Kaip kalbėti su vaikais apie lytiškumą

Posted: 2017-03-09 in Tėvystė
Žymos:

Pažink save | Gnōthi seauton | Darau, blėApie seksą irgi. Taip, ir apie seksą. Ir reikia apie jį kalbėtis. Bet čia dažna klaida, kad seksas yra sufobintas ir demonizuotas, tad net ir mums, suaugusiesiems, apie jį kalbėtis būna ir baisu, ir nelengva, ir stačiai stabas ištinka. O labai svarbu yra tai, kad kai su vaikais prireikia kalbėtis apie panašius dalykus, iki sekso dar būna labai toli…

Toliau išdėstytas tekstas yra kurtas bendromis jėgomis, tiek mano, tiek mano žmonos. Tad labai nesistebėkite dėl stilių ir išraiškos skirtumų, nors šiek diek bandžiau suredaguoti į vieną visumą.

Mintis kilo parašyti po seminaro „Kaip kalbėti apie lytiškumą su mažaisiais?“ Panašūs seminarai dažnai suvelia mintis ir jausmus, pranešėja pati perspėjo, kad gali būti įvairių refleksijų ir pamąstymų bei sudirgimų.

Seminaras vyko visas keturias valandas, bet kai kuriems dalyviams pritrūko tokių labai konkrečių patarimų: tai kaip visgi pradėti kalbėti su vaiku apie lytiškumą, ką sakyti. Norėtųsi tiesiog pasidalinti praktiškai, kaip mes elgiamės, elgėmės savo šeimoje.

Mūsų, kaip tėvų, pozicija yra tokia: mes norim, kad šią visą informaciją duktė sužinotų iš mūsų, o ne nugirstų kažkur mokykloje ar dar kažkur. Kad ji žinotų, jog šiomis temomis mes galime šnekėtis, kad ji vėliau ateitų su tam tikromis mintimis ir klausimais pas mus. Taip pat norim, kad ji žinotų teisingą informaciją, o ne prisigaudytų iš draugų iškreiptos. Ir taip pat, geriau tegu ji bus tas draugas, kuris kitiems pasakys „ar žinai, kaip atsiranda vaikai“ ir pasakys kaip iš tikrųjų viskas yra.

Tad štai vienas receptas, kuris gan konkrečiai atsako į klausimą kaip kalbėti su vaiku: visų pirma, nuo pat mažų dienų vadinkim daiktus tikrai vardais: makštis (nors biologiškai išoriniai, apčiuopami bei matomi organai yra „vulva“, bet net ir ne visi suaugusieji žino šį terminą), penis, varpa, (pimpaliukas iš bėdos dar tinka, bet būtinai turite ir tikrą pavadinimą pasakyti), kapšelis, sėklidės. Tiesiog ir vaikas mokės konkrečiai įvardinti ir jūs kalbėsit taip kaip yra. Kažkodėl rankas vadiname rankomis, nosį – nosimi, o su lytiniais organais patys pradedame nesąmones daryti. Paskui atsiranda tokios kurioziškos situacijos, kai auklėtoja skambina tėvam ir sako: „kažkas jūsų sūnui negerai, jis naudoja žodį „sėklidės“!“

Geriausia pradėti nuo kūdikystės, kai vaikas gimsta. Juk visi žino (na, turėtų žinoti), kad su vaiku būtina kalbėtis, jam viską pasakoti, net jei jis dar ką tik iš pilvo. Taip jis pripranta prie balso, o mes – prie pokalbių ir pasakojimų. Vadinkite visas jo kūno dalis teisingai. O jei jums atrodo kaip gi čia taip dabar galima sakyti garsiai „makštis“ ar „varpa“, tai žinokite, kad esate vaikystėje traumuoti ir tas jausmas tik rodo jūsų pačių nepasitikėjimą savimi. Tai jei jau esat suaugę, įveikite savo prietarus, susiimkit.

Prausdami vaiką nesakykite tik, kad prausiate jam užpakalį, nes dažniausiai prausiate ir makštį ar varpą su kapšeliu. Taigi liesdami atitinkamas vietas jas ir įvardykite. Na, rimtai, kaip sakote „čia tavo rankytė, čia tavo kojytė“, nepraleiskite ir „čia tavo makštytė/varputė“. (Šitą punktą sau galiu užskaityti, nes taip elgiausi nuo pat dukros kūdikystės.)

Ką daryti jeigu vaikui jau tarkim penkeri, septyneri ar, nesvarbu, kiek metų ir jūs ankščiau vadinote varpą „peliuku“, o makštį „rūra“ ar kokia nors „pelėda“? Tiesiog pasakykite vaikui „Ar žinai, kaip iš tikrųjų vadinasi tavo „peliukas“? Mes turbūt pamiršom tau pasakyti teisingą pavadinimą, nes peliukas – tai toks gyvūnas…“

Kai kyla klausimai „O tai kaip pradėti kalbėti?“, tai atsakymas yra: tiesiog. Sėdit virtuvėje, valgot ir sakot va yra taip ir taip. Vaikas nepradės galvoti, kad čia yra kažkokia über rimta ir sudėtinga tema, jeigu jūs parodysite, kad apie tai galima kalbėti tiesiog plaunant indus. Mes grįžę iš seminaro sėdom su dukra prie stalo ir tiesiog pasakėm: „o tu žinai, kiek mes visokių įdomių dalykų seminare sužinojom?“ Ir paskui pasakojom tuos įdomius dalykus. Pavyzdžiui, mes konkrečiai pasakojom apie menstruacijas, kad jos dar vadinamos „mėnesinėmis“, kas tai yra, kur tualete padėti higieniniai paketai ir kam jie naudojami. Tiesiog per seminarą mus trigerino tai, kad mergaitėms menstruacijos gali prasidėti gan anksti, net ir devynerių, o mūsiškė irgi auga ir nedaug buvom ta tema kalbėję. Dar šiek tiek papasakojom, apie žmones, kurie atrodo, kaip vyrai ar moterys, bet viduje jaučiasi kitaip.

Kartu su dukra žiūrėtas filmas „Danish Girl“ irgi padėjo išrutulioti temą apie žmones, kuriems atrodo, kad jų kūnas yra neteisingas, kad jie jaučiasi esą kitos lyties. Tai irgi geras receptas, jei norite apie kažką papasakoti: pasirinkite kokį nors filmą ar laidą ir pradėkite diskusiją su vaikais apie ten gvildenamas problemas.

Naudokitės knygutėmis: kaip skaitote pasakas, vaikiškas knygutes, kaip galite skaityti ir tokias „rimtesnes“ knygutes, o jei vaikui įdomu – tai ir anatomijos atlasą.

Mūsų šeimoje jos yra trys:

Nuo kokio amžiaus pradėti tokias knygutes skaityti? Mes pradėjom maždaug nuo ketverių metų. Tokio amžiaus vaikui jau gali pradėti kilti klausimai ir jis pakankamai pajėgus priimti tinkamą informaciją. Ir taip pat išgirsti tokius žodžius kaip „kiaušialąstė“, „spermatozoidas“, „gimda“ ir visus kitus reikalingus.

Be abejo, šiame, XXI amžiuje, o ne kažkokiuose tai viduramžiuose, kalbant apie lytis labai svarbu vaikui papasakoti, kad ne visos išoriškai atrodančios mergaitės jaučiasi mergaitėmis ir ne visi berniukai jaučiasi berniukais. Kad būna ir kitokių atvejų, kad anatominė ir psichologinė/protinė lytys gali skirtis. Kad gali būti žmonių su abiejų lyčių požymiais. Kad gali būti žmonių, kuriems psichologinė lyties savoka iš viso su niekuo nesiderina. Na, ir be abejo, kad ne visos šeimos yra su tėčiu ir mama, nes gali būti ir kitokių, kad ir rečiau. Kitaip sakant, kuo mažiau taikysim vaikams stereotipų, tuo jiems bus geriau ir tuo mažiau jie turės nepagrįstų prietarų bei baimių. Patys sau įsisąmoninkite, kad yra ne tik vyrai ir moterys, bet yra ir transgenderizmas, aseksualizmas ir dar daugybė variacijų. Galbūt jūsų vaikas „paprastas“, mergaitė mergaitės kūne. Bet jūsų vaikas gali susidurti su kitokiais žmonėmis ir geriau tegu nepatiria šoko ar nesuvokimo.

O viskas prasideda būtent nuo daiktų vadinimo tikrais vardais. Nepamirškite šito niekada gyvenime. Mane patį dažnai stebina ir skamba nesuvokiamai, kaip net ir moterys naudoja žodį „papai“. Tai yra „krūtys“, išmokite, po šimts, ištarti šį žodį garsiai. Vyrams irgi jau būtų metas susivokti, beje.

Ypač svarbu, kad vaikas žinotų visokių savo kūno dalių tikslius pavadinimus, jei, neduokdie, pasitaikytų seksualinio išnaudojimo atvejis ar kažkas panašaus. Prie šito yra labai labai gera ir konkreti vadinamoji „apatinių drabužėlių taisyklė“: viskas, kas yra po apatiniais drabužėliais, yra mano intymi zona, prie kurios liestis negalima niekam, tik man, tėvams, gydytojams. O visiems kitiems – ne. Jei ši taisyklė pažeidžiama, būtina apie tai papasakoti.

Apskritai vaikams būtina ugdyti sveiką savisaugos jausmą: jokios tolerancijos jokiems prisilietimams, jei jų nenorima. Kūnas yra mūsų šventovė ir tik mes galime nuspręsti, kas gali jį liesti. O jei kitas žmogus nereaguoja į prašymus sustoti, tai yra prievarta. Problema tame, kad dažnai patys tėvai neleidžia vaikui pajusti norimo privatumo ir kūno nuosavybės jausmo. Pavyzdys iš to paties seminaro, kai susimušusiems vaikams liepiama susitaikyt ir pasibučiuoti ar ranką paspausti. Tai yra baisu. Jei jau kažkam norėjai duoti į galvą, tai tikrai ne tam, kad paskui bučiuotumeisi. Taip, konfliktą reikia nutraukti ir bandyti išspręsti, bet ne tokiomis idiotiškomis priemonėmis.

Nereikia versti vaikų bučiuotis su visokiomis tetomis dėdėmis, net ir priimant sveikinimus per gimtadienį. Aš pats tokią prievolę atsimenu, kaip kažkokį košmarą. Pasisveikinti, pažiūrėti į akis, nusišypsoti, galbūt paspausti ranką – taip, tai elementarus mandagus elgesys. Bet toliau – jokios prievolės.

Kalbant apie visuomenines tendencijas pastaruosius kelerius metus, pats pastebėjau, ypač sustiprėjęs seksizmas ir moterų nužmoginimas. Šie dalykai reklamose ir kitose medijose įvairiai banguoja, dabar sustiprėję būtent šios problemos. Tas pats ir su „mergaitiškų/berniukiškų“ žaislų skyriais parduotuvėse. Gaudykite tiek save, tiek vaikus naudojant sąvokas, kas skirta mergaitėms, o kas – berniukams. Taisykitės ir taisykite. Sufražizmas yra jau atgyvenusi ir nebereikalinga, tik istorine likusi sąvoka. Dabartinės visuomenės tikslas – tai siekis, kad į istoriją nueitų ir feminizmas, liktų tik posūkiu žmonijos evoliucijoje.

Taigi:

  • Vadinkite dalykus tikrais vardais
  • Kalbėkite su vaikais visur, visada, apie viską. Spontaniškai, su pasiruošimu, kokia nors ypatinga proga – visaip.
  • Ugdykite šiuolaikišką požiūrį, venkite stereotipų, gaudykite save juos naudojant ir stenkitės atsikratyti.
  • Niekada, jokiais būdais, nesakykite vaikui, kad jį kažkas atnešė: gandras ar dievulis ar kalėdų senelis.
  • Jei vaikas įvaikintas ar atsiradęs dirbtinai, galite tai įvardyti kaip dovaną.
  • Būkite atsargūs ir nedviprasmiški kalbėdami apie lytis ir jų skirtumus.
  • Ugdykite vaikams pagarbą savo kūnui ir meilę jam.
Reklama
Komentarai
  1. Linas parašė:

    Greitai su žmona tapsime tėvais ir vis save pagaunu galvojantį, kad ateis TA diena ir bijosiu su vaiku pradėti kalbėti apie lytiškumą ir visais kitais iš to išplaukiančiais dalykais. Taip, matyt visi esame sutraumuoti sovietinio požiūrio į šeimą ir vaikus. Ačiū, puikus tekstas.

  2. Aleksanderis parašė:

    Palyginimui ką norvegai masto šituo atžvilgiu, daug nekomentuosiu apie “už“ ir “prieš“, tiesiog čia paliksiu (8 filmukų youtube playlistas) – https://www.youtube.com/playlist?list=PLJX8EALqb4PzmhYdnK6AxcAhm45FyCCK-

    Tai yra norvegiška edukacinė laida vaikams ta pačia tema. Video norvegiškai, bet yra subtitrai, plius ir iš paveiksliukų daug visko aišku.;)

    Disclaimeris pačioj pradžioj išvertus su google-translate sako maždaug – “it is normal for some parents to get embarrassed, you have been warned“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s