Giedrius Vilpišauskas — Virtuvės užkariavimo menas

Posted: 2017-01-20 in Pezalai, Valgymas
Žymos:,

Knyga: Giedrius Vilpišauskas — Virtuvės užkariavimo menas | Darau, blė⋆⋆⋆⋆⋆

Aš šitą knygą įtraukčiau į privalomą švietimo programą mokyklose. Labai rimtai tai sakau. Metodiškumas ir sveikas protas virtuvėje dar niekam nepakenkė. Tai — vienas iš nuostabiausių lietuviškų kūrinių, kokius esu matęs. Jam analogų nėra. Todėl imkite ir skaitykite.

Išsiaiškinkime nuo pat pradžių, kad ši knyga nėra receptų knyga, kaip kokios Beatos, sakykim. Ši knyga yra išsamus ir koncentruotas kulinarijos vadovėlis. Būtent vadovėlis, mokomoji priemonė, o ne reklaminio bukleto principu suklijuota popieriaus plyta su trupučiu teksto ir milžiniškomis nuotraukomis. Jei jums rūpi tokie klausimai „kaip, kas, kodėl, su kuo“, o ne „ką įdėt, kiek laiko daryt, kur gaut“, tai ši knyga — jums.

Nors ne. Ši knyga bet kokiu atveju jums, nes joje greičiausiai rasite tai, ko iki šiol nežinojote apie virtuvės meną. Nebent esate prabangaus restorano šefas arba gabus kulinarijos mokslo absolventas. Arba pats Giedrius Vilpišauskas 😀

Gerb. Giedrius man yra žinomas nuo senų laikų, kai vedė savo LiveJournal tinklaraštį. Dabar vis nuolat kapstausi À La Carte almanache. Jo receptai, rašymo stilius ir įžvalgos man visuomet buvo artimi. Tad pamatęs Giedriaus anonsuotą knygą jos pabaisiškai užsimaniau ir gavau Kalėdoms dovanų.

Ar įprastos receptų knygos yra blogai? Ne, nėra. Bet jos gali smarkiai nuvilti tuos, kurie neturi pakankamos patirties virtuvėje. Visų pirma, tuose pačiuose receptuose įsivelia klaidų. Antra, ne visų ingredientų gali gauti, ypač jei jie egzotiški. Trečia, skiriasi įranga ir ruošimo sąlygos. Ketvirta, kai kurie receptai yra paprasčiausiai pasenę ir nepritaikyti virtuvėms su mikrobangėmis, kombainais ir blenderiais.

Kad paėmę bet kurį receptą jį įgyvendintumėte sėkmingai, reikia ir patirties, ir tam tikros sveikos nuovokos, ir žinių.

Jei perskaitysite „Virtuvės užkariavimo meną“, bent dalį aprašytų metodų įgyvendinsite ir išbandysite suteikdami sau laiko eksperimentams ir nepavykimams — įgausite ir patirties, ir žinių. Sveika nuovoka, deja, sunkiai įgyjamas dalykas, to jokios knygos neišmokys.

Man ši knyga patiko, netgi labai. Vien dėl to, kad ji yra kitokia. Taip pat dėl to, kad gavau papildomą patvirtinimą: virtuvėje svarbu ne tiek tikslios proporcijos ir sekundės, kiek sugebėjimas įvertinti procesą pačiam, pasikliaunant akimis, ausimis, uosle ir liežuviu. Gavau padrąsinimą, kad einu teisingu keliu ir turiu tęsti toliau. Gavau paspirtį tobulinti savo įgūdžius ir plėsti priemonių (ne įrankių) arsenalą.

Rekomenduoju absoliučiai visiems, be išimčių.

Advertisements
Komentarai
  1. Antanas parašė:

    Knyga nereali. Reikia organizuoti autografų dalinimo vakarą 🙂

  2. Giedrius Majauskas parašė:

    Pasiemiau. Gera knyga. Tiesa “Ketvirta, kai kurie receptai yra paprasčiausiai pasenę ir nepritaikyti virtuvėms su mikrobangėmis, kombainais ir blenderiais.” ->Giedrius kaip tik rekomenduoja blenderių, kombainų ir mikrobangių nenaudot :). Svarbiausia – paaiškina kodėl.

    • Darau, Blė parašė:

      Na, taip, nes šioje knygoje bandoma išmokyti reikiamų subtilybių, o viską darant ne savom rankom atitinkami pojūčiai įgyjami sunkiau arba visai pražiopsomi. Visgi aš esu tos nuomonės, kad pagalbinėmis priemonėmis reikia naudotis, jos tam ir yra.

  3. Vidmantas parašė:

    Skaitęs jo straipsnius “Verslo klasė” žurnale. Nerealūs. Jei ir knyga tokia-reikės įsigyti…

  4. Giedrius Vipišauskas parašė:

    Dėkui už atsiliepimą, visada smagu, kai tavo darbas vertinamas 🙂

  5. Vic parašė:

    “Rekomenduoju absoliučiai visiems, be išimčių.” Jauč veganams nelabai..

    • Darau, Blė parašė:

      O tai veganai patys sau maisto nesiruošia?

      • Vic parašė:

        Aš tik spėju, kad knygoje visvien didesnis dėmesys skiriamas išpjovų ir šonkaulių šutinimui. Autoriui tikrai jaučiu didelę pagarbą, kaip valdančiam žodį ir suprantančiam reikalą, pvz. jo naminės duonos receptą naudoju iki šiol. Bet įtariu žoleėdžiams pritaikytas koks dešimtadalis knygos, ar klystu?

        • Darau, Blė parašė:

          Taip, knyga skirta daugiau „tradicinei“ kulinarijai. Bet labai daug kas galioja ir augalinio maisto ruošimui. Na, tik konkrečiai veganišku atveju, neįsivaizduoju, kuo pakeisti tokį universalų tirštiklį, kaip kiaušinio trynys 😀 Krakmolu, ybiške?

          • Giedrius Majauskas parašė:

            Šiaip, manau, tiks ir veganams. Pvz, sriuboms dar pateikia tirštinimą miltais pakepintais, krakmolu, krauju (nu tas veganams nelabai) ir riešutais. Bet gal esmė yra patys principai. O produktus jau galima prisiderinti.

          • PinkCity parašė:

            Veganai kiaušinį keičia sutrintom linų sėmenim (su vandeniu tokia gliti košelė pasidaro), agaru, krakmolu, saldumynuose – bananu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s