Skutimosi nirvana

Posted: 2016-07-09 in Pezalai
Žymos:,

Jau kurį laiką galvojau ir konkrečiai apie šį įrašą, ir apskritai apie savo gyvenimo nirvanų pasiekimus bei rašinių ciklą apie tai. Kadangi galvojau galvojau ir sugalvojau beigi prisėdau pabarškinti klaviatūrą, tai tų rašinių bus. Tiesa, nebus jų labai daug ir labai dažnai. Nirvana toks dalykas nelabai lengvai ir ne visuomet sėkmingai pasiekiamas. Šiuo metu esu pasiekęs gal kokias keturias nirvanas įvairiose srityse, bet kai kurioms iš tų sričių dar reikia užtvirtinimo, nenoriu skubėti.

Skutimosi nirvana atėjo maždaug su Mühle R41 įsigijimu. Jei pamenate (arba paskaitykite dabar), aš su skustuvo apžvalga taip pat tempiau, nepuoliau apžvelginėti jo po pirmos turėjimo savaitės. Šis skustuvas man pasirodė „kaip tik“: agresyvus, švariai skutantis, malonus naudoti ir dar gražus (su rožinio aukso rankena). Toks tikras vyriškas įnagis.

Kaipgi atrodo toji skutimosi nirvana? Ogi paprasčiausiai aš skustis einu be streso, su džiaugsmu ir, svarbiausia, kai noriu. Nesiskutu kasdien. Dažnai ir kas antrą dieną nesistengiu, taip madžaug kas trečią. Tiesiog pradinis entuziazmas, kai pradėjau skustis su klasikiniais skustuvais, jau nunyko. Bet palaikyti rankoje R41 yra džiugu kaskart.

Išrašysiu savo tiek skutimosi, tiek apskritai veido priežiūros priemones:

  • Pagrindinis įrankis: skustuvas Mühle R41
  • Antras pagal svarbumą: Frank Shaving šepetėlis
  • Peiliukai:  Perma Sharp senieji, SuperMax Stainless, Derby
  • Kremas prieš skutimąsi: Proraso pre barba, žalias
  • Skutimosi muilai: Proraso žalias ar baltas, Arko
  • Veido valymo priemonė: Bioderma micelinis vanduo
  • Sausos odos priežiūra: Bioderma serumas dehidruotai odai
  • Susižeidus: alūno šmotelis beigi hamamelių vandenėlis

Šitam įrašui užgimti labiausiai trukdė nenoras prisiruošti va šiam natiurmortui:

Skutimosi ir veido priežiūros priemonės | Darau, blė

Apie skustuvą jau rašiau. Per praėjusius daugiau kaip pusantrų metų jį gerai įvaldžiau ir apsipratau. Skutuosi per vieną kartą, iškart imdamas plaukelius kiek skersai, o ne konkrečiai augimo kryptimi. Sudėtingesnes vietas, kaip panosė, nuvalau iš pradžių paplaukiui ir tuo pačiu metu perbraukiu skersai, kol dar oda nenudžiūvo. Pakankamai agresyvus skustuvas tiesiog gerai atlieka savo darbą. Atitinkamai, oda kenčia mažiau, kai jai mažiau brūžinimų tenka.

Su R41 buvo taip, kad ilgokai maniau, jog tai būtų pats geriausias skustuvas man. Bet vis atidėliojau jo įsigijimą, galvojau, kad kaip nors pratempsiu ir palauksiu su turimais. Ir visgi vidinis nerimas nedavė ramybės. Kaip sakydavo mano močiutė, „netrivojau“. Todėl ir įsigijau. Tiesiog kažkaip nujaučiau, kad jis man bus geriausias, skutimosi šventasis Gralis. Tikra tiesa. Buvau pats sau teisus ir labai džiaugiuosi, kad visgi neiškenčiau ir leidau sau tą skustuvą įsigyti.

Apie šepetėlį irgi rašiau. Teko porą kartų jį klijuot, nes buvo išsimovęs iš rankenos. Bet čia smulkmena. Kitais atžvilgiais labai geras ir ištvermingas įnagis. Muilą dažniausiai ištrinu apvertęs, kad jis geriau į šepetėlį įsigertų. Putą ruošiu tiesiai ant veido. Metodai dubenėlyje ar rankoje man kažkaip neprilipo.

Apie peiliukus rašiau, kad buvau gavęs krūvelę dovanų ir galėjau bandyti. Iš tų „senovinių“ krūvos labai pamėgau Perma Sharp ir SuperMax Stainless. Iš šiuolaikinių visai geri Derby — jei nepadirbti. Visi šie peiliukai yra priskirtini „švelniems“. Jie gerai dera su agresyviuoju R41. Buvau išbandęs ir nindzinius Feather, ir kovinius Wilkinson Sword, ir žudikiškus SuperMax Sunrise. Pirmasis skutimasis visada būna nemalonus, paskui peiliukai kiek apsitrina. Bet pastebėjau, kad ypač aštrūs peiliukai trumpiau gyvuoja. Švelnieji yra kur kas ilgaamžiškesni, kartais net mėnesį nekeičiu. Įtariu, kad aštriųjų ypač ploni ašmenys greičiau sueižėja „dantimis“, t.y. peiliukai tiesiog trapesni ir lengviau pažeidžiami. Čia tik spėjimas, bet radau internetuose ir šitos hipotezės rėmėjų. Tiesa, tie agresyvieji visai gerai sueina su mano senuoju Merkur 11C, kurį dabar vežiojuosi į keliones.

Gyvenimo kokybę skutantis ypač pagerino kremas prieš skutimąsi. Teisingai čia vienas išmanus komentatorius pasakė, kad skutimesi kur kas svarbiau pasiruošimas ir priemonės prieš, nei visokios priemonės po. Tikra tiesa. Geras pasiruošimas skutimuisi yra viskas. Aišku, kelios minutės su muilu ir karštu rankšluosčiu yra geriausia, bet tai ne visuomet įmanoma. Dušas prieš skutimąsi irgi gerai. Tačiau iš stabilių priemonių kremas prieš skutimąsi yra ypač gerai. Juo terliojuosi tuo metu, kai prileidinėju kriauklę ir joje mirksta šepetėlis. Jam bet kokiu atveju reikia duoti laiko įmirkti, o tą laiką kaip tik labai gerai galima išnaudoti kremui. Jis kiek aliejingas, su mentolu. Oda tampa slidesnė ir geriau apsaugota, plaukeliai nuo jo papildomai suminkštėja.

Muilai man irgi patinka iš Proraso serijos. Žalias (su mentolu) arba baltas (su alijošiumi). Būdamas Turkijoj nusipirkau ten populiarių ir nenormaliai pigių skutimosi muilo lazdelių Arko. Arko kvapas šiaip sau, kažkodėl man primena vaikystę su tarybiniu muilu 😀 Bet veikia gerai, neturiu kuo skųstis, o skustis visai liuks. Be to, Arko lazdelės — labai geras ir kompaktiškas sprendimas kelionėms.

Proraso priemonių pasirūpinu per vieną fūrininką iš Italijos. Nes 200 g kremo prieš skutimąsi Lietuvoj kainuoja beveik €9, o Italijoj — €2. Skirtumas toks, kad tiek permokėti nesinori.

Taigis. Man su veido priežiūra, kaip tikram vyrui (tik vos tolėliau pažengusiam už beždžionę), visada kildavo problemų. Tiksliau, mano veidui būdavo problemų, man tai ne 😀 Bet su skutimosi kultūra išsiugdžiau ir šiokią tokią priežiūros kultūrą. Vakarais visada naudoju valomąjį Bioderma micelinį vandenį, kuris man tiesiog tinkamas. Naudojau kažkokį kitokį, dabar nepamenu, tai periodiškai išberdavo. Na, tiesa, kiek ne į temą, bet spuogams ir veido grožiui ypač padėjo svorio numetimas bei mėsos racione apribojimas. Ypač spuogai gerai uždera nuo kiaulienos. Jo, niekada nebūčiau patikėjęs, kol pats neišbandžiau. Nu ką padarysi. Taigi nepersiėdimo ir kasvakarinio apsišvarinimo procedūros padėjo labai smarkiai.

Kadangi mano oda yra mišraus tipo (riebi, bet sausa), tai ieškodavau vis kažkokių drėkinimo priemonių. Išbandžiau visokių kremų, kas žmonos arsenale būdavo. Bet vieną kartą tiesiog vaistinėj pataikiau ant kažkokios protingos mergužėlės. Ta mane apžiūrėjo, apklausinėjo ir pasakė, kad kremai man visiškai netinka, reikia naudoti dehidruotai odai skirtą serumą, porą kartų per dieną. Po beveik metų praktikos galiu pasakyti, kad mergužėlė buvo visiškai teisi. Oda nebepleiskanoja, atrodo ir jaučiasi geriau. Bet, kaip minėjau, šis reikalas priklauso nuo odos tipo. Mano organizmas linkęs odai drėgmės neduot per daug. Bandžiau ir vandens terapiją, t.y. gerti daugiau, nei norisi, bet tas nepadėjo. Kai kuriems padeda, man nesuveikė. Sodos terapiją irgi bandžiau, tai irgi ne stebuklai.

Kartais visgi apsipjaustau. Dažniausiai tada, kai įsidedu agresyvų peiliuką arba kaip tik — ilgai gyvenęs peiliukas pradeda byrėt. Tada naudoju alūną, o po visko — hamamelių vandenėlį.

Apie patį procesą, kaip aš konkrečiai skutuosi.

  1. Paleidžiu į kriauklę ganėtinai karštą vandenį, nuoširdžiai juo šlakstausi. Daug dėmesio skiriu kaklui. T.y. kiek perdėtai. Nes jei kaklui skiriu „normaliai“ dėmesio, jam paskui būna nesmagu skustis. Todėl skiriu gerokai daugiau.
  2. Kriauklę užkemšu, leidžiu vandenį toliau, padedu mirkti šepetėlį.
  3. Kol šepetėlis mirksta, terliojuosi kremu prieš skutimąsi. Vėlgi skirdamas daug dėmesio kaklui.
  4. Kai išmirksta šepetėlis, gerai įtrinu jį muilu. Šepetėlis turi būti gerai nukratytas, vanduo neturi varvėti.
  5. Tokiu pussausiu šepetėliu išsiterlioju. Tada jo galiuką mirkau ir toliau formuoju putą ant veidelio. Ir vėl: daug dėmesio kaklui!
  6. Kai putytė ant veidelio jau standi ir geros konsistencijos, laikas skustis.
  7. Skutuosi. Skersai plaukų, arba dviem judesiais: paplaukui ir skersai. Prieš plauką praktiškai nebesiskutu, su R41 nėra tam reikalo.
  8. Skusdamasis patepu kitos rankos pirštus alūnu: jis padeda patempti odą, sumažina slidumą.
  9. Po skutimosi apsižiūriu, jei yra įpjovimų, šlapią veidą išsiterlioju alūnu. Dilgsėjimas pažeistose vietose pasako, kokia peiliuko ir skutimosi kokybė.
  10. Po to alūną nusiprausiu. Apsižiūriu vėl. Jei nutariu, kad šįkart odai ne taip labai pasisekė, išsiterlioju hamamelių vandenėliu.
  11. Hamamelių vandenėliui susigėrus (arba iškart, jei jo nenaudoju) išsiterlioju serumu.
  12. Susitvarkau 😀 Išplaunu skustuvą, šepetuką, uždarinėju dėžutes, sudėlioju į vietas. Tvarka turi būti!
  13. Kaipgi be trylikto punkto 🙂

Kaip ir tiek. Šitą procedūrą atlieku įvairai. Rytais ir vakarais. Kas antrą, kas trečią ar kas kažkelintą dieną, kai yra nuotaika ir noras. Tiesa, galvoju, kad kai baigsiu Proraso muilo atsargas, užsisakysiu dėželę Bluebeards Revenge kremo. Man jo bandinukas patiko. Bet šiaip jau tikrai jaučiuosi pasiekęs skutimosi nirvaną. Procesas džiugina, tobulinti turiu jau nedaug ką. Be to, smulkūs patobulinimai — tos pačios nirvanos dalis. Jaučiuosi tiesiog teisingai besiskutąs.

To noriu palinkėt ir visiems kitiems, kurie ima skustuvą į rankas!

Tiesa, neapsižiūrėjau, kad jubiliejinis 666-as įrašas buvo praėjusysis apie Tomo powerbanką. The number of the beast.

Advertisements
Komentarai
  1. vindur parašė:

    „Bluebeards Revenge“ nebloga serija, su kaukuoliukais ir linksmais komentarais (pvz. “Remember, Real Men recycle!”) ant produktų, bet dėl įvairovės „level up“ gavosi su https://www.truefittandhill.co.uk/collections/ultimate-comfort serija. Dar https://www.americancrew.com/products/shave/ultra-gliding-shave-oil labai rekomenduotinas, žymiai geriau už „mėlynbarzdžių“ analogą.

    Iš įrankių, Joris „Horn & palladium“ smagiai rankoje guli ir gražiai žiūrisi lentynoje, o su „Super Iridium“ peiliukais – džiaugsmas chemijos mėgėjams: ir paladis, ir iridis yra platinos grupės taurieji metalai 🙂

  2. Petras parašė:

    Jėzusmaryja kaip sudėtingai čia viskas. Matyt mano snukis ne tiek įnoringas, kad skutuos su tuo pačiu R41+Wilkinson Sword peiliukais. Esu išbandęs keletą muilų, bet jei skustis neprisiauginus šerių (~kas antrą dieną), tai man praktiškai jokio skirtumo nuo skutimosi be jokio muilo išvis. Išlipi iš dušo šlapiais žandais, pabraugkai ašmenim ir viskas. Po skutimosi vienintelė priemonė – savo susimaišytas aliejus (kokosų + ricinos + jojoba). Trunka minutę-dvi.

  3. Raimondas parašė:

    Koks kvapas hamemeliu? uzsisakiau dickinson sako smirdantis tikriausiai teks pamaisyt su kuom nors..

    • Darau, Blė parašė:

      Galvoju, kaip čia dabar tą kvapą nupasakot 😀 Jis yra kažkiek žolinis ir tuo pačiu turi kažkokį medžio dvelksmą. Nėra iš tų kvapų, kuriuos galėtum pavadinti „skaniu“, bet man jis tikrai nėra smirdantis. Maniškis yra su spiritu, tai iš kvapo panašu į kažkokią egzotišką trauktinę. Na, „trioškė“ irgi maloniai nekvepia, bet žmonės ją geria 😀 O čia kaip kosmetikai, tai problemos nematau. Žmona bent jau nė karto nesiskundė, man regis, kad muilo arba kremo likučiai tuos hamamelius užmuša.

  4. Raimondas parašė:

    Ar R41 virsutinei kepurei nenusitrina chromas?

  5. […] tiek išvaizdoj, kiek šiaip gyvenimo stiliuj ir pan.). Kažkas panašaus kaip pas kolegą blogerį Darau ble jo įraše apie skutimąsi. Vis ieškot, kaip dar švelniau, glotniau, smagiau […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s