Ką turiu laikrodžių

Posted: 2017-04-28 in Pezalai
Žymos:,

Laikrodžiai — mano vaikystės ir paauglystės meilė. Jais susidomėjau kažkur aštuntoje klasėje ir po to iki maždaug vienuoliktos sukaupiau iš esmės visą jų kolekciją. Joje — trys mechaniniai ir krūvelė įvairių kvarcinių/elektroninių laikrodžių. Paskutiniais metais mokykloje nešiojau rusišką Elektroniką sudaužytu stikliuku. Mokyklos baigimo proga gavau dovanų šveicarišką kvarcinį „Catamaran“, kurį nešiojau porą ar trejetą metų, kol nusėdo jo baterija. Tada vėl grįžau prie sudaužytosios Elektronikos. Na, o paskui kažkuriuo metu uošvis man ir tuomet dar būsimai žmonai nusprendė padovanot „normalius“ laikrodžius. Aš išsirinkau multifunkcinį Casio EFA-111 ir tuo, galima sakyti, mano meilė laikrodžiams užsibaigė — iki praėjusių metų.

Praėjusiais metais aš staiga vėl pajutau meilę laikrodžiams, ypač mechaniniams ir pradėjau intensyviai jais domėtis. Matyt, artėjant keturiasdešimtmečiui sugalvojau tapti solidesniu 😀 Turiu nusižiūrėjęs keletą kandidatų ir esu morališkai pasiruošęs išleisti laikrodžiui krūvą pinigų. Tik tos krūvos neturiu. Tiksliau, turiu, bet prioritetai dabar neleidžia žaisliukams išlaidauti. Todėl dar savo dabartinės svajonės palauksiu ir pasidžiaugsiu turimu vintažu. Kadangi jau rašiau, ką turiu pinigų, tai pasigirsiu ir ką turiu laikrodžių.

Per kraustymąsi prieš dešimt metų kažkur pamečiau dalį savo laikrodžių kolekcijos — gal dar atsiras. Toje prarastoje dalyje ir mano apdaužyta Elektronika. Dar ten turėtų būti vienas kvarcinis laikrodukas ir dar kažkoks elektroninis.

Užtat kita dalis buvo saugiai pakavota stalčiuje pas mano mamą. Per Velykas sugalvojau biškį pabendrauti su praeities vaiduokliais, pasiknaisioti po senus stalčius, o ten radau ir savo laikrodžius, sukištus į to paties Catamaran dėžutę. Štai mano senas radinys:

Įvairių laikrodžių kolekcija | Darau, blė

Čia yra, be abejo, tik maža dalis visokių laikrodžių, kuriuos esu turėjęs, nes būdamas mokinukas jų daug nekaupiau. Dažniausiai mainydavau ir leisdavau jiems kišenpinigius, bo pajamų kažko neturėjau. Bet pamenu, kad „Montana“ Gariūnuose kainuodavao 8 arba 10 Lt, priklausydavo nuo snukio, ant kurio užtaikydavai 😀

Pirmiausia užsisakiau krūvelę baterijų ir sukaišiojau į laikrodžius. Ech…

Mano kolekcijoje irgi yra dvi įžymiosios Montanos. Viena, tiesa, atklydusi Lietuvon kitais keliais ir yra gerokai senesnė už Gariūnų bangą. Jos ir plokštė skiriasi, ir ekrano išdėstymas, ir piktogramos, ir netgi melodijos. Taigi viena iš mano trijų (trečia dar nerasta) Montanų yra tikras raritetas.

Apie Montanas prieš porą metų rašė ir „Istorijos įdomybės“. O jeigu norėtumėte paklausyti Montanos melodijų, tai interneto archyve iškapsčiau šitą tinklapį. Ten netgi pateiktos tikrosios tų melodijų orkestrinės versijos. Vos vieną kitą galiu atpažinti 😀

Mano „ypatingoji“ Montana:

Elektroninis laikrodis „Montana“ | Darau, blė

Su dviem piktogramom ir galimybe datoje sukeisti vietomis mėnesį su diena. Taip pat AM/PM indikacijos. „Pigiosios“ Montanos AM/PM nustatydavo tiesiog persukant laikrodį per 24 val., tada peršokdavo į kitą režimą. O šitoje galima mygtukais išgauti. Na, kaip jau sakiau – raritetas čia. Jos ir melodijos kitokios.

Dar, beje, aš kažkodėl visą laiką jaučiau neišpasakytą silpnybę varpelio piktogramai. Na, nežinau net, kodėl. Jis man kažkuo buvo ypatingas. Kitos indikacijos man ne tokios mielos. O va varpelis – kažkas tokio. Susileisdavau jį pamatęs.

Antrosios Montanos atgaivinti nepavyko, kažkas joje nekontaktuoja. Ekranas mirkteli ir išsijungia. Gal tiesiog baterijos kontaktai neprisispaudžia, jai vieno varžtelio trūksta. Beje, buvau paauglystėje sugalvojęs, kad reikia išnaudoti laikrodžio lempelę, kaip miniatiūrinį žibintuvėlį ir dėl to ties ta lempele nuskutau laikrodžio ciferblatą (kairėje pusėje):

Nebeveikiantis laikrodis „Montana“ | Darau, blė

Dar vienas dalykas. Tos „Montanos“ eidavo nebūtinai taip jau tiksliai, kaip būtų galima tikėtis iš kvarcinių laikrodžių. Todėl aš su jomis eksperimentuodavau ir perlituodavau kvarcus. Buvau susiveikęs ir kitų laikrodžių dalims, tai po kelių perlitavimų paprastai pavykdavo rasti, su kuriuo kvarcu eidavo tiksliausiai 😀

Taip pat mano kolekcijoje dvi Elektronikos (bo trečia Электроника irgi prapuolus). Viena — paprastutis pypsiukas, o kita — su muzikytėmis. Šitas dvi kažkur blusturgiuose nusipirkau, gal net Aleksoto turguj, o tą trečiąją, daugiausiai nešiotą tiesiog radau sporto salėje. Gal dėl to ir nešiojau. Ai, nu ir patiko man ji labiausiai, nes ėjo tiksliausiai 😀 Visi šitie seni kvarciniai laikrodukai tikslumo prasme tai baisūs, gerai sureguliuotas mechaninis juos į vietą padėdavo.

Электроника 52, gaminta dar СССР:

Laikrodis Электроника 52 | Darau, blė

Čia gan paprastas variantas, nors ir su žadintuvu bei valandiniu pypsiuku. Taip pat rodo datą – mėnesį ir jo dieną nuolat ekrane. Ta nuolat rodoma mėnesio diena – viena iš Elektronikos ypatybių, net moteriškuose laikrodžiuose būdavo. Deja, šito laikrodžio dangtelis nuo kažkokio kito laikrodžio arba pjezoelementas paprasčiausiai pamestas. Tokį jau ir įsigijau, nebepypsėjo jis.

Šito labai norėjau, kai Montanų melodjos atsibodo, Электроника 55Б:

Laikrodis Электроника 55Б | Darau, blė

Jis nuo mano labiausiai nešiotos Elektronikos skyriasi tik tuo, kad turi dvi melodijas. Na, galima sakyti, tris – trečioji „melodija“ yra tiesiog pypsėjimas. Beje, datoje yra ir metai, intervalas 1980–2019. Taigi dar pora metų šitam laikrodžiui liko 😀 Gal niekas negalvojo, kad jis tiek išgyvens? Bet šitas laikrodis jau nebe sovietinis, man regis, jis pagamintas po subyrėjimo. Na, „firmwarės“ jame niekas nekeitė, paliko metų intervalą tokį, koks buvo. Su šito tipo laikrodžiais labai įpratau naudoti atgalinį laikmatuką.

Dar vienas elektroninis fufelis, kažkoks kiniškas šlamštas. Su trimis mygtukais tiktai, bet švieselės mygtukas sudubliuotas ir su režimo keitimu. Na, funkcijos kaip tos pačios Montanos, tik be melodijų, pypsiukas tik:

Kažkoks kiniškas elektroninis laikrodis | Darau, blė

Auksinis laikrodukas „Raketa“ — mano močiutės išeiginis. Jis neturi galinio dangtelio ir balansyro — sulaužytas. Bet visa kita mechanizmo dalis sveika, varančioji šakutė irgi vietoje, taigi teoriškai jį galima prikelti gyvenimui. Galbūt tą padarysiu, galės mano žmona ar dukra nešiot. Vintažas visgi, o dar paauksuotas:

Paauksuotas laikrodis „Raketa“/Ракета | Darau, blė

Juodas su minutine rodykle ir be stikliuko — „Svet“ („Свет“, ЕУЛ), mano senelio. Prisuktas sėkmingai tiksi, tad yra potencialo jį restauruoti, nors minutės, regis, bėga vos ne dvigubai greičiau. Na, maža kas ten gali būti jam. Žiūrėjau ir su didintuvu – jo sekundinė ašelė tebesisuka, taigi nenulaužta:

Aplaužydas ir apdaužytas laikrodis „Svet“ / „Свет“ | Darau, blė

Командирские. Yra žmonių kategorija, kurie šiuos laikrodžius dievina. Gal nostalgija tarybiniams laikams, gal aklas tikėjimas „rusiška kokybe“, gal dar kažkas. Šiaip šitas laikrodukas neblogas. Prisukau jį va daugiau kaip po 20-ies metų ir jis tiksi. Skuba truputuką, bet eina. Išviliojau jį iš klasės draugo įsiūlydamas kažkur įsigytą elektroninį laikrodį su skaičiuotuvu (gal iš Kauno Urmo bazės…) ir dar kažkiek meškučių duodamas — buvo tokia vagnorkė su meškute, 500 pinigų. Penkličius atitiko po keitimo, regis:

Mechaninis laikrodis Командирские Амфибия | Darau, blė

Žodžiu, kamandirskas man atsiėjo nemažai, bet tai buvo mano pirmasis tikrasis „tool watch“ ir aš jį naudojau labai intensyviai. Juk jis tinkamas nardymui iki 200 metrų — ir tikrų 200, bo rusai šitoj vietoj visokių 200 bar ar kitokių svaigalų nenaudojo. Stikliukas storas, karūnėlė užsukama, galinis dangtelis su masyvia gumine tarpine:

Mechaninis laikrodis Командирские Амфибия, reversas | Darau, blė

Taip pat pats ir susireguliuodavau šį laikrodį pagal radijo stotį Маяк, bo M1 tais laikais kas valandą pypsėdavo labai iš lempos, leisdavo dainai pasibaigt ir pan. Bet paskui vieną kartą, ruošdamasis berniokiškam naktiniam žygiui, tą laikrodį sugadinau. Norėjau, kad jo liuminoforas gerai „prisigertų“ šviesos ir pakabinau laikrodį arti naktinės lempelės. O jo storasis stikliukas buvo organinis. Jis nuo lemputės karščio aptirpo ir išsirietė, palikdamas mano laikrodį nelabai naudingą. Ir naktinis žygis velniop nuėjo. Paskui man laikrodininkas įdėjo šiaip stikliuką, bet jau nebe hermetišką. O aš jį į stiklinę niurktelėjau, norėdamas patikrinti… paskui ilgai džiovinau ir bandžiau stikliuką gerai užklijuoti epoksidine derva. Klijavimas pavyko, bet per maustymus sulaužiau laikrodžio ratuko spyruoklę ir nebeturėjau kaip jį uždėti ant laikrodžio — teko priklijuoti. Taigi hermetiškumas buvo šiaip sau, po pasimaudymo pradėjo prastai eiti, o ratukas nebesisukinėjo… ratuką, beje, naudodavau labai intensyviai, nes laikrodis paprastas, be chronografo. Ties minutine rodykle nustatytas ratukas palengvindavo praėjusio laiko sekimą.

Kadangi laikrodis pradėjo eiti netiksliai, piktai reguliuodamas dar netyčia ir balansyro spyruoklytę nukirtau. Teko vėl nešti pas laikrodininką. Tas jį perplovė, išvalė, įdėjo kitą balansyrą. Bet galiausiai laikrodis po kažkokio sukrėtimo liko su laisvai besisukaliojančiu ciferblatu. Va tada jau man pagailo varganų paauglio kišenpinigių ir į taisyklą nebenešiau. Taip laikrodis ir liko stalčiuje, o paskui dėžutėje gulėti. Taigi praėjo gerokai daugiau, nei 20 metų po paskutinio jo prisukimo. Iki galo, beje, irgi neprisisuka, ties kažkuria vieta spyruoklė persisuka. Gali ištiksėti nepilną parą.

Dabar jau esu ne paauglys, dalių šitiems laikrodžiams internete nors vežimu vežk — aš jį susiremontuosiu. Aišku, su sovietiniu laikrodžiu tikrai žmonėse nesirodysiu, bet užsidėjęs kokį nailoninį dirželį po miškus pasibastysiu.

Dar mano kolekcijoje yra kažkoks Sharp laikrodukas, pusiau analoginis, pusiau elektroninis. Iškeptas tos pačios „Montanos“ firmwarės principu. Toks pat valdymas ten ir pan. Bet visiškai neturiu jokių prisiminimų, iš kur jis pas mane atsirado ir kiek aš jį nešiojau. Rimtai. Juoda dėmė atminty. Pigus fufelis kažkoks, iš plastmasinio „metalo“. Matyt, tiek jis man ir patiko, kad net neatsimenu. Įdėjęs bateriją aptikau, kad analoginė dalis net ir nebeeina, o nustatymų mygtukas nekontaktuoja, visiškas šlamštas:

Kiniškas šlamštinis „Sharp“ laikrodis | Darau, blė

Be šitų dar esu turėjęs kalbantį laikrodį, su rusišku tetos balsu ir gaidžio giesmėmis žadinimui. Fainas žaisliukas buvo, labai įspūdingas, kaip tuomet. Dar turėjau atseit vandeniui nepralaidų sportinį „Montanos“ kloną, tik be muzikyčių. Baisus toks buvo, visas plastmasinis, raudonos spalvos jame buvo daug. Iškeliavo kažkur į šiukšlynus turbūt. Dar, beje, turėjau ir elektroninį kišeninį laikrodį, su laikikliu. Tokius mikriukų vairuotojai naudodavo. Su grandinėle. Grandinėlę netgi dabar turiu, vis panaudoju kokiems nors raktams.

Dar turiu laikrodį kurtiesiems 😀 Jį pirkau prieš 13 metų, kai su žmona dirbom skirtingais grafikais ir aš nenorėjau jos žadinti. Taigi nusipirkau laikrodį su vibratorium. Bet vibratorius pasirodė besąs toks galingas, kad žmonikė vis tiek pabusdavo 😀

Vibruojantis kurčiųjų laikrodis | Darau, blė

Daug metų pragulėjo stalčiuje, bet laiką rodė gan tikslų, tik kažkuris laiko persukimas buvo pražiopsotas. Vėlgi, firmwarė kaip Montanos. Apačioj yra tikras jungiklis, perjungiantis laikrodį į zirzimo arba pypsėjimo režimą. Jis didžiulis, su AAA baterija, ant rankos nepanešiosi. Skirtas užsisegti nakčiai.

Catamaran laikrodukas nedidelis, solidus ir patogus. Įsidėjau į jį bateriją ir pagalvojau, kad va – turėsiu visai gerą „kostiuminį“ laikrodį, tikrai tam tinkamas:

Laikrodis Catamaran Catch | Darau, blė

Iš kitų dabartinių laikrodžių tai mano minėtas Casio EFA-111. Prieš 13 metų pirktas, buvo gan naglas — net su telefonų knygele. Vienas iš „išmanesnių“ laikrodžių. Jį ir nešiojau beveik visą laiką, į keliones veždavausi. Nors nepamenu, iš kur pas mane tas Sharp su dvigubu laikrodžiu, bet, matyt, kažkokį pėdsaką atminty paliko, nes ir EFA-111 toks pat: su analogine ir su skaitmenine sritimis. Tik atrodo padoriau ir valdymo bei funkcijų gausa visai kita. Su šituo laikrodžiu taip pat ir atbulinį laikmatį naudodavau, kol telefonai to funkcionalumo neišstūmė:

Laikrodis Casio EFA-111 | Darau, blė

Kaip sakoma laikrodžių forumuose, chronografo funkcija laikrodyje yra viena iš labiausiai „medžiojamų“. Na, ji suteikia galimybę „pabendrauti“ su laikrodžiu. Mechaninis laikrodis tuo „bendravimu“ dažnai ir žavi. Pavyzdžiui, kasrytinis prisukimo ritualas yra kažkas tokio. O chronografas suteikia dar didesnį interaktyvumą. Man meilė chronografams atsirado su pirmąja Montana. Matuodavau viską: per kiek laiko nueisiu į mokyklą, per kiek laiko nuvažiuosiu autobusais į Garliavą, per kiek laiko nubėgsiu krosiuką ar nuvažiuosiu kažkur dviračiu. Žodžiu, laiko „trackinimas“ man prilipo iš karto. EFA-111 chronografą ir atbulinį laikmatį taip pat dažnai naudodavau, nekalbant jau apie žadintuvą. Na, paskui, su telefonais atsirado ir žadintuvai, ir chronografai, ir, galiausiai, Endomondo. Bet mano meilė chronografams išliko. Analoginio sau negalėjau leisti, nors mokykloj, pamenu, buvo kažkas Полёт laikrodį atsinešęs. Jėtaus, kaip aš jo pavydėjau, net pavogti norėjau (gėda truputį prisiminti). Deja, analoginio chronografo taip ir negavau įsigyti, tad tenkinausi elektroniniais. Na, ir kamandirsku su ratuku — tas ratukas visai gerai veikdavo, nors kartais paliūdėdavau, kad tik tokį „chronografą“ turiu.

Dar vienas iš mano naujų laikrodžių — jau aprašytas mechaninis automatinis „Jaragar“, kurį nusipirkau tiesiog šiaip sau, nes labai labai norėjosi ką nors mechaninio pačiupinėt, o prisikast iki savo kolekcijos neturėjau tvirtos galimybės. Apie jo reguliavimą jau rašiau. Pigus ir blizgus žaisliukas su plastmasinio krokodilo odos dirželiu. Man jis tiesiog mechaninis šlamštukas, tuo konkrečiai ir džiuginantis bei suteikiantis galimybę matyti jo vidurius, magišką balansyro šokį ir alkūninio krumpliaračio strakaliojimą. Na, irgi toks nelabai į žmones tinkamas, papigiaška:

Mechaninis-automatinis laikrodis Jaragar | Darau, blė

Mano dabar daugiausiai nešiojamas laikrodis — Casio E512D. Kvarcinis-analoginis, su analoginiu chronografu. Paveldėjau iš tėvo, nešioju dėl chronografo ir kaip brangų atminimą. Buvo kiek aplaužytas, bet laikrodininkas pataisė, o kadangi mano tėvą pažinojo, tai dar ir už dyką. Įdomus toks laikrodukas, sekundinė chronografo rodyklė valdoma pilnai elektroniškai, nunulinant apsisuka gan lėtai, nuo varikliuko. Jos „nulį“ galima pačiam keisti, jei nusimuša. O štai minučių ir valandų skaitliukų rodyklės nunulinamos mechaniškai, su spyruokle ir ekscentrikais. Toks ne visai meca-quartz, bet pusiau. Naudoju dažnai, matuoju irgi beveik viską, kas užeina:

Laikrodis Casio Edifice E512D | Darau, blė

Kalbant apie meca-quartz tai mielai įsigyčiau kokį padoriai atrodantį laikrodį su Seiko VK67 mechanizmu. Deja, konkrečiai su šiuo mechanizmu laikrodžių dar nedaug ir dizainai jų gan baisūs. O šiaip tai puikus mechanizmas. Galima atskirai už keliolika dolerių nusipirkti. Tada iš AliExpress rodyklių, ciferblatą, kokį nors korpusą ir susikonstruoti laikrodį 😀 Ech, turėčiau daugiau laiko, gal ir užsiimčiau, bet reikia kaip nors statybas dasimušti.

Visgi, nepaisant pasvaigimų apie meca-quartz konstravimą, sau ateičiai žiūrinėju laikrodžius su Valjoux 7750 mechanizmu. Norėjau su Lemania 5100 ir turbūt būčiau ties tokių laikrodžių paieška apsistojęs, bet kai pamačiau vieną modifikuotą 7750 laikrodį su balansyrine silicio spyruokle, valandiniu ratuku aplink ciferblatą ir keliais kitais panaglinimais, tai susileidau.

Ai, dar radau dešimties metų senumo tokį įrašą forumėlyje apie žmones su įvairiais laikrodžiais ir ką tai rodo: http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?t=3085

Heh, aš visiškas lūzeris pagal tą sąrašą 😀 Įdomu būtų, jei kas sukompiliuotų tokį įrašą šiems metams pridedant ir visokius išmanius laikrodžius. Man pačiam laikrodis visada buvo kaip tam tikras įrankis, vien valandų rodymo man paprastai neužtekdavo. Bet nešiojau visokius ir pagal visokias aplinkybes. Užtat išmanieji laikrodžiai mano širdy vietos visiškai neranda, aš jų poreikio nesuprantu. O ypač tokių, kuriuos kas porą dienų ar kasdien kraut reikia. Dar vienas elektrinis daiktas, kuriuo reikia rūpintis. Va mechaninis, o dar mechaninis automatinis yra jėga. Arba koks nors kvarcinis su saulės baterijom. Arba tas pats meca-quartz.

Reklama
Komentarai
  1. Vytautas parašė:

    Pebble norėjau tik dėl vibroalarmo. Rinkoje yra ir pigesnių variantų, bet programuojamumas leidžia su vibroalarmu gudriau manipuliuoti. O tada jau visokie kavos, arbatos pasidarymai tampa tinkamo taimerio pasirinkimu, ir galima toliau kuo kitu užsiimti. Telefonas gal irgi tiktų, bet laikrodis būtent šitoje siauroje vietoje labai patogu.

  2. scaniagti parašė:

    Montaną turėjau gal nuo 89. Pirma mano matyta „su stiprintuvu“, rėkdavo kaip reikiant, paskui jau dauguma tokių buvo. Melodijų komplektas irgi buvo nevietinis. Esu girdėjęs apie montaną su bitlais.
    53 elektronika leisdavo reguliuoti greitį, ar ne 1, 2 sekundės parai plius minus? Nežinau, ar 55 turėjo šitą antvartį. Bet tikslumą išgaudavo sekundė per mėnesį.

    • Darau, Blė parašė:

      Šiaip daug Elektronikų turėjo tą kintamą kondensatorių su varžteliu. Susireguliuodavo gan gerai, bet labai priklausydavo nuo metų laiko 😀

      • scaniagti parašė:

        Ne varžtelį, mygtukų kombinaciją. Kažkoks longpress ir išlysdavo derinimo langas 🙂

        • Darau, Blė parašė:

          Tiksliai! Dėkui, kad priminei. Aš savo pagrindinį taip ir reguliuodavau, buvau jau ir pamiršęs. Daug metų praėjo 🙂

          Va, radau tą režimą, leidžia keisti nuo -6,3 iki +6,3 (keistas skaičius) sekundžių per parą:
          Laikrodžio Електроника 55Б paros tikslumo reguliavimas | Darau, blė

          • scaniagti parašė:

            Cha, buvau pamiršęs 6,3 😀 absoliučiai buvau tikras, kad 1,2 😀
            Atmintis pilna netikėtumų. Dėl 6,3 – turbūt kokioj nors skaičiavimo sistemoj lygu 100. Arba 99 arba kitam kokiam patogiam skaičiui. Spėju 🙂

  3. na parašė:

    topas “Bet vibratorius pasirodė besąs toks galingas, kad žmonikė vis tiek pabusdavo “

  4. Justinas parašė:

    Į kokią kategoriją dabar žiūri? spėju ne į išmaniuosius… 😀

  5. Jaded parašė:

    O domejotes swatch sistem 51?

  6. Kazys parašė:

    Šviežias straipsnis ta pačia tema: https://geektimes.ru/post/288712/ . Artėja trumpų rankovių metas…

  7. Ranger parašė:

    mane tai ant rankos nesiojami laikrodziai nervino visad juos kur ant stalo palikdavau ar namie ar darbe o dabar kam jie mobilka visad su savim

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s