Gira pagal mane

Posted: 2016-07-13 in Valgymas
Žymos:,

Aš vis vėluoju su receptais. Tai apie pienių medų beveik nužydėjus parašiau, tai apie ekstremalų agurkų rauginimą sezonui praėjus… tad tikiuosi, kad vasaros dar liko ir galėsite pasimėgauti gira pagal mane. Bo aš girą darau ypač gerą — paklauskit tų, kas ragavo. Gaminu ją dviem etapais: rūgimo ir fermentavimo, o tai yra esminis cvekas į geros giros galutinį rezultatą.

Teisingą girą daryti mane išmokino toks vienas pusplikis psichologas. Čia ta prasme, kad nedaug apsirengęs. Kai mokino, tai apsirengęs buvo, jei ką.

Dar paskaitykit apačioj vieną protingą komentarą, jis labai į temą.

Škia, yra du giros gaminimo būdai: skiestas ir ne. Skiestas daromas tada, kai neužtenka žaliavos ir nukoštą skystimą papildome vandeniu. Man labiau patinka neskiestas variantas ir apskritai sodri, didelio tankio ir kaloringa gira.

Penkiems litrams galutinės giros reikės:

  • 8 l vandens
  • Pusantro kepalo ruginės duonos (apie 1,5 kg)
  • 700 g cukraus
  • Šaukštelio mielių — jei galit gaut, naudokit alaus viršutinio rūgimo mieles

Priedai pasirinktinai:

  • Apyniai
  • Mėta
  • Razinos

Ingredientai girai | Receptai | Darau, blė

Duoną reikia suskrudinti. Džiovinti irgi galima, bet skrudinta kur kas skanesnė. Tai išdėliojam duonos riekeles dviejose skardose ir kišam į orkaitę su 120 ℃:

Duonos riekelės skardoje skrudinimui ir girai | Receptai | Darau, blė

Kokioms trims-keturioms valandoms, kol visai išdžiūsta. Galite nebijoti, prie tokios temperatūros nesudegs.

Paskui, kai duona jau sausa, traukiam ją iš orkaitės:

Girai paskrudinta ruginė duona | Receptai | Darau, blė

Duoną sulaužom ir užpilam verdančiu vandeniu, užkaičiam ugnį ir apie 10 min. paverdam. Kadangi aš tokio didelio puodo neturiu, tai šį aktą atlieku per du puodu: vieną 5 l, kitą — 3. Kitaip neišeina.

Čia viename puode verdantis mutinys:

Puode verdamas giros mutinys | Receptai | Darau, blė

Paskui ugnį užgesinam, puodus paliekam uždengtus ir paliekam atvėsti. Vėsta, bjaurybės, ilgai — 4-6 val., priklauso, kaip kambary šilta. Šiaip, turint termometrą, galima pasitikrinti, kada mutinys maždaug 40 laipsnių, tada jau galima nukošti.

Nukošti reikia sąžiningai. Iš pradžių per sietuką, o po to dar per marlę ar medvilninį rankšluostuką. Duoną irgi išspausti, bet geriau per rankšluostuką, kad kuo mažiau jos liktų. Iš tų 8 l vandens kokie 5 l ir gaunasi, nes duoną idealiai išspausti sunku, o ji sugeria daug. Aš per daug ir nesivarginu, gaunasi 5 l ir džiaugiuosi.

Čia į rankšluostuką sudėta įmirkusi duona:

Įmirkusi duona rankšluostyje | Receptai | Darau, blė

Paskui išspaudžiam, kas spaudžiasi:

Per rankšluostuką košiamas giros mutinys | Receptai | Darau, blė

Šiaip spaudžiasi sunkiai, nes duona labai greitai viską užkemša. Tenka pavargti. Paskui rankšluostuką reikia gerai praskalauti ir dar kartą perkošti giros žaliavą:

Filtruojamas giros mutinys | Receptai | Darau, blė

Dubenėlyje su 50 g cukraus patrinam mieles:

Su cukrumi ištrintos kepimo mielės girai | Receptai | Darau, blė

Mieles užpilam 35-40 ℃ vandeniu, dedam kur nors šiltai ir paliekam apsiputoti:

Suputojusios mielės girai | Receptai | Darau, blė

Kitus 650 g cukraus supilam į puodą ir gerai išmaišom. Galima iki 40 ℃ pašildyti, jei daugiau atvėso.

Apsiputojusias mieles supilam į skystį ir paliekam. Priklausomai nuo kambario temperatūros — parai-dviem:

Rūgstanti gira | Receptai | Darau, blė

Kas pusdienį reikia paragauti. Kai gira dar saldi, bet jau pradeda jaustis alkoholio rūgštelė, reikia pradėti išpilstyti. Aš jau savo receptorius išlavinęs: kai gira atrodo „beveik“ gera, bet dar saldi ir nelabai išraiškinga, tada ir pilstau. Kartais ir praskiedžiu, jei labai drūtas mutinys buvo.

Taigi baigtas pirmasis atviro rūgimo etapas.

Butelius reikia užkimšti (ar užsukti) ir palikti šaldytuve stačius. Man labai patinka šitie IKI pardavinėjami buteliai, turiu dar jų užkaupęs iš tų laikų, kai depozito nebuvo. O ir su depozitu px, ką čia tie 10 centų už gerą butelį:

Giros buteliai šaldytuve | Receptai | Darau, blė

Dar po paros galima ragauti, bet pilti reikia atsargiai: mielės ant dugno sutupia. Šiaip gira būna skaniausia paskutiniame butelyje, nes ilgiausiai stovi 😀 Kartais jis iššauna gerokai galingiau už „šampaną“.

Buteliai šaldytuve — antrasis, fermentavimo, etapas. Jei užsiimtumėte masine gamyba, po tinkamo fermentavimo girą reikėtų pasterizuoti, t.y. pakaitinti iki 70 ℃. Bet kas gi čia yra penkis litrus išgerti… ne arbata gi 😀

Jei naudosite apynius (šitaip mane ir Timas mokė), tai juos reikia užvirinti kartu su duona. Daug nereikia, saują spurgų. Deja, pas mano močiutę jie išnyko, o ir močiutės nebebėra. Nusipirkti tiesiog tingiu, nes Maximoj nemačiau.

Mėtos užtenka įmesti kelis lapelius kartu su mielėmis, ne virimo metu. Razinas geriausia mesti į butelį parą prieš ruošiantis gerti. Niekada jų nededu į butelius, kurie gali stovėti ilgiau — sugadina skonį.

Nu tai skanaus, blė!

Subrendusi gira bokale | Receptai | Darau, blė

Karštomis vasaros dienomis girą ir daryti smagu, jau nekalbant apie gėrimą.

Advertisements
Komentarai
  1. Justas parašė:

    700g cukraus 5 litruose vandens susifermentuoja į kažkur 5.3% alkoholio gėrimą. Jei paverdi duoną su saujele apynių – tai gaunasi penki litrai 5% alus. Tiek pakepinta duona nelabai ką turi fermentuot (bo visi cukrai karamelizuoti, o krakmolo skaidyt nebėr kam), tai eina tik skoniui, visas gazas ir alkoholis – iš cukraus.

    Namų aludariai išpilstydami sufermentuotą misą į butelius ją užtaiso maždaug 7.5g cukraus / 1 L, ir turi tam rimtą priežastį. Šiek tiek daugiau galima, bet jei gerokai daugiau, gausis reikalas tam tikruose ratuose žinomas kaip buteliai-bombos. Tai pilstant reikia turėt omeny, kad 95% cukraus turi būt susifermentavę, arba geru atveju šaudys kaip šampanas, blogu – jumi antroji pusė rašys velnių, lieps išplaut šaldytuvą ir daugiau nieko virt nebeleis. Jei nesunku, įdėkit įspėjimą, kad koks skaitytojas neišlavintais receptoriais ir mažai kantrybės neprisidarytų bėdos – sproginėjantys stikliniai indai yra nemalonu.

    Šiaip, jei pakankamai greitai užsikuria, mielės per porą parų viską suvalgo. Tai saugiau pradžioj sunaudot kokius 600g cukraus, palaukti bent jau tris dienas kol visus cukrus suvalgys, o tada pridėti dar 40g užsigazavimui ir išpilstyt. Na, čia mano 2 centai.

  2. na parašė:

    straipsnis n-18 del laipsniu propogandos:)

  3. Laura parašė:

    gera ta gira, gera 🙂 aš šiaip galiu duoti apynių, jei tinka pernykščiai 🙂

  4. Kazys parašė:

    Vaikystėj mama tokią girą darydavo, tik po rūgimo nupildavo nuo mielių ir palikdavo atvirame inde vėsioje vietoje. Cukraus likučiai dar kažkiek rūgdavo toliau, angliarūgštės burbuliukai maloniai kutendavo gomurį.
    Armijoj teko ragauti laikomos mediniame kubile, paviršiuje sudaigintų avižų sluoksnis vietoj dangčio…

    Gal dar kokį Arduino į pagalbą proceso valdymui pritaikyti: https://geektimes.ru/post/255658/

  5. Kriukas parašė:

    Mano du centai:

    kartu su mielėm įdedu kmynų ir keletą džiovintų apelsino odelių. Razinų nededu niekada, bet mano skoniui kmynai čia labai tinka.

    Tik gaminu ne iš duonos, o iš plutų – valgydamas neišmetu, tai per žiemą susikaupia 🙂

    Truputį nustebęs, kad yra dar namie girą gaminančių. Maniau kad aš čia vienas močiutės receptą dar saugau.

    • Darau, Blė parašė:

      Jo, apelsinų žieveles aš visai pamiršau, jos irgi labai gerai, kartu su duona.

      Pas mane plutelės nesikaupia 😀 Aš valgau viską.

      Dabar toks psichologinis navarotas: jei kažką darai, tai reiškia, kad kažką tokio daro dar bent keli žmonės 😀 Per septynis milijardus pakankamai tokių pačių nenormalių prisirenka 😀

  6. Skirmantas parašė:

    Beje, parduotuvėse yra visokios ten giros pirkti sausos. Tai ten būna alaus mielių ir dar salyklo koncentrato. Tai galima būtų patobulinti šį receptą tuo salyklu, o mielės bonusinės 🙂

    Va šita pvz.: http://www.klingai.lt/page/upload/modtext_4c29c25c6a04e_b4.jpg

    • Darau, Blė parašė:

      Tai jo, tie pakeliai visai gerai, kai norisi greitai ir paprastai. Pirminei alaus gamybai irgi paruoštukų būna. Tiesiog smagiau yra pasiterlioti kartais, kaip ir koldūnų pačiam pasidaryti 😉

  7. Linas parašė:

    Keli klausimai:
    Kaip ten su tais buteliais gaunasi, sprogsta ar ne? 🙂 Kažkaip nesinorėtų šaldytuvo užteršti stiklais ir gira..
    Koks stiprumas gaunasi galutinio produkto? Nes jei 5%, tai litrą susivertęs, kaip ir nebe vairuotojas tampi 🙂

    P.S. dar girdėjau kad prieš užkemšant butelius geriau šaldytuve atšaldyti iki laikymo temperatūros ir tik tada užkimšti.

    • Darau, Blė parašė:

      Na, man nesprogsta 🙂 Bent jau nesu tokio reiškinio savo praktikoj pastebėjęs. O va laipsnius tai galima tik empiriškai primesti pagal vieną senesnį komentarą, aš neturiu kuo konkrečiai pamatuoti. Tiesa, gal ir turėsiu, nes pasidarytą vyną norėčiau pasitikrinti.

      Atšaldymas gal ir padėtų, mielės gal biškį sulėtėtų prieš uždarymą.

      Šiaip jo, šita gira tokia rekreacinė jau gaunasi, ne visai atsigaivinimui 🙂

      • Linas parašė:

        O kaip dėl “Priklausomai nuo kambario temperatūros — parai-dviem”? Pas mane namie reguliuojama temperatūra, tai galiu užstatyti kiek reikia. Kokia temperatūra pas tamstą ir koks laikas gaunasi? (pusdieniais)
        P.S. Skonis dar neišlavintas pas mane 🙂

        • Darau, Blė parašė:

          Man kažkur gaunasi pusantros paros prie 24 laipsnių. Šiaip internetai sako, kad geriau leisti mielėms rūgti prie žemesnės temperatūros, t.y. apie 20 laipsnių. Aš pats nežinau, visada gyvenau sąlyginai šiltai 🙂

          Skonis ir mano ne kažką, paragauju, skanu ir pilstau 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s