Stanley Master: tvirčiausiems iš tvirtųjų

Posted: 2017-04-03 in Pezalai
Žymos:

Arba bent jau taip apipavidalinamas termosas, kurį gavau dovanų išbandymui nuo „Gerduvos“. Už dovaną aš pasistengsiu atsilyginti, kiek įmanoma, nešališka apžvalga ir aprašyti savo įspūdžius.

Apskritai aš termosams jaučiu tam tikrą silpnybę. Pamenu, vaikystėje mūsų šeimoje buvo kažkoks žydros plastmasės termosas, kurį kartais išsiprašydavau išsinešti į lauką. Ir pamenu, kaip jis sudužo, nes vidus buvo veidrodinis iš stiklo. O štai kai studentas buvau išvažiavęs parinkti braškių Škotijon, ten įsigijau savo pirmąjį plieninį termosą. Jį irgi sugebėjau pribaigti 😀

Pažintis su „Gerduva“, tiesa, prasidėjo nuo trumpo susirašymo su jos atstovu dėl ketaus keptuvių, bet kai pareiškiau, kad mielai aprašinėju visokius dovanų gautus daiktus, man pasiūlė Stanley Master termosą.

Ką gi, čia bus tik pirmoji trumpa apžvalgėlė, o vėliau, per porą savaičių, padarysiu daugiau ir rimtesnių bandymų. Ypač kad termosų palyginimui turiu visai padorią krūvelę.

Po paskutinio kontakto praėjo pora dienų ir kurjeris pristatė gausiai plėvelėn suvyniotą termosą:

Stanley Master 0,7 l termosas iš „Gerduvos“ | Darau, blė

Termosas reklamuojamas, kaip ypač gerai išlaikantis šilumą ar šaltį. T.y. giriamas už labai gerą izoliaciją. Kaip ten su tuo yra, dar išsiaiškinsim, o pirmieji pačiupinėjimo įspūdžiai geri. Dar jis giriamas už nepaprastą tvirtumą ir atsparumą.

Visų pirma, dangtelis-puodelis taip pat yra bent jau dvisienis, kaip kalorimetras. Taigi jis irgi prisideda prie šilumos izoliavimo. Ant dangtelio viršaus (arba puodelio apačios) yra guminis padas — nors ir smulkmena, bet labai maloni. Mažesnė tikimybė, kad puodelis kur nors nuslys. Na, rimtai, man tokios smulkmenos labai patinka. Puodelio kraštas nors ir plonas, bet neaštrus — gerti iš jo turėtų būti patogu. Dydis ir talpa man taip pat patiko. Tiesa, 0,7 l talpa kiek mažoka, bent jau mano įpročiams — nė trys kavos puodeliai mano matais neišeina. Na, bet pastaruoju metu aš kavą termose vežiojuos tik juodą, o šalia prigriebiu pieno pakelį — šitaip sueina ir 0,7 l.

Kad termosas, nors ir stambus, bet nelabai talpus, matyti iš kitų konstrukcijos detalių — gilaus kamščio ir storų sienelių. Kamštis be jokių ten mygtukų ir kitų „patogių“ mechanizmų, tačiau jis turi latakus — gerokai išsukus, bet dar ne iki galo, tie latakai atsilaisvina ir galima gėrimą į puodelį įsipilti per kamštį.

Iš karto užskaičiau oficialų leidimą plauti šį termosą indaplovėje. Šiais laikais aš neįsivaizduoju, kaip dar galima gaminti kažką, kas netinkama indaplovėms — tai yra apsileidimas. Tiesa, aprašyme yra perspėjimas, kad dėl plovimo indaplovėje termosas gali greičiau įgauti pasenusią išvaizdą, tad to geriau nedaryti, jei rūpi grožis bei estetika. Man labiau rūpi mano komfortas, tai į indaplovę kišiu tikrai.

Užtat už vieną dalyką tiek gamintojams, tiek lietuviams platintojams norisi nagus nukapoti:

Stanley Master termosas su instrukcija viduje | Darau, blė

Kas, blė, šitaip į termosus kiša instrukcijas? Aš su savo gan smulkiom rankom iškrapštyti nesugebėjau, dukra — taip pat. Žmona iškrapštė. Aišku, būtų buvę galima pasinaudoti kokiu pincetu ar replėmis, bet šiaip jau nesąmonė.

„Gerduva“, jei jūs esat ne tik platintojai, bet ir tiekėjai, ir dedat tas instrukcijas — būkit žmonės, uždėkit ant tų popieriukų gumelę, kad instrukcijas būtų galima paprasčiausiai iškratyti. Arba perduokit tiekėjams, ok? Nes šita smulkmena mane asmeniškai įžeidė. Tai yra stačiai pasityčiojimas iš galutinio vartotojo.

Ok, instrukcija iškrapštyta, bala jos nematė.

Kur ir kam dažniausiai reikia termosų? Man į galvą ateina trys sritys, bet jų yra neabejotinai begaliai daugiau: žvejyba, medžioklė ir statybos 😀

Stenlis atkeliavo į statybas su kitu mano nudaužytu darbiniu arkliuku japonišku Zojirushi termosu:

Stanley Master ir Zojirushi termosai statybose | Darau, blė

Zojirushi yra šiek tiek vizualiai mažesnis, bet jo talpa yra vienas litras. Tačiau jo kamštis yra negilus, o dangtelis tik su plastikine izoliacija. Tad teoriškai Stanley turi daugiau pretenzijų į geresnę izoliaciją.

Papildykim šitą vaizdelį termograma:

Zojirushi ir Stanley Master termosų termograma ir šilumos nuotėkis | Darau, blė

Aha, kiniškas japonas (bo pagamintas Taivanyje) šilumą leidžia kur kas labiau, bent jau pro siūlę. Ir ranką pridėjus dangtelis būna šiltas. Stanley prisilietus tos šilumos irgi kažkiek leidžia pajusti, bet gerokai mažiau. O štai vaizdas per gumuotus dangtelius, kur atspindžiai neturėtų vaizdo iškraipyti:

Zojirushi ir Stanley Master termosų termograma ir šilumos nuotėkis | Darau, blė

Ką gi, pirmieji rimti taškai Stanley Master termosui dėl šilumos izoliacijos. Termograma yra termograma, nepasiginčysi. Įdomu, kad dangtelių šilumos skirtumas beveik 10 laipsnių — o tai jau yra tikrai daug.

Na, bet šilumos atidavimas yra ne viskas. Svarbiausias klausimas — kiek tos šilumos izoliacijos užtenka pačiam termoso naudotojui. Aš savo Zojirushi skųstis neturėjau pagrindo, nes bet kokiu atveju, ryte į statybas atsivežtą kavą ar arbatą išgeriu per dieną, o kartais dar dalį ir parsivežu, o kitą rytą plaudamas randu dar ganėtinai šiltus skysčio likučius.

Per porą darbo dienų įsitikinau vienu dalyku: arbata Stanley dangtelyje-puodelyje išlieka karštesnė ilgiau. Na, nes puodelis irgi izoliuotas. Šiaip aš nemėgstu ypač karštos arbatos, aš ją supylęs į termosą dar palieku vietos ir įpilu šalto vandens. Bet, be abejo, palieku karštesnę, nei tiesiog vienam puodeliui — termose ji vis tiek vėsta. Taigi aš paprastai planuodamas arbatos pertraukėlę ją įsipilu, dar kelias minutes pasikrapštau ir tada einu gerti. O va Stanley puodelyje arbata po kelių bandymų man buvo vis per karšta, nespėdavo per tas kelias minutes ataušti. Tiesa, įtariu, kad tam įtakos turi ne tiek izoliuojančios puodelio sienelės, kiek mažesnis arbatos plotas — puodelis yra siauresnis už Zojirushi. Bet užtai Zojirushi puodelis būna karštesnis rankose, o Stanley puodelis net neįšyla. Iš vienos pusės gerai — rankų neapsideginsi. Iš kitos pusės — šaltu oru jų nepasišildysi 😀

Kas dar. Na, pats tokio termoso nepirkčiau — man termosas be rankenos ar dirželio nepatinka. Rinkčiausi kitokį modelį. Aišku, dovanotiems termosams į dirželius nežiūrima, tad čia tik šiaip pastebėjimas. Stanley Master serijoje yra ir termosų su rankenom.

Pastabėlė dėl kainos. Termosas nepigus absoliučiąja prasme. Bet mano Zojirushi kainavo panašiai, o jis irgi priskiriamas prie „darbinių“ termosų kategorijos, tinkamų lauko sąlygoms. Tad šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kad mano galva, kaina yra pakankamai adekvati. Aišku, palyginus su kaina Amerikoje, pasidaro kiek liūdniau, bet, deja, Europa yra Europa.

Kol kas tiek. Dar kartą dėkoju „Gerduvai“ už naują ir funkcionalų žaisliuką. Aš jį tikrai su malonumu naudosiu, nors dėl dirželio ar rankenos mintyse kartais pabambėsiu. Dabar šito termoso laukia krūvelė kitų bandymų, pavyzdžiui, košės „virimas“ per naktį ir kiti panaudos atvejai iš mano repertuaro.

Pabaigai visas termosų asortimentas, kurį siūlo „Gerduva“: https://www.gerduva.lt/laisvalaikiui/termosai

Advertisements
Komentarai
  1. vytenis parašė:

    Aš irgi šiemet su Gerduva susipažinau, pirkau ketaus keptuvę. Visaip ją drožiau, tiuningavau pagal visokias interneto rekomendacijas. Likau nepatenkintas maisto gaminimu ir grąžinau. Siuntimo-grąžinimo kaina paliko nemalonius atsiminimus.

    Man vis dar reikia keptuvės. Būtinai parašyk apie (ketaus) keptuves, aš pasinaudosiu rekomendacijomis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s