Kaip aš vyną dariau

Posted: 2016-11-13 in Darbeliai
Žymos:

Nors kada nors turbūt tikrai bus sakoma „Petriuk, mes apie 2016-uosius nekalbam!“, visgi aš šiuos metus galiu užsižymėti savo biografijoje, kaipo vyndario karjeros pradžią. Labai tuo džiaugiuosi, nes po šiųmečių rinkimų tiek vietine, tiek globaliąja prasme darosi kažkaip neramu, ar bus ką išgerti. O kad norisi, blė, tai faktas.

Pasiskaičius visokius vyndarių forumus ar netgi paprasčiausią Vikipediją gali susidaryti įspūdis, kad vyno pasidaryti yra kažkoks kostmosas. Tiesa, taip ir yra, jei viską darysite kosmiškai. Tačiau kadangi mano skonio receptoriai vyno atžvilgiu yra gan riboti (skanu arba ne), tai ir gamybos metodą pasirinkau patį paprasčiausią. Greičiausiai mano vyno niekas ir vynu nelaikytų, geriausiu atveju tai būtų „žalias vynas“, nors techniškai tai yra tik priešvynis. Iš kitos pusės, kadangi jis man skanus, tai ko dar vargintis toliau?

O buvo taip. Nuvažiavom liepos vidury pas draugą į kaimuką. Jo mama ir sako: norit raudonų serbentų? Aš iš karto pagalvojau apie marmeladą ir pradėjau linksėt. Draugo mama ir sako, va, kibirai čia, krūmai ten, galit susirinkt. Ką jau dabar, užuomina daugiau nei aiški, nuėjom skint, draugas irgi dar padėjo. Prisiskynėm du kibiru raudonų prisirpusių serbentų.

Žmona ir sako, sukis kaip nori, o turi padaryt vyno. Eik skaityt interneto, ieškok priemonių ir daryk. Mjo.

Nu ką, žmona liepia, reik klausyt. Iš tuo metu dar giminei priklausiusio močiutės namo nusigriebiau porą stiklinių amforų ir pabandžiau jas išplauti. Lengva nebuvo, bet įveikiau.

Tada sultims pradėjau traiškyt serbentus. Jų negalima plauti, nes reikia palikti natūralias ant uogų augančias mieles. O mielės ir daro vyną.

Vyno gamybai traiškomos raudonųjų serbentų uogos | Darau, blė

Prispaudžiau apie 6 litrus sulčių, gal šiek tiek daugiau:

Sultys vyno gamybai | Darau, blė

Dalį serbentų panaudojau eilinei marmelado porcijai. Su ja buvo tokia įdomybė, kad viską suruošiau, sudėjau cukrų, tik nespėjau išvirti. Žmona liko namie, sako, išvirsiu aš tau tavo marmeladą. Kokia gera žmonikė 🙂 Bet va, pati tuo marmeladu dar ir apsidegino. Visą dieną sėdėjo paskui fotelyje alaus skardinę rankoj laikydama. O apsideginimas bjaurus, vos kokį šaldantį daiktą atitrauki — iš karto pradeda baisiai skaudėt. Grįžęs nuėjau vaistinėn ieškoti kokio nors skausmą malšinančio tepalo. Siūlo tą, siūlo aną. Sakau, brač, duokit su kokiu nors kainu. Galima ir leidžiamo, aš suleisiu. Sako, kad turim čia tokį bandinuką su lidokainu, bet jis burnos gleivinei skirtas. Sakau, nu tai ok, duokit. Nu ir ką, padėjo puikiausiai, galėjo žmonikė alų ir kefyrą padėt šalin. Taip kad jei apsideginsit ką nors, turėkit omeny. Beje, leidžiamo lidokaino ar kitų panašių agentų vaistinėse nelabai ir būna, keliauja tiesiai į ligonines ir poliklinikas.

Vien iš sulčių vyno daryti negalima, reikia skiesti maždaug 1:3. Taigi pripyliau vandens, kad būtų apie 20 l, sudėjau 4 kg cukraus, užkimšau kamščiu su žarnele, žarnelę įmerkiau į kaljano vazą ir palikau sandėliuke:

Sultys paliktos vyno rūgimui | Darau, blė

Po kelių dienų mielės „užsikūrė“ ir prasidėjo aktyvusis rūgimas. Turiu pasakyti, kad vaizdas tikrai įspūdingas. Butelyje nuolat sukosi sūkuriai, užsiklojo stora puta, o kaljano vazoj vyko nuolatinis burbuliavimas:

Vyną derėtų perpilti, kai šitas aktyvus burbuliavimas baigiasi, išnyksta puta, atsiranda nuosėdos ir vynas nuskaidrėja.

Iš pradžių atrodė, kad tokia stora puta niekada nedings. Įvairūs šaltiniai visaip aiškino, kada tas turėtų įvykti. Kai kur sako, kad po savaitės, kai kur — po mėnesio. Nors mano atveju mielės aktyviai sukosi apie du mėnesiu. Paskui prasidėjo ramesnis gyvenimas, bet irgi dar kurį laiką užtruko. Veiksmas baigėsi maždaug po trijų mėnesių, o puta tikrai išnyko, sukrito į nuosėdas, vynas nuskaidrėjo. Vieną savaitgalį prisiruošiau vyną perpilti:

Nuskaidrėjęs vynas su nuosėdomis | Darau, blė

Galvojau, gal padarysiu vėdinimą, įdėsiu dar cukraus ir leisiu dar parūgt.

Bet kad paragavau ir pasirodė skanus 🙂 Todėl visgi nusprendžiau — laikas pilstyti į butelius:

Vyno pilstymas į butelius | Darau, blė

Iš 20 litrų gavosi apie 14 litrų ganėtinai skaidraus vyno:

Nuskaidrėjęs vynas butelyje | Darau, blė

Viskas:

Į butelius išpilstytas vynas | Darau, blė

Galima mėgautis:

Raudonųjų serbentų vynas taurėje | Darau, blė

Tai va, taip paprastai galima pasidaryti visai skanaus vyno. Aišku, čia teoriškai ne galutinis produktas, bet man skanu, visiems, ką vaišinau, irgi skanu, tai ar ne pofig?

Reklama
Komentarai
  1. Antanas parašė:

    IMHO iš serbentų per rūgščiai gaunasi. Geriau iš didelių tamsiai prinokusių vyšnių (idealu – žagarvyšnės). Ir palaikyti po išpilstymo apie 3-4 savaitėles dar (kas sunkia iįmanoma 🙂 )

  2. Andrius parašė:

    Sveiki,

    Kaip jūs vykdėte perpylimą? Kaip matau, yra kamštis su žarnele, kuri pareina tiesiai į butelaitį. Kaip suprantu čia pasitelkta gudri fizika, o ne „brutforsinė“, kur yra tiesiog raumens pagalba verčiamas didysis butelis ir pilama į talpas? 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s