“ pelėms gaudyti. Principas panašus, su kibiru ir vandeniu, tik vietoj roliko tramplinas su magnetuku. Pelė gan ilgai jaučiasi saugiai eidama link masalo, o kai magnetas nebeišlaiko — staigiai krenta žemyn.

Po kelių dienų nuo nuodų padėjimo name pasidarė tylu. Pamaniau, kad gal reikės pradėt lavonėlių ieškot. Bet prisireikė garaže apsikuopti ir pabaidžiau vieną storą pelę. Aišku, nuodai nesuveikė arba nauja pelė užklydo. O užklysti buvo ko. Nors sultis ir pakavojau, bet pabyrėjo vienas maišas miglės sėklų. Tai taip ir matėsi, kad pelė (ar pelės) ten labai gerai gyvena. Sėklų krūvelė paskleista, aplink prišikta primyžta. Kai kurie šūdukai gan dideli — stambi apsiėdus pelė šiko.

Susinervinau, sėklas iškuopiau ir vietoj jų pastačiau kibirą su liepteliu. Atleiskite už nuotraukų nekokybę, tamsu buvo, o ir fotoaparato į garažą nesinešioju, visiška mobilografija čia:

Pelių spąstai su kibiru ir nuvirstančiu liepteliu | Darau, blė

Ateinu kitą rytą — visas riešutų sviestas nuėstas, blė:

Nuo nuvirstančio lieptelio nuėstas visas riešutų sviestas | Darau, blė

Matyt, lieptelis nejautrus, peles nulaiko. Pareguliavau su tamtyč įsuktu varžtu, užtepiau naują porciją ir išvažiavau į Alytų uošvių lankyt.

Grįžtam vakare, einu pasižiūrėt. Iš tolo matau, kad masalas vėl apėstas, bet nepilnai. O kibire du lavonėliai plauko:

Nuvirstančiu liepteliu kibire pagautų pelių lavonėliai | Darau, blė

Yesssss! Suveikė! Gerai jautrumą sureguliavau. Peliukai tai kažkokie mažučiai, vaikai dar. Pelė, kurią mačiau, buvo gerokai stambesnė. Sviesto daugiau netepiau, lavonėlius pakasiau patvory ir nuėjau „The Handmaid’s Tale“ vėpsot. Ryte ėjau briketų atsinešt, sviesto nelikę, bet kibire vėl du lavonai:

Nuvirstančiu liepteliu kibire pagautų pelių lavonėliai | Darau, blė

Šįkart pagavau ir storąją pelę kartu su dar vienu mažyliu.

Taip taip, aš suprantu, kad šis metodas gaudyti peles yra žiaurus ir nehumaniškas. Mirtis skęstant yra labai baisi. Tačiau tokiu būdu galima sugauti daug pelių paeiliui. Dauguma įprastų spąstų pagauna po vieną graužiką, o štai į kibirą jų gali labai daug sukristi. Keturios pelės per parą — tikrai geras rezultatas. Nors man tikrai nuoširdžiai jų gaila. Deja, kaimynystės su pelėmis perspektyva kelia didesnį pasibjaurėjimą, nei nehumaniškas žudymas. O ir nebijau į sustingusias jų akytes pažvelgti bei mintyse atsiprašyti.

Kol kas tiek. Jei turite kokių įdomių variantų kovoje su graužikais — būtinai pasidalinkite, tema aktuali.

Katės laikyti nesiūlykit, iš anksto pareiškiu, kad variantas neįmanomas.

Reklama
Komentarai
  1. Raimondas parašė:

    kazkada galvojau ka cia tokio sugalvot kad be nuodu apseit tai ismeginau tokivarianta veikia !

    • Darau, Blė parašė:

      Jo, bet čia vėlgi ta pati problema — viena pelė vienu metu. Arba reikia krūvą tų spąstų pristatyt, bet vėl tada: kiek jų reikia, kiek per daug, o kiek per mažai…

  2. Mantas parašė:

    Šiaip jau yra kačių, kurios nekelia alergijos. Pas tėvus bute, kur pelės nuo rudens jausdavosi, kaip savo namuose, atsiradus katei, pelės daugiau nei vienos nebuvo nei matyt, nei girdėt.

    • Darau, Blė parašė:

      Dėl alergijos tai per didelė rizika, nes vienam „nekelia alergijos“, o kitam — puikiausiai. Bet to, aš esu šunininkas, o laikyti katę vien garaže ir vien dėl pelių nenorėčiau. Ir šiaip kažkodėl nenoriu, gal jau pakankamai tų padarų gyvenime turėjau, kad ir su gerom patirtim.

      • Mantas parašė:

        Galima prieš perkant pasibandyt kelia ar ne. Tos kur neturi to pikto plauko ir iš charakterio labiau į šunis panašios. Dar geras variantas yra šeškas. O geriausias – kiaunė :)))))) Žinoma, nėra jokios garantijos, kad įsivaikintas gyvūnas mėgs vaikyti peles 🙂 Iš laukinių kačių geriausios pelių medžiotojos būna. Bet jos tikrai alerginės. Plius charakteris tikrai nebūtų civilizuotas.

        Dar yra variantas sudainuoti peles išvarančią giesmę. Bet labai gerai sudainuoti reikia 😀

    • Darau, Blė parašė:

      P.S. Prieš pusvalandį dar vieną smulkų lavonėlį iš kibiro išgriebiau. Aiškiai apsivaikavus pelė buvo, reikės lizdo ieškot.

  3. Saulius parašė:

    O jei dar stebejimo kamera pakabintum, ta kur gaisra filmavo…;)

  4. Evaldas parašė:

    As naudoju klinus mauzer. Ant kartono uzlipi, ir jos lipa prikimba. Tada ir antra ir trecia uzlipa. Su nuodais uzkniska kad nezinosi kur padves:)

  5. Zydrunas parašė:

    Sveiki, noriu paklaust ,o kur isigijot ta gaudykle/tilteli? Aciu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.