„Vaikai yra nuostabūs“

Posted: 2016-09-30 in Tėvystė
Žymos:

Mergaitė su mama tolumoje | Darau, blė„Vaikai yra nuostabūs“ — tai kertinis suvokimas, kurį reikia reikia sau nuolat kartoti, priminti ir ugdyti. Kitokių vaikų nebūna, bet būna nelabai nuostabių tėvų. Šiandien trumpas įrašėlis, kurį parašė mano žmona, nedidelis trupinėlis jos prisiminimų ir aktualijų. Toliau jos tekstas.

Per žindymo kursus dėstytoja sakė: „Yra dviejų tipų mamos: vienos tik pagimdžiusios pajunta tapimo mama ekstazę ir susilieja su kūdikiu, kitos – galvoja kaip čia tas gimdymas eina.“ Aš buvau antrasis atvejis. Ištisai kartojau: „Ar jau viskas? Ar jau viskas?“ Tada dingo gimdykloje elektra. Mažąją leido pajausti labai trumpai ir išnešė, palikus mus vienus. „Pradės kūdikis mėlynuoti — nė nepastebėsit“. Aš vis tai prisimenu. Ir viską suprantu, tikrai taip reikėjo, taip saugiau buvo visiems mums. Tik vis galvoju, gal man trūko tų dedikuotų dviejų valandų su dukryte ant krūtinės, kad iš karto pajustumėm viena kitos ryšį. Rizikuoju būti mamafijos užmėtyta akmenimis, bet nebijau pasakyti garsiai: nepajutau begalinio motinystės ryšio vos gimus dukrytei. Jis auga, jis stiprėja, jis keičiasi. Jau septinti metai. Uch, daug. Ir dabar, ir visada galiu apie kartoti savo kirpėjos žodžius: „Aš be galo myliu savo vaikus, bet man reikėjo laisvės“. Ir tai visiškai nereiškia, kad juos apleidi, nesirūpini, ir t.t. Tai daugiau reiškia, kad nepamirštu ir savęs, savo vyro. Buvimo ne tik mama.

Keista būdavo girdėti vos gimus kūdikiui, kad, na, jūs dar palaukit, va kai pradės dygti dantys, mokysis vaikščioti, ir t.t. ir t.t., tai bus sunku. Laukėm, laukiu po šiai dienai. Supratau viena — kiekvienas vaiko auginimo periodas yra savaip sunkus, savaip gražus, savaip žavingas. Kiekviena diena kitokia, kiekviena diena liūdna, sudėtinga ar pilna šėliojimų. Daugiau suprantu kiek mums iš tikrųjų buvo sunku su mažąja, kai dabar išgirstu jaunesnių mamų pasakojimus apie jų vaikų auginimą. Suprantu viena: mums tikrai neteko lengviausias variantas… bet gal įdomiausias? Kas žino, bent jau ypatingas tai tikrai.

Nežinau, koks tas mano ir dukrytės ryšys. Gal tai pajusiu dar vėliau. Kaip sako, koks tėvų santykis su vaikais, sužinai tada kai jie išeina iš namų ir pamatai kiek dažnai jie pas tave atvažiuoja pietų. Tad dar tikrai daug laiko. Ir tuo pačiu mažai. Spėriais žingsniais bėga jis.

„Vaikai yra nuostabūs“. Tai žodžiai, kuriuos aš sau kartoju kasdien. Tai mano mantra. Tai ne mano citata, bet ji man padeda pažinti, priimti, nesmerkti kai jie siautėja, isteriškai rėkia ir lekia per balas su naujais batais mažuosius šios planetos gyventojus. Jie nuostabūs. Tai yra jų laikas. Tai yra laikas jų su mumis. Ir kas pasakė, kad mes suaugę nebegalim šokinėti balose?! Vaikai yra nuostabūs. Jie mus verčia augti. Manau, kad jokie psichoterapijos kursai nepadėtų man tiek augti tiek, kiek verčia buvimas mama, buvimas su dukra, jos įžvalgos ir tikrai turiu pripažinti — „Vaikystės sodas“.

Ir tikrai verčiau negaminti trijų patiekalų per dieną, bet turėti ritualą paskaityti kartu knygutę prieš miegą. Ir sau, ir dukrai ir su dukra.

Labanakt.

Reklama
Komentarai
  1. Modestas parašė:

    Geras apibūdinimas „mamafija“ ;D

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s