Stephen Moss — Fear the Sky

Posted: 2017-05-31 in Pezalai
Žymos:,

Knyga: Stephen Moss — Fear the Sky | Darau, blė⋆⋆⋆⋆⋆

Kaupiasi mano įrašų skola po truputį, bet, deja, statybos, daržai ir šiltnamiai užima ženklią laiko dalį. Kada nors gal parašysiu, kaip kompiuterastai statė šiltnamį, bet dar negreitai. O kol kas apžvalgėlė apie vieną jau senokai skaitytą knygą ir kuri man tikrai maloniai suėjo, nepaisant to, kad angliškai skaitant vis dar tenka gerokai įtempti smegenus.

Šiaip su šita knyga buvo toks gerokas anekdotas. Įsitikinau, kad atmintis gali kartais ne tai kad sušlubuoti, bet kapitaliai apgauti ir įtikinti kokiais tai visiškai nepagrįstais briedais. Trumpai tariant, padėkavojau viešai Kastyčiui, kad parekomendavo šitą knygą. Kastytis gan greitai pareiškė, kad taip negali būti, nes jis jos neskaitė. Tada pareiškiau, kad kažkas kitas jo bloge parekomendavo. Bet tada sugalvojau, kad gal reikia dėl visa ko pasitikrinti. Pasitikrinu, akurat. Visai ne pas jį, o pas mane patį bloge. Aha, Adomas parekomendavo. Tada puolu dėkavot Adžiui. Tas sako, kad irgi neskaitė, ko aš čia iš jo noriu.

Karoč, tai dėkavoju kažkokiam Adomui, kuris prie mano įrašo apie Marsietį šitą knygą parekomendavo 😀

Patiko šita knyga. Irgi tokia gan nerdgazminė. Nu, išskyrus vieną vietą, kur jau, blė, nervai neišlaikė:

“The chip we have just made is perfect in every way.  Pure and accurate down to the molecular level.”  One of the technicians stood to her side opening the president’s cell phone expertly with a small metal shim designed for just that job.  In front of the still visibly stunned Shinobu, the tech used a set of tweezers to remove the phone’s primary chip from its small motherboard and set it to one side, taking the new chip from the smiling Madeline.

Jo. Taip ir matau, kaip šiais laikais kas nors paima kokį tai išmanofoną flagmaną ir va taip va replytėmis ir rankutėmis pakeičia „pagrindinę mikroschemą“. Aha aha. Va taip va pyst.

Na, bet atleiskime autoriui šią smulkmeną. Weir’as irgi išgalvojo Marse audrą, kuri galėjo raketą nuverst, nors realiai tokia dėl atmosferos retumo neįmanoma. Tai čia irgi, dėl dramos daleiskim, kad buvo galima išmanofone mikroschemą tiesiog ištraukti ir kitą įkišti…

Kas toj knygoj vyksta? Ogi vyksta tai, kad žemėn atalekia pikti ateiviai, norintys ją užimti. Tik ne visa govėda, o keli agentai, dirvai paruošti. Aišku, vienam kitam žmogui kažkas užkliūva ir prasideda šiokios tokios gaudynės su tais ateiviais. Ir kitų reikalų atsiranda labai įdomių.

Šioje knygoje yra aprašytas ir asmenybės perkėlimas į robotą. Labai įdomus reikalas, beje. Aš visada svaigstu nuo minties apie asmenybės kopijavimą. Sakykim, aš mielai sutikčiau būti nemirtingu, jei tik mane kas galėtų į kokį nors nežmonišką kevalą perkelti. Bet dilema yra su asmenybe. Ar aš vis dar būčiau aš, ar tik mano kopija? Tai gautųsi, kad „aš pats“ numirčiau visgi po perkėlimo, o gyvuotų jau netikra kopija. Prasmės kaip ir nėr tada. Jaučiu, va jeigu gyvas smegenis perkeltų, tai gal dar ir pavyktų tą savastį išsaugot, nes mūsų mėsa (t.y. esmė) visgi smegenyse. Filosofinė dilema, karoč.

Žodžiu. Technologinių džiaugsmelių šioje knygoje pakanka, laižytis skaitant galima beveik nuolat. Ir sąmokslo teorijos gerai sukamos, ir visokie slaptumo protokolai, ir karinės struktūros. Aišku, kaip ir su ta mikroschema, daug yra visokių kliurkų, bet be to knygų nebūna.

Knyga taip pat gerokai įtempta. Ramių pasisėdėjimų joje nedaug, veiksmas vyksta ištisai. Va tik kad gal truputuką per sėkmingai. Mažoka man buvo joje nekalto kraujo 🙂 Aišku, po ypač įtemptų kulminacijų lengviau atsipūsdavau skaitydamas, bet galutinėje perspektyvoje galvoju, kad ne visos jos galėjo taip jau teigiamai išsispręsti. Būčiau daugiau pasipiktinęs autoriaus žiaurumu, o va neteko.

Taigi rekomenduoju veiksmo, fantastikos, ateivių ir mokslinių nerdgazmatronų mėgėjams, gykams visokiems ten ir kitiems inžinieriams. Kai baigsiu kitą literatūrą, eisiu tęsinių skaityti, čia tik pirma trilogijos „The Fear Saga“ dalis.

Advertisements
Komentarai
  1. Evaldas parašė:

    Youtube: one minute time machine. Ten linksmai sprendzia pamineta filosofine dilema 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s