Laiškas lysvei

Posted: 2016-05-13 in Pezalai
Žymos:,

Lysvė šalia statybų | Darau, blėMano geresnioji pusė pradėjo įgyvendinti savo svajonę — turėti nuosavą daržiuką. Išskyrėm tam reikalui lopinėlį prie savo statybų, kad būtų kur meilę žemelei išreikšti. Po kirpsniuku — mano žmonos laiškas lysvei.


Mieloji mano lysve,

Ir šiame kreipinyje svarbiausias žodis yra “mano“. Buvo “miela“, buvo “lysvė“, bet dar niekuomet nebuvo “mano“. “Miela“ labai greitai virsdavo nemiela, nes nebuvo “mano“. Tai būdavo kažkur pas močiutę kampelis, kuriame bandydavau pasodinti kažką savo, bet tai nebuvo “mano“. Taip greitai “lysvė“ pavirsdavo piktžolių pieva, nes tai nebuvo vieta, kur atvažiuoti pabūti ir žinai, kad viskas supa aplinkui yra “mano“. Mano šeimos, mano vyro, mano dukters. Todėl šiandien tu esi ypatinga.

Šiemet tavęs ir neturėjo būti. Atrodė, kad dar ilgus nebus nebus. Bet atsirado narcizai, atsirado vanduo. Tie 11 sunkiai į molį įkastų rudenį narcizų. Visų iki vieno prasikalusių pavasarį. Ir nesvarbu, kad tik trys išgyveno griovių kasimo darbus. Bet turbūt tai reiškė, kad mano rankos gali sukurti gyvybę. Tai, ką atrodė neįkasamai įkasiau, pavasarį prasikalė.

Dabar yra lysvė. Mano lysvė. Net jeigu lysvė pataps pieva, bus mano pati mieliausia asmeninė pieva. Tik žinau, kad kiekvieną kartą nuvažiavus bus pats smagiausias dalykas: pažiūrėti kaip viskas auga.

Lysvėj kardeliai. Mano gėlė. Kai kardeliai žydi – žinau, kad greitai mano gimtadienis. Dukrytė išrinko baltus kardelius. Ir dabar žinau, kad gražesnės spalvos ir negalėjo išrinkti. Tyrimu ir pradžios spalva.

Lysvėj burokėliai. Mano močiutė kiekvienais metais prisisėdavo tankiai burokėlių ir per vasarą virdavo ir konservuodavo kambliukus.

Lysvėj salotos, svogūnai, krapai, ridikėliai – nes tai kaip šventoji trejybė/keturybė, be kurios turbūt net negalima pradėti daržininkystės.

Lysvėj špinatai. Nes jų dar neatradau, nes noriu juos daugiau atrasti savo virtuvėje.

Lysvėj rūgštynės. Tai sriuba, kurią kartą valgiau visa savaitę, nes kiekvieną kartą pamiršusi užkaitindavau ir ji visiškai nesugedo.

Lysvėj šparaginės pupelės. Fantastiškas atradimas, kurį parodė vyro močiutė. Koks tai skonis, geris ir šeimos fantastiškas patiekalas gali būti.

Lysvėj cukinija. Daržovė be kurios neįsivaizduoju rudens, nes tai ne tas pats, kas nusipirkti turguj, nes tai blynai, keksiukai, brownis, konservuota mišrainė. Iš aš be galo pasiilgau mišrainės. Mano močiutės išmokytos mišrainės.

Tradicija.

Lysve, tu spinduliuoji tradiciją. Tradiciją, kurios estafetę dabar perimu aš pati. Suaugau.

Komentarai
  1. Andrius parašė:

    Blė, nebūk skūpus- bent triskart didesnę lysvę pradžiai reikėjo daryt… Iš praktikos čia, jei ką 🙂
    P.s.: nerealus dalykas yra kol kiaušinienė kepa nubegt pro terasą į darželį šviežių cibulaiškių nugnybt 😉 Ar žiūrėt kaip žirnių ežioj vaikai vasaroja…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.